Rašiau dieną ir savo istoriją, bet užlūžau
Na va kaip gveldanasi fainos ir naudingos temos...
Skaityk ir mokykis...
Dėl šabloniškumo, aš visgi, manau, neišvengiama. Juk pradžioje ieškai tų kampų, akimirkų... o po n metų jau kaip ir žinai/jauti, kad taip ar anaip geriau... arba bent pagal žmonių charakterius geriau vienaip nei kitaip
Gal dar vis vien taikais prie žmonių, tik su vienetais gali eksperimentuoti...
Na čia šiaip mąstau...., bet kiek žiūriu psl., kartojimasis, idėjos ar stilius yra panašus tam tikram laikotarpiui...
O man dar kitas klausimas, kas jau turi patirtį... Kiek vestuvėse reikia/norit/darot pozavimo, darbo su jaunaisiais??? Čia ne to, kad su giminėm pastovėsiu, ar dar kažko.. gryn jaunieji... Dažnai žiūri nuotraukas, kaip ir pagauta graži akimirka, o paskui mąstai mąstai... bet gal visgi ta akimirka pozuota/suplanuota
(na gal aiškiai užklausiau
)