Baltija,
nuostabios mintys.
Noriu ir aš pasidalinti pamąstymais apie įtarinėjimus ir pan.
Tai tikrai vargina... Ir vargina Jus abudu (neabejoju tuo). Man teko būti anoje barikadų pusėje. Kažkoks siaubas, kai Tavo žmogus užuot džiaugęsis, Tave matydamas, tiesiog rūgsta, burba, uždavinėja "keistus" klausimus, kaip antai, ar tik Tu neturi ko nors kito ir t.t. Pradžioje dar visai nesudėtinga žaismingai atsakyti, kad "aš - Tavo, myliu ir pan.", bet ilgainiui pavargsti nuo to nepatenkinto veido ir priekaištų.
Taigi, moralas: nedarykime kitam to, ko nenorėtume, kad mums darytų. Net jei ir yra koks nedidelis pagrindėlis įtarinėjimui, spaudimu ir nepasitenkinimu tikrai nieko nelaimėsime. Tiesiog, pabandykime įsivaizduoti, kad savo žmogaus jau netekome - išėjo pas kitą... Ir koks jausmas? Gal pakeliama ir visai nebaisu?... O jei labai sopa?... Tuomet leiskime žmogui tiesiog gyventi. Tegu truputi "pagrybauja", norės - sugrįš... Bet sugrįš tik pas tokią, kokią pamilo - mylinčią ir švelnią (pati žinau).
Sėkmės, mergaitės:)
QUOTE(Raduga @ 2005 10 13, 11:30)
tai gal visgi aš per daug noriu... Pasimečiau. Norisi daugiau švelnumo ir dėmesio, nors nuo pat pradžių žinojau, kad jis nelinkęs labai seilėtis... Norisi bendros veiklos, kažkur išeiti, o jis baisus namisėda. . Na suprantu, sunku žmogui prisiversti. Kantrybe šarvuotis? Neverta juk dėl tokių dalykų skirtis, nes visgi myli jis ir stengiasi... Matyt, jauna dar, taikytis prie žmogaus nemoku?
Įkišiu čia ir aš savo nosį. Prieš pasakydamos sau, kad čia tikrai tavo žmogus, gal dar pagalvokit rimtai. Taikytis prie kito taip smarkiai nereikia, nes savo būdo irgi nepakeisit, o po keleto metų, bus gaila tuščiai praleisto laiko. juk iš choleriko nepadarysi flegmantiko ir pan. Čia mano, mano draugių ilga patirtis. suprantu meilė begalinė, jausmai stiprūs, gyvenimas be jo negyvenimas. bet sustokit, pagalvokit, kad su tuo žmogum taip bus visą laiką, jis namie ant sofos, o tau širdis veržiasi kur nors bėgti. jei priimsit žmogų tokį, naminuką ir susitaikysit, kad visur, jei norėsit eiti eisit viena ar su draugėm, tai viskas puiku. tik nesitikėkit, kad jis pasikeis...
QUOTE(gama @ 2005 10 25, 11:50)
Įkišiu čia ir aš savo nosį. Prieš pasakydamos sau, kad čia tikrai tavo žmogus, gal dar pagalvokit rimtai. Taikytis prie kito taip smarkiai nereikia, nes savo būdo irgi nepakeisit, o po keleto metų, bus gaila tuščiai praleisto laiko. juk iš choleriko nepadarysi flegmantiko ir pan. Čia mano, mano draugių ilga patirtis. suprantu meilė begalinė, jausmai stiprūs, gyvenimas be jo negyvenimas. bet sustokit, pagalvokit, kad su tuo žmogum taip bus visą laiką, jis namie ant sofos, o tau širdis veržiasi kur nors bėgti. jei priimsit žmogų tokį, naminuką ir susitaikysit, kad visur, jei norėsit eiti eisit viena ar su draugėm, tai viskas puiku. tik nesitikėkit, kad jis pasikeis...
Ačiū. Nėra taip, kad gyvenimas be jo - ne gyvenimas, aš jau daugmaž sugebu ten, kur reikia, įjungt protą
žinau, kad taip bus, kad žmonių beveik neįmanoma pakeisti. Tiesiog be šito trūkumo kitų praktiškai nėra, todėl ir manau, kad gal reikia su tuo taikytis. Nes kitas gal ir eis kartu, o turės daug sunkiau pakenčiamų ydų. Žinau, kad idealių nebūna, bet šitas tikriausiai man idealiausias 
As po savosios krizes, pradejau truputi ramiau i viska reaguot.Aisku, kai pasako kad ten ir ten isvaziuos, ypac su vienu draugu, kuris man Ypac nepatinka 
tai kelia itarimus...bet tiek to.
Visada buvau tos nuomones, kad per daug nereik jo prisiristi..bet isejo atvirksciai...as pati per daug prisirisau save..
O del sx...tai:) jis kitos 100% neturi, ner laiko kada pas kita but (kiekviena zingsni zinau), ir sako jog jo kitos netraukia..))
tai kelia itarimus...bet tiek to.Visada buvau tos nuomones, kad per daug nereik jo prisiristi..bet isejo atvirksciai...as pati per daug prisirisau save..
O del sx...tai:) jis kitos 100% neturi, ner laiko kada pas kita but (kiekviena zingsni zinau), ir sako jog jo kitos netraukia..
))
QUOTE(Vilnoja @ 2005 10 25, 18:39)
As po savosios krizes, pradejau truputi ramiau i viska reaguot.Aisku, kai pasako kad ten ir ten isvaziuos, ypac su vienu draugu, kuris man Ypac nepatinka tai kelia itarimus...bet tiek to.
Visada buvau tos nuomones, kad per daug nereik jo prisiristi..bet isejo atvirksciai...as pati per daug prisirisau save..
O del sx...tai:) jis kitos 100% neturi, ner laiko kada pas kita but (kiekviena zingsni zinau), ir sako jog jo kitos netraukia..))
tai kelia itarimus...bet tiek to.Visada buvau tos nuomones, kad per daug nereik jo prisiristi..bet isejo atvirksciai...as pati per daug prisirisau save..
O del sx...tai:) jis kitos 100% neturi, ner laiko kada pas kita but (kiekviena zingsni zinau), ir sako jog jo kitos netraukia..
))Vilnoja, o ar ilgai tesesi jusu krize?
Ir jei nepaslaptis kodel ji jus istiko? Pas mane lyg viskas taisosi - ir paprastai tokios krizes padeda i savaji ir aplamai i gyvenima su juo ziureti kitaip..i geraja puse, bet kitaip..nezyzst, neklausinet per daug, pasitiket ir svarbiausia neprisirist ir turet savo reikalu - su draugem paselt, pasportuoti;) 
Žinot, brangiosios būrelio narės, aš imu suprast, kas mane neramina labiausiai...
Tiesiog mirus mamai buvau priversta staigiai suaugti ir atsisėst ant savo užpakalio. Pasikeitė gyvenimas, pasikeitė požiūris į jį - visiška atsakomybė už save daro savo. O va jis gyvena sau su tėvais ir vargo nemato - pinigų už mane dvigubai daugiau uždirba, bet už butą ir maistą jam mokėt nereikia. Tai ir švaistosi... Man kas - aš jo pinigų neskaičiuoju, man savų pakanka. Bet tas nerūpestingumas nepatinka. Aišku, ateis laikas, ir jis atsiskirs nuo tėvų, bet galutinai savarankiškas bus turbūt negreit. Na taip, jis jaunas vaikinas, gyvena savo malonumui... Bet man taip norisi kažko brandesnio, kažkokio tvirto peties ar kaip čia pasakius... Nes pačiai taip kartais atsibosta būt suaugusiai...
Tiesiog mirus mamai buvau priversta staigiai suaugti ir atsisėst ant savo užpakalio. Pasikeitė gyvenimas, pasikeitė požiūris į jį - visiška atsakomybė už save daro savo. O va jis gyvena sau su tėvais ir vargo nemato - pinigų už mane dvigubai daugiau uždirba, bet už butą ir maistą jam mokėt nereikia. Tai ir švaistosi... Man kas - aš jo pinigų neskaičiuoju, man savų pakanka. Bet tas nerūpestingumas nepatinka. Aišku, ateis laikas, ir jis atsiskirs nuo tėvų, bet galutinai savarankiškas bus turbūt negreit. Na taip, jis jaunas vaikinas, gyvena savo malonumui... Bet man taip norisi kažko brandesnio, kažkokio tvirto peties ar kaip čia pasakius... Nes pačiai taip kartais atsibosta būt suaugusiai...
siaip zmones turbut keiciasi, o ir pykti negali uz tai, kad vienas zmogus subresta anksciau nei kitas. tiesiog kiekvienam savas gyvenimas ir tik mes pacios esam pajegios nusprest kaip mums gyvent. man kartais norisi imti ir pradeti bedavoti: va ziurekit kaip visiems kitiems gerai ir lengva, o man kaip sunku... bet- gerai ten, kur musu nera.
o ieskoti tik to, i ka bet kada galetum atsiremti, nezinau, man atrodo truputi pavojinga... gyvenime kartais gali buti visokiu siurprizu, susijusiu su mylimu zmogumi (ir ne tik), o sprendimus vis tiek priimam mes pacios, ir gyventi turim savo galva jei mums blogai, pirmoji pagalba mums esam mes pacios.
o ieskoti tik to, i ka bet kada galetum atsiremti, nezinau, man atrodo truputi pavojinga... gyvenime kartais gali buti visokiu siurprizu, susijusiu su mylimu zmogumi (ir ne tik), o sprendimus vis tiek priimam mes pacios, ir gyventi turim savo galva
jei mums blogai, pirmoji pagalba mums esam mes pacios.
Savaime aišku, kad negaliu už nesubrendimą pykti, tiek proto dar turiu...
Bet kalbos apie pavojų kažkodėl nesupratau. Nes sprendimus tai aš šiaip ar taip priimu pati. Betgi dažnai norisi patarimo, palaikymo ar paprotinimo (kitaip ir šito forumo nebūtų). Norisi jo sulaukt iš artimo žmogaus. Nes kiti ne visada gali tai duot.
Gal nesuprantamai šneku, kas ten žino.
Bet kalbos apie pavojų kažkodėl nesupratau. Nes sprendimus tai aš šiaip ar taip priimu pati. Betgi dažnai norisi patarimo, palaikymo ar paprotinimo (kitaip ir šito forumo nebūtų). Norisi jo sulaukt iš artimo žmogaus. Nes kiti ne visada gali tai duot.
Gal nesuprantamai šneku, kas ten žino.
O kodel mes manom, kad mylimasis visada ir visur galetu/turetu paprotinti bei patarti? Cia kaip tevas ir dukra gaunasi Palaikyti, padeti kokioj bedoj (kuo galedamas) - taip, tai svarbu ir reiksminga (tik gal tai turetu buti abipusis reiskinys ).
zodziu, kalbeti galima apie tai daug... labai slidu...
Palaikyti, padeti kokioj bedoj (kuo galedamas) - taip, tai svarbu ir reiksminga (tik gal tai turetu buti abipusis reiskinys ).zodziu, kalbeti galima apie tai daug... labai slidu...
