Žinai, Baltija, vakar kalbėdamasi su saviškiu kažkaip paminėjau tavo situaciją. Tai va dėl to iniciatyvos nerodymo jis išreiškė išties blaivią nuomonę: kad negyvenant kartu ir susitinkant kievieną dieną jis po dviejų savaičių taip pat norėtų pertraukos. Mat negyvenant kartu pasimatymo metu paprastai visas dėmesys sutelkiamas tik į kitą asmenį. O kada tuomet tenkinti kitus savo poreikius? Ir pamaniau, kad jis visiškai teisus - nes bent jau aš, susitikdama su juo kasvakar, tikrai neturėčiau laiko nei mokslams, nei knygų skaitymui, nei nėrimui vąšeliu, nei kompiuteriniams žaidimams, nei galų gale elementariems buities darbams...
QUOTE(Raduga @ 2005 12 07, 08:17)
Žinai, Baltija, vakar kalbėdamasi su saviškiu kažkaip paminėjau tavo situaciją. Tai va dėl to iniciatyvos nerodymo jis išreiškė išties blaivią nuomonę: kad negyvenant kartu ir susitinkant kievieną dieną jis po dviejų savaičių taip pat norėtų pertraukos. Mat negyvenant kartu pasimatymo metu paprastai visas dėmesys sutelkiamas tik į kitą asmenį. O kada tuomet tenkinti kitus savo poreikius? Ir pamaniau, kad jis visiškai teisus - nes bent jau aš, susitikdama su juo kasvakar, tikrai neturėčiau laiko nei mokslams, nei knygų skaitymui, nei nėrimui vąšeliu, nei kompiuteriniams žaidimams, nei galų gale elementariems buities darbams...
Na tikrai tai teisinga pozicija. Tik va manau, kad nebūtinai kiekvieną dieną susitikinėti, nes tikrai reikai laiko sau, bet paskambinti ar susitikti pietų tai laiko neužima, juk dėmesys ne tik vakariniai pasimatymai, kad tu reikalinga galima parodyti ir kitaip
Jei taip pas Baltija ir yra tai manau viskas bus gerai
QUOTE(Latte @ 2005 12 07, 10:18)
Na tikrai tai teisinga pozicija. Tik va manau, kad nebūtinai kiekvieną dieną susitikinėti, nes tikrai reikai laiko sau, bet paskambinti ar susitikti pietų tai laiko neužima, juk dėmesys ne tik vakariniai pasimatymai, kad tu reikalinga galima parodyti ir kitaip
Jei taip pas Baltija ir yra tai manau viskas bus gerai
Jei taip pas Baltija ir yra tai manau viskas bus gerai
Aišku, reik pasiskambint ir pasiburkuot kasdien
bet susitikt... Tiesa, kai draugavau su pirmuoju, dar mokykloj besimokydama, tai susitikdavom kasdien, bet tada nei rankdarbiais užsiimdavau, nei kompą namie turėjau, nei mokytis daug reikėjo. Dabar taip negalėčiau - noriu laiko sau, o ir brangiausias taip pat.Sukūrus šeimą vis tiek viskas kitaip su laiko paskirstymu bus...
QUOTE(Raduga @ 2005 12 07, 09:28)
taip...butent! va, as pati studijuoju, reikia ir pasimokyti ir jam valgyt i darba padaryti...prisideda daug darbu...nespeju visko..o po to...PRIEKAISTAI!!! tu nieko nedarai....bla bla bla...
ačiū labai visoms patarusioms 
kaip patarė Raduga - pasikalbėti, tai aš nusprendžiau kita forma išsakyti jam savo jausmus ir parašiau ilgą laišką na žinot, nuo to laiko jis tikrai pagėrėjo, skiria man daugiau dėmesio, meilesnis pasidarė
dėl susitikimų, tai na turbūt tikrai reikia kartais pertraukėlę padaryti, juk abu turim ir kitų užsiėmimų o man reikia išmokti iš degtuko nepriskaldyti vežimo ir nedaryti tragedijos iš nieko 
labai smagu, kad yra kas duoda objektyvių patarimų, ačiū jums dar kartą
kaip patarė Raduga - pasikalbėti, tai aš nusprendžiau kita forma išsakyti jam savo jausmus ir parašiau ilgą laišką na žinot, nuo to laiko jis tikrai pagėrėjo, skiria man daugiau dėmesio, meilesnis pasidarė dėl susitikimų, tai na turbūt tikrai reikia kartais pertraukėlę padaryti, juk abu turim ir kitų užsiėmimų
o man reikia išmokti iš degtuko nepriskaldyti vežimo ir nedaryti tragedijos iš nieko labai smagu, kad yra kas duoda objektyvių patarimų, ačiū jums dar kartą
QUOTE(Baltija @ 2005 12 08, 13:47)
Visada prašom
Geras dalykas tas mūsų būrelis
Siaip tai prtariu, kad tikrai nera butina kasdien susitikineti, daznas susitikimu skaicius tikrai nera vienintelis geru santykiu rodiklis. Bet pvz. as jau tris metus su virsum draugauju su vaikinu (mes negyvenam ir negyvenom kartu), bet mes iki siol kadien susitinkam, na aisku, buna, kad kokia diena ir nesusimatom. Tik noriu pasakyt, kad ir su mokslais suspeju ir knygas paskaitau ir dar visokiu veiklu turiu. Tiesiog budama su juo labai atsigaunu ir butent jis ir yra didziausias mano poreikis:) ir kas idomiausia ne kiek vienas kitam nenusibodom ir neissisemem, man kaip diena taip naujiena, ir kiekvienas susitikimas savaip zavus, net jei ir kokia krize santykiuose yra. Labai tuo dziaugiuosi
ir kas idomiausia ne kiek vienas kitam nenusibodom ir neissisemem, man kaip diena taip naujiena, ir kiekvienas susitikimas savaip zavus, net jei ir kokia krize santykiuose yra. Labai tuo dziaugiuosi
QUOTE(Jurga77 @ 2005 12 09, 15:55)
Siaip tai prtariu, kad tikrai nera butina kasdien susitikineti, daznas susitikimu skaicius tikrai nera vienintelis geru santykiu rodiklis. Bet pvz. as jau tris metus su virsum draugauju su vaikinu (mes negyvenam ir negyvenom kartu), bet mes iki siol kadien susitinkam, na aisku, buna, kad kokia diena ir nesusimatom. Tik noriu pasakyt, kad ir su mokslais suspeju ir knygas paskaitau ir dar visokiu veiklu turiu. Tiesiog budama su juo labai atsigaunu ir butent jis ir yra didziausias mano poreikis:) ir kas idomiausia ne kiek vienas kitam nenusibodom ir neissisemem, man kaip diena taip naujiena, ir kiekvienas susitikimas savaip zavus, net jei ir kokia krize santykiuose yra. Labai tuo dziaugiuosi
ir kas idomiausia ne kiek vienas kitam nenusibodom ir neissisemem, man kaip diena taip naujiena, ir kiekvienas susitikimas savaip zavus, net jei ir kokia krize santykiuose yra. Labai tuo dziaugiuosiVienas iš dviejų - arba nedirbi, arba nemiegi, kad šitiek laiko turi
su draugu nesimatėm tris dienas, aš aišku jo laaaaaaaaaaaaaaabai pasiilgau. Šiandien paskambinu į namus, sakau gal atvažiuosi? sako nea, laidą gavau iš draugo, noriu telefono galimybes išsinagrinėti (vakar telefoną naują nusipirko).
Aš labai pykstu, truputį paverkiau, bet stengiuosi valdytis.
O klausimas toks: ar aš isterikė, ar jis bejausmis?
Aš labai pykstu, truputį paverkiau, bet stengiuosi valdytis.
O klausimas toks: ar aš isterikė, ar jis bejausmis?
Nusiramink... pastebejau, kas siais naujais metais..vyrai visai pamirso apie mus. Jie mieliau uzsiima jiems rupimais darbais..bet daug kas sako kad praeis si krize ir viskas susitvarkys.
pastebejau, kas siais naujais metais..vyrai visai pamirso apie mus. Jie mieliau uzsiima jiems rupimais darbais..bet daug kas sako kad praeis si krize ir viskas susitvarkys.
QUOTE(Baltija @ 2006 01 06, 19:36)
su draugu nesimatėm tris dienas, aš aišku jo laaaaaaaaaaaaaaabai pasiilgau. Šiandien paskambinu į namus, sakau gal atvažiuosi? sako nea, laidą gavau iš draugo, noriu telefono galimybes išsinagrinėti (vakar telefoną naują nusipirko).
Aš labai pykstu, truputį paverkiau, bet stengiuosi valdytis.
O klausimas toks: ar aš isterikė, ar jis bejausmis?
Aš labai pykstu, truputį paverkiau, bet stengiuosi valdytis.
O klausimas toks: ar aš isterikė, ar jis bejausmis?
Nepergyvenk.
Čia tokia vyriška logika. Maniškis būdavo (na mes jau vedę 2,5m) paskambina ir sako: žinai, draugas iš armijos grįžo savaitgaliui, tai eisiu susitikt. Na o prieš tai mes palanvom susitikt, tai žinoma viskas pasikeičia... Aš irgi pykdavau, ir panašiu atveju man kažkaip baisiai daug darbų ir susitikimų išpuldavo, kad jei ne tądien, tai dar savaitę po to negalėdavau... na ir ką? Ogi nieko - tepasakydavo: kaip gailaaa... aš tavęs labai pasiilgsiu, o tu tikrai negalėsi xx dieną? 
tai po to tą visą savaitę stipriai mokydavausi arba skaitydavau knygas, protarpiais sudraugėm susitikdama 
nu čia toks principas - jei tau nereikia, tai kodėl man turi reikėti? 
finale vis tiek neturėjau ką veikti, bet likau išdidi 
Taip kad, nei jis bejausmis (jis tik vyras), nei tu isterikė. O kad vyrai suprastų ką tu galvoji - prarask viltį...
arba turi paaiškinti, kodėl tu pyksti ir kas tau ne taip (bet logiškai, o ne jausmiškai), - bet nėra garantijų kad supras, arba nieko neaiškinti, nes vis tiek nesupras. 
