pamaciau tema ir uzbegau iskart 
kas cia nutiko paziuret
as manau, kad mano krize jau i pabaiga
laisve papugoms kaip Dievas duos, taip ir bus gerai gal istekesiu kada nors uz ko nors, gal liksiu senmerge nu kas cia zino? nieks nezino vedybos ir vaikai i mano artimiausiu vieneriu metu planus neieina 
nebent dangus uzgriutu bet ieina bendravimas su vaikinais, nepamirstant draugiu, tevu ir klientu reikalu 
o kaip kitaip 
kas cia nutiko paziuret as manau, kad mano krize jau i pabaiga
laisve papugoms kaip Dievas duos, taip ir bus gerai gal istekesiu kada nors uz ko nors, gal liksiu senmerge nu kas cia zino? nieks nezino vedybos ir vaikai i mano artimiausiu vieneriu metu planus neieina nebent dangus uzgriutu bet ieina bendravimas su vaikinais, nepamirstant draugiu, tevu ir klientu reikalu o kaip kitaip
Raduga, o gal krizes reikia perkvalifikuot i "bendravimo meno" treniruotes? as tai taip padariau ir nutariau, kad bus kaip bus mes juk irgi zmones, mums irgi pailset reikia, ir atsipalaiduot reikia kartais ir (atsiprasau) nusispjaut ant visko naudinga (aisku, kol nera vaiku! ir vyro!), ne darbo metu
mes juk irgi zmones, mums irgi pailset reikia, ir atsipalaiduot reikia kartais ir (atsiprasau) nusispjaut ant visko naudinga (aisku, kol nera vaiku! ir vyro!), ne darbo metu
jauciu kad man irgi gali buti tuoj taip pat kaip tuikai... 
sakyciau pas mus krize tokia prasidejo, kad neislipam is barniu.. kiekviena diena del ko nors kivircijames ir paskui susinervine abu sakom kaip atsibodo del s... gincytis ir aiskintis santykius... absurdas... maniskis linkes mane kontroliuoti ka dariau, su kuo susitikau, kodel taip ir anaip.. ir t.t. Jauciu atsalima... 
(pvz. vakar aiskinomes del to, kad nepasakiau jam jog po darbo buvau nuvarius i soliariuma.. ) .. ir po to barnio jis sumurmejo - man atrodo mes ilgai neisbusim (ar nebusim ateity kartu.. kazkas panasaus..) 
sakyciau pas mus krize tokia prasidejo, kad neislipam is barniu.. kiekviena diena del ko nors kivircijames ir paskui susinervine abu sakom kaip atsibodo del s... gincytis ir aiskintis santykius... absurdas... maniskis linkes mane kontroliuoti ka dariau, su kuo susitikau, kodel taip ir anaip.. ir t.t. Jauciu atsalima... (pvz. vakar aiskinomes del to, kad nepasakiau jam jog po darbo buvau nuvarius i soliariuma.. ) .. ir po to barnio jis sumurmejo - man atrodo mes ilgai neisbusim (ar nebusim ateity kartu.. kazkas panasaus..)
Mes paskutiniu metu irgi dėl menkniekių pešamės...
Vakar jis blogai jautėsi, tai aš patariau nueiti pas gydytoją. Bet pas gydytoją jis eiti nenori, nes atseit į darbą reikia. Tai gavau priekaištų, kad neužjaučiu. O kaip man užjaust žmogų, besiskundžiantį dėl problemos, kurios jis pats spręsti nenori?
Dar, tiesa, pasakiau, kad rūkymas ir gėrimas sveikatai kenkia, o sportas gal ir nepamaišytų. Su paprasta intonacija pasakiau, be jokių ten reikalavimų (nu nereikalavau niekad tokių dalykų, reikalavimais gi nieko nepakeisčiau). Likau apkaltinta kėsinimusi pakeisti gyvenimo būdą. Tai ir išėjau... Nebeturėjau ką sakyt.
Vakar jis blogai jautėsi, tai aš patariau nueiti pas gydytoją. Bet pas gydytoją jis eiti nenori, nes atseit į darbą reikia. Tai gavau priekaištų, kad neužjaučiu. O kaip man užjaust žmogų, besiskundžiantį dėl problemos, kurios jis pats spręsti nenori?
Dar, tiesa, pasakiau, kad rūkymas ir gėrimas sveikatai kenkia, o sportas gal ir nepamaišytų. Su paprasta intonacija pasakiau, be jokių ten reikalavimų (nu nereikalavau niekad tokių dalykų, reikalavimais gi nieko nepakeisčiau). Likau apkaltinta kėsinimusi pakeisti gyvenimo būdą. Tai ir išėjau... Nebeturėjau ką sakyt.
As tai tokiais atvejais diplomatiskai stengiuos uzsimint apie tai, kad savo sveikata reikia rupintis ir tiek. man jo sveikata aisku rupi,bet jei pats nenores ir bus didvyris, nu kagi as padarysiu. nu gi ne mazas vaikas be to, pastebejau, kad kai nezyziu, tai ziurek reikalai i gera puse krypsta ir apskritai, jis yra laisvas savo poelgiuose ir pasirinkimuose 
ir apskritai, jis yra laisvas savo poelgiuose ir pasirinkimuose
Be abejo, jis laisvas... Bet va kad ne didvyris, bo skundžiasi. Tame ir esmė - skųstis skundžiasi, o gydytis neina. Kur logika? Tai ir negaliu užuojautos reikšti...
Ech, visgi problemos aštrėja dėl to, kad mums skirtingų dalykų norisi... Aš jau gal ir rimtesnių santykių norėčiau (nors jam to faktiškai net nesakau ir jokių užuominų nemėtau), o jam tai dar be galo tolimas reikalas...
Ech, visgi problemos aštrėja dėl to, kad mums skirtingų dalykų norisi... Aš jau gal ir rimtesnių santykių norėčiau (nors jam to faktiškai net nesakau ir jokių užuominų nemėtau), o jam tai dar be galo tolimas reikalas...
As stengiuos skustis kartu su draugu, tada visiems gerai turetu but.
O del to rimtumo. Nu ka as zinau. Ka reiskai rimtesniu? o iki siol jie nebuvo rimti? as tai pavyzdziui i santykius su draugu ziuriu rimtai. bet nera reikalo atsisakyt nuo bendravimo su kitais. reikia gerbeju turert. visos protingos moterys taip sako, tame tarpe ir mano mama. jei mano draugas savo veiksmais man duos suprasti, kad as jo nebedominu ar dominu nu retkarciais ir t.t., nebeskirs mane demesio... nu kagi, jis laisvas, darysiu isvadas, daiktus atsidalinam ir viso gero. nesakau, kad nebutu skaudu. ojoj kaip butu skaudu. bet kita vertus, man nereikia vyro, kuris ne mano, ne man ir dar taip elgiasi. palinkeciau geros kloties ir sekmes gyvenime. be to, as irgi nesedziu namie, o bendrauju su zmonemis, todel nutarciau nepasiduoti ir toliau gyventi.
ir siaip pavyzdziui as pastebejau toki dalyka- kuo ilgiau santykiai tesiasi, tuo daugiau pradedi reikalaut is partnerio. nu nezinau, ar cia taip gerai. juk seimoje tai irgi nebus taip, kad visada viskas gerai ir jokiu problemu ar dumu (ner namu be dumu).
tiesiog as stengiuos stebet, kur link viskas krypsta. ir nereikia padaryt draugo pasaulio bamba. kai pamatys, ka gali prarast, vyras gali pradet kitaip galvot. auksciau galva
O del to rimtumo. Nu ka as zinau. Ka reiskai rimtesniu? o iki siol jie nebuvo rimti? as tai pavyzdziui i santykius su draugu ziuriu rimtai. bet nera reikalo atsisakyt nuo bendravimo su kitais. reikia gerbeju turert. visos protingos moterys taip sako, tame tarpe ir mano mama. jei mano draugas savo veiksmais man duos suprasti, kad as jo nebedominu ar dominu nu retkarciais ir t.t., nebeskirs mane demesio... nu kagi, jis laisvas, darysiu isvadas, daiktus atsidalinam ir viso gero. nesakau, kad nebutu skaudu. ojoj kaip butu skaudu. bet kita vertus, man nereikia vyro, kuris ne mano, ne man ir dar taip elgiasi. palinkeciau geros kloties ir sekmes gyvenime. be to, as irgi nesedziu namie, o bendrauju su zmonemis, todel nutarciau nepasiduoti ir toliau gyventi.
ir siaip pavyzdziui as pastebejau toki dalyka- kuo ilgiau santykiai tesiasi, tuo daugiau pradedi reikalaut is partnerio. nu nezinau, ar cia taip gerai. juk seimoje tai irgi nebus taip, kad visada viskas gerai ir jokiu problemu ar dumu (ner namu be dumu).
tiesiog as stengiuos stebet, kur link viskas krypsta. ir nereikia padaryt draugo pasaulio bamba. kai pamatys, ka gali prarast, vyras gali pradet kitaip galvot. auksciau galva
Rimtesnių santykių ta prasme, kad gal jau netrukus ir šeimą norėčiau sukurti... Ar kad bent tai šviestųsi ne po penkerių ar daugiau, o, tarkim, po dvejų metų. Bet nieks nesišviečia, o ir neišlips jis iš savo paauglystės per dvejus metus. Tiesa, jis pats tai suvokia, kad man reikėtų brandesnio žmogaus ir bijo, kad aš jį dėl to ir paliksiu.
O dėl bendravimo su kitais - bendrauju. Ir gerbėjų turiu. Netgi visai rimtų tokių
O dėl bendravimo su kitais - bendrauju. Ir gerbėjų turiu. Netgi visai rimtų tokių
nu ka as zinau.
jei jis bijo, kad tu paliksi, kodel nesipersa? gal tada ne bijo, o laukia, kada tu ji paliksi? t.y. tam yra pasiruoses? bet cia labai slidu.
ar kartais kaip pagalvoju apie vedybas ar vaikus, tai man plaukai ant galvos pasisiausia. bu bliamba(atsiprasau), tu gi SUSIEJI SAVO GYVENIMA BUTENT SU TUO, O NE KITU VYRU. vaikai, seima, namai.... cia ne siaip sau sposas ar noriu draugauju, noriu nedraugauju. nebus taip paprasta trenkt durim ir iseit. o su mano pareigos jausmu tai isviso man turbut geriau nieko neprisileisti, nes kai ikliusiu, tai ir naudosis mano kantrybe... gal del to net ir sveika su kitais vyrais irgi pabendraut (as cia ne apie seksa) ir apsidairyt. neistikimybes cia gi ner
jei jis bijo, kad tu paliksi, kodel nesipersa? gal tada ne bijo, o laukia, kada tu ji paliksi? t.y. tam yra pasiruoses? bet cia labai slidu.
ar kartais kaip pagalvoju apie vedybas ar vaikus, tai man plaukai ant galvos pasisiausia. bu bliamba(atsiprasau), tu gi SUSIEJI SAVO GYVENIMA BUTENT SU TUO, O NE KITU VYRU. vaikai, seima, namai.... cia ne siaip sau sposas ar noriu draugauju, noriu nedraugauju. nebus taip paprasta trenkt durim ir iseit. o su mano pareigos jausmu tai isviso man turbut geriau nieko neprisileisti, nes kai ikliusiu, tai ir naudosis mano kantrybe... gal del to net ir sveika su kitais vyrais irgi pabendraut (as cia ne apie seksa) ir apsidairyt. neistikimybes cia gi ner
Na matai, aš jau nebenoriu to "noriu - draugauju, noriu - ne". Aš noriu pastovumo. Na, bent žinot, kad šitie santykiai turi realią perspektyvą. Nes su juo realumo jokio, nors jis ne plevėsa, jis pastovus, ištikimas, bet dar toks paaugliškas, kad nervai kartais nelaiko. Vaikai - kas kita. Vaikų dar bent trejus metus - tikrai ne. Kita vertus, jei pastočiau (net ir KT gi 100 proc. neapsaugo), neįsivaizduoju jo rūpinantis manim ir vaiku. Įsivaizduoju tik vaiku besirūpinančią save ir savo artimiausius gimines. Ne todėl, kad jis bėgtų į krūmus. Nebėgtų tikriausiai. Bet man būtų per sunku matyt, kaip jam tai sunku, kaip nelaiku jam tai nutiko, kaip jis dar to nenori. Nu nesubrendęs dar nė trupučio.
P.S. Nemanau, kad jis laukia, kol aš jį paliksiu. Jam tiesiog sunku bręsti, o man jau taip sunku laukti...
P.S. Nemanau, kad jis laukia, kol aš jį paliksiu. Jam tiesiog sunku bręsti, o man jau taip sunku laukti...
