Nu man tokie pasisakymai, kad tris dienas nemaciau ir zliumbiau tai kelia juoka. Savo drauga 4 metus matydavau 2 kartus per metus ir nieko, isgyvenau, taip kad be pasimatymu kasdien irgi istemp galima.
Keliu temą į viršų - gal susirinks būrelis 
Kažkas pasidarė man pastaruoju metu... Anksčiau kažkaip pagalvodavau apie vestuves, apie gyvenimą kartu, na, apie ateitį su savo žmogum. O dabar va kad ir pagalvoju, bet be didelio entuziazmo... Absoliučiai nesinori bendros buities - ir kodėl? Va ir nežinau kodėl... Neatsibodo jis man, myliu kaip ir anksčiau, į kitus nežiūriu (na, gal retsykiais ir pažiūriu, bet pažiūrėjimu viskas ir baigiasi - apie kitką nė mintis nekyla). Netrokštu aš bendro gyvenimo kažkodėl.
Kame reikalas, a?
Kažkas pasidarė man pastaruoju metu... Anksčiau kažkaip pagalvodavau apie vestuves, apie gyvenimą kartu, na, apie ateitį su savo žmogum. O dabar va kad ir pagalvoju, bet be didelio entuziazmo... Absoliučiai nesinori bendros buities - ir kodėl? Va ir nežinau kodėl... Neatsibodo jis man, myliu kaip ir anksčiau, į kitus nežiūriu (na, gal retsykiais ir pažiūriu, bet pažiūrėjimu viskas ir baigiasi - apie kitką nė mintis nekyla). Netrokštu aš bendro gyvenimo kažkodėl.
Kame reikalas, a?
sveika.. na..net nezinau...matai, jei dar negyveni su juo..tai sunku ka pasakyti..va, mes 8 menesius kartu gyvenam...man kartais irgi atsibosta, nesinori tos buities..kartais besededama namie, tvarkydama viska pradedu jaustis kaip 50 metu...
bet tai su laiku man praeina..
Šiaip aš žinau, kas ta bendra buitis yr, nes gyvenau su vienu žmogum trejus metus...
O dabar, kad ir myliu žmogų, visai netrokštu, kad nuo manęs kažkas naktį nutraukinėtų antklodę... Ir bijau, kad laikui bėgant tas troškimas gali ir neatsirasti.
Įdomu, ar su laiku noras ir sugebėjimas prisitaikyti stiprėja ar silpsta?
Kiek teko skaityt, nuomonės šituo klausimu įvairios...
O dabar, kad ir myliu žmogų, visai netrokštu, kad nuo manęs kažkas naktį nutraukinėtų antklodę... Ir bijau, kad laikui bėgant tas troškimas gali ir neatsirasti.
Įdomu, ar su laiku noras ir sugebėjimas prisitaikyti stiprėja ar silpsta?
Kiek teko skaityt, nuomonės šituo klausimu įvairios...
QUOTE(Raduga @ 2006 02 24, 07:44)
Įdomu, ar su laiku noras ir sugebėjimas prisitaikyti stiprėja ar silpsta?
Kiek teko skaityt, nuomonės šituo klausimu įvairios...
Kiek teko skaityt, nuomonės šituo klausimu įvairios...
Aš kiek žinau, kad kuo toliau tuo sunkiau žmonėms susigyventi kartu, nes jie jau būna susiformavusios asmenybės ir sunku taikytis prie kito žmogaus
O gal tu labai nusvilai su tais trimis metais ir jau nebetraukia gyvenimas kartu?
mums buvo sunkus pirmieji 2 gyvenimo metai kartu...buvo visko..ir jei ne abieju stiprus jausmai vienas kitam-seniai butume spjove i sita varga 
dabar jau nepastebiu kad kazkas labai erzintu ar pyktumemes del nieko...kazkaip viskas susitvarke,susideliojo,reikejo tik islaukt
dabar jau nepastebiu kad kazkas labai erzintu ar pyktumemes del nieko...kazkaip viskas susitvarke,susideliojo,reikejo tik islaukt
Maziau galvot, daugiau gyvent ir stengtis nepersidirbt,atsilapaiduot
Tik aisku, is to didelio atsipalaidavimo nepraleist pro akis draugo poreikiu ir judvieju iprasto bendravimo
Gyvenimas kai kuriuos dalykus gal sutvarko savaime, manyciau. Jei cia tik laikinai niurios mintys neturint tam rimto pagrindo
Bet cia tik mano nuomone
QUOTE(tuika @ 2006 02 27, 11:15)
Maziau galvot, daugiau gyvent ir stengtis nepersidirbt,atsilapaiduot Gyvenimas kai kuriuos dalykus gal sutvarko savaime, manyciau. Jei cia tik laikinai niurios mintys neturint tam rimto pagrindo
Bet cia tik mano nuomone
Bet cia tik mano nuomone
super pasakyta
Na biski atgaivinsiu tema 
Su savu berneliu gyvenu jau beveik metukus
pykomes ir pries gyvenima kartu ir dabar pykstames, kartais pagalvoju, kad jei as nebuciau as, tai nebutu ir problemu. Kazkaip jauciuosi, kad tik man vienai kazkas netinka, nepatinka ir tt paskutinis barnis ivyko del to, kad po darbo zadejom susitikti, bet maniskis kaip visad uztruko, kai uzklausiau 'Ar dar ilgai?', tai nesulaukiau jokio atsakymo ir tik po 30 min jis teikesi paskambinti 
o as visa ta laika turejau laukti ir dar jis driso supykti, kad as ant jo uzsioziavau ... ir taip kiekviena karta. Visokios smulkmenos visad man uzkimba, o jis negirdi ka as jam kalbu, vistiek daro taip kaip nori jo pazadais jau nebetikiu (kiek ju bebutu daves, ispilde tik kelis) as mes niekad nesutarsim? tai ar verta stengtis?
Su savu berneliu gyvenu jau beveik metukus
pykomes ir pries gyvenima kartu ir dabar pykstames, kartais pagalvoju, kad jei as nebuciau as, tai nebutu ir problemu. Kazkaip jauciuosi, kad tik man vienai kazkas netinka, nepatinka ir tt paskutinis barnis ivyko del to, kad po darbo zadejom susitikti, bet maniskis kaip visad uztruko, kai uzklausiau 'Ar dar ilgai?', tai nesulaukiau jokio atsakymo ir tik po 30 min jis teikesi paskambinti o as visa ta laika turejau laukti ir dar jis driso supykti, kad as ant jo uzsioziavau ... ir taip kiekviena karta. Visokios smulkmenos visad man uzkimba, o jis negirdi ka as jam kalbu, vistiek daro taip kaip nori jo pazadais jau nebetikiu (kiek ju bebutu daves, ispilde tik kelis) as mes niekad nesutarsim? tai ar verta stengtis?
QUOTE(sachar @ 2007 03 03, 17:52)
Na biski atgaivinsiu tema
Su savu berneliu gyvenu jau beveik metukus pykomes ir pries gyvenima kartu ir dabar pykstames, kartais pagalvoju, kad jei as nebuciau as, tai nebutu ir problemu. Kazkaip jauciuosi, kad tik man vienai kazkas netinka, nepatinka ir tt paskutinis barnis ivyko del to, kad po darbo zadejom susitikti, bet maniskis kaip visad uztruko, kai uzklausiau 'Ar dar ilgai?', tai nesulaukiau jokio atsakymo ir tik po 30 min jis teikesi paskambinti o as visa ta laika turejau laukti ir dar jis driso supykti, kad as ant jo uzsioziavau ... ir taip kiekviena karta. Visokios smulkmenos visad man uzkimba, o jis negirdi ka as jam kalbu, vistiek daro taip kaip nori jo pazadais jau nebetikiu (kiek ju bebutu daves, ispilde tik kelis) as mes niekad nesutarsim? tai ar verta stengtis?
Su savu berneliu gyvenu jau beveik metukus
pykomes ir pries gyvenima kartu ir dabar pykstames, kartais pagalvoju, kad jei as nebuciau as, tai nebutu ir problemu. Kazkaip jauciuosi, kad tik man vienai kazkas netinka, nepatinka ir tt paskutinis barnis ivyko del to, kad po darbo zadejom susitikti, bet maniskis kaip visad uztruko, kai uzklausiau 'Ar dar ilgai?', tai nesulaukiau jokio atsakymo ir tik po 30 min jis teikesi paskambinti o as visa ta laika turejau laukti ir dar jis driso supykti, kad as ant jo uzsioziavau ... ir taip kiekviena karta. Visokios smulkmenos visad man uzkimba, o jis negirdi ka as jam kalbu, vistiek daro taip kaip nori jo pazadais jau nebetikiu (kiek ju bebutu daves, ispilde tik kelis) as mes niekad nesutarsim? tai ar verta stengtis?Manau, kad negerai, jeigu jis šitaip daro. Jeigu vyras tikrai myli, prie smulkmenų nesikabinėja ir gerbia savo moterį. Vėlavimo 30 min. netoleruočiau. Mano draugė šią problemą išsprendė taip: kelis kartus jos draugas vėluodavo ir nepaskambindavo, tada ji viena kartą, kai jis vėlavo, nesulaukusi sėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Jis, jos neradęs, tuoj puolė jai skambinti ir atsiprašyti. Nuo to karto jis nevėluoja
QUOTE(Wirginija @ 2007 03 03, 22:31)
Manau, kad negerai, jeigu jis šitaip daro. Jeigu vyras tikrai myli, prie smulkmenų nesikabinėja ir gerbia savo moterį. Vėlavimo 30 min. netoleruočiau. Mano draugė šią problemą išsprendė taip: kelis kartus jos draugas vėluodavo ir nepaskambindavo, tada ji viena kartą, kai jis vėlavo, nesulaukusi sėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Jis, jos neradęs, tuoj puolė jai skambinti ir atsiprašyti. Nuo to karto jis nevėluoja
Na jau ir as pradedu juo taktika kartais paimti, kai jis nesupranta ka kur ir kaip daro, bet tam momentui gal ir susivokia, bet po kazkiek laiko man rodos viskas grizta i tas pacia vezias
(tikiuosi cia tik as dramatizuoju 
) netoleroju velavimo ir as, tuolab, kai nepranesa, kad uztruks, bet kaip matau jam tas giliai p.... 
nes jau nekarta teko man ji laukti ir po 10 ir daugiau min jis nori, kad as suprasciau, kad darbas jam labai svarbus, as suprantu, bet be jokios zinios buti palikta ir nenoriu
