Sveikutes...Gelbekit mane!!! nezinau ko besigriebt...as atsiduriau aklavieteje...
Mano padetis tokia, jog su savuoju pazystami seniai, gyvent pradejome pries pusmeti kartu, atskirai nuo jo tevu, bet tame paciame name. Taigi, kol draugavom, kol kurem svajones apie gyvenima kartu, buvo viskas pasaka, visi pavydejo mums musu santykiu...taciau, prasidejo gyvenimas kartu.. pirmieji menesiai buvo "super", jokiu barniu (niekad nesipykom kai draugavom),bet nuo vasaros pabaigos kazkas atsitiko.
Pastoviai varom kur nors balevot...galutinis variantas: griztant namo barnis. Isvada (pagal ji) kalta as, kad keliu scenas PRIE ZMONIU, kuriu net nebuna,uztenka man kreivai paziureti...
ir taip paskutiniu metu kartojasi...
Si savaitgali vel tas pats...tik si kart jis pasako jog jam jau atsibodo toks Mano elgesys...kad jam jau viskas "nusisvilpt" kaip bus toliau, nebeatleis man niekada.. ir t.t.
Norspati esu Liutas, bet jis irgi ne dovanele: oziaragis...zinojau, kad jo charakteris sunkus, tad stengiausi visada ji palepinti, jam padeti...zinoma, to jis nemanau, kad vertino ir kreipe demesi...net jo mama man nuosirdziai sako, kad ji islepinau per daug..per daug net save apleidau...as ji myliu, todel norejau kaip geriau...bet dabar atsiduriau aklavietej...kalta visada as...

skaudziausia tai, kad paskutinius metus, retai, faktiskai, suskaiciut ant vienos rankos pirstu galejau, kiek isgirdau is jo ?myliu", o jau apie svelnius zodzius man..nekalbu. Jauciuos kaip tarnaite....
bandziau kalbetis...snipstas, jis net nesileidzia i kalbas, jam vienodai sviecia...
kazkada jis buvo kitoks, dabar nebeatpazystu jo..kartais norisi susirinkt daiktus ir iseit...bet jauciu sirdis plystu...
bet ir dabar ne kas...miegam ir kartu ir atkirai..tik kad vienoj lovoj...slykstu...nezinau ka bedaryti..visos svajones lyg duzta....