o aš užuominom nebekalbu, jis jų nesupranta
Nereikalauju iš jo kailinų lapės ar kažkokių daiktų, noriu, kad su manim dalintųsi rūpesčiais, pasakotų, kaip jaučiasi, ko nori iš manęs ir iš mūsų........ Aš tai jam sakau, kasdien zyziu zyziu, kad man reikia paprasčiausių dalykų - dėmesio, švelnumo, gržių žodžių......
Pasivaikščitoi išeinam kartais (gyvename atskirai), bet jis mieliau visą dieną tupi namie.... Siūlau ir į kiną, ir ledų i kavinę ir šen, bei ten... Bet "kam į kiną, jei filmą galima parsisiųsti" ir "ledus pigiau iš parduotuvės nusipirkt galima ir pigiau bus". Bet aš kaip Raduga, noriu pasižmonėti ....
Vakar jam pasakiau (per kompą kol kas), kad mes byram ..... Reakcijos jokios nesulaukiau .....
Parašiau žinutę "atvažiuosi?" , jokio atsakymo.
Pradėjau skaityti knygas apie vyrus ir moteris, jų skirtumus. Bet juk tai tik sausa teorija....
Ech....