[quote=adis,2009 09 06, 20:29]
Navelbine? Mano kursas kas savaitę...12 savaičių iš eilės, jei tik kraujas leis. Po pirmosios buvo 1 sav. priverstinė pertauka, dabar rytoj žiūrėsiu koks bus...
Portas gerai, labai norėčiau, bet man jo nedėtų dabar (jau kalbėjau), nes perikardas drenuotas ir širdis truputį pamišo - pulsas 120 (nepadeda paskirti vaistai), dar skysčiai pleuroje.
Turbūt Jums viską išaiškino? Portas, esant reikalui, gali būti ilgai iki 5 m., jei viskas gerai. Tik kas mėnesį reikia praplauti su fiziologiniu skysčiu ir tai turi su spec. adata praplauti tai mokanti daryti sesutė. Adatos leidimui skiriasi nuo praplovimo adatų, yra pigesnės, nes tiek vienas, tiek kitas teks pirkti pačiai.
Na, vietinė nejautra man nelabai patiko, kai į perikardą dreną vedė, o jums ves į arteriją, truputį toliau nuo širdies, bus tikrai viskas gerai.
Chirurgai klinikose patyrę, man toks visai jaunikaitis dreną statė, tai likau sužavėta jo darbu.
P. s. aš ir bijočiau, nes yra laiko bijojimui. Mane, kai dėl dusimo pačiupo chirurgai, tai net išsigąsti nespėjau - buvau rami ramutėlė, net keista.
****
pajuokausiu: bus man smagiau - turėsiu vaisto draugę.
**********
Kaip Jums paminklas kalbai ir tautai, man visai gražus, kiek l. ryte mačiau.
Aš juk jablonskinė, Vinco Peckaus mokyta.
Lotynų ir krimtau, sugebėjo mokytojas Juozas Vosylius sudominti net pačius negabiausius ir didžiausias neklaužadas. Baigė mokyklą bernai, tai Jo rašytą sentencijų knygą ir lotynų kalbos vadovėlį pirko, mes panos labai nustebintos buvom. Seniai buvo, bet visai smagiai prisimenu. Vis su nostalgija grįžus prasuku pro mokyklą.
Taip Navelbine. Aš gi sakau, kad einu tavo pramintais keliais. Taip, dėl porto paaiškino kažkiek, bet nepilnai. Adatą leidimui vieną nusipirkau, bet, kad praplovimui reiks kitokių nežinojau. Man statys patyręs gydytojas, Velička, tai tikiuosi, kad viskas bus gerai ir informaciją gausiu pilnesnę.
Paminklas man gražus, šiandien buvau su vyru ta proga šventiniam koncerte. Labai patiko, nes dainavo baritonų trio (Želvys marijampolietis), Vyšniauskas, Seilius.
Nostalgija man taip pat išlikus Alytui, miestui kur prabėgo gražiausi ir, deja, sunkiausi (sirgo ir mirė mama) gyvenimo metai.
Adis, aš turiu mintį. Kai būsi Marijampolėj, galėtumėm nors trumpam susitikti.