QUOTE(.GABIJA. @ 2009 09 08, 11:52)
Gal jau perdaug įsibaiminote.Maistelis chemo įerzintam skrandžiui ne pats geriausias.O blynų aš privengiu , gal dėl lastelienos stokos , jie man nelabai tinka.O jei valgė su grietine , tai dar kepenis užkrovė darbeliu.O viena iškrovos diena mažai, po jos reikėjo pradėti nuo košių.
Tai kad tą silkę mamytė pavalgydavo ir per chemo, ir po chemo , ir niekad nieko nebūdavo. O blynelius su tėte išsikepa, tai visą laiką valgo visai sausus, be nieko, na kartais kokios uogienės ar trintų šviežių uogų "prikanda".
Bet ačiū visoms
mergaitėms - truputi nusiraminome. Gal tai net ženklas, kad tikrai reikia laikytis truputi dietos, nes mamytė valios niekaip tam nerasdavo. Šiandien vakare jau jaučiasi geriau. Vakarienei - juoda kruopų sriuba (kruopos vandeny suvirtos
).
Gabija - pribloškėt mane savo sagėmis (gerąja prasme)...
...Gabija - Auksinės Rankelės.
QUOTE(ifauru @ 2009 09 08, 11:59)
Mano tėtis irgi pradėjo "streikuoti". Na, ne tėtis, o jo sveikata. Svaigsta galva, ypač kai staigiau pgulėjęs pasikelia. Su savo geležine kantrybe matyt tikrai jautėsi ne kaip, nes vakar buvo pas šeimos gydytoją. Pasidarė bendrą kraują - lyg ir viskas norma. Spaudimas kiek pašokinėja, bet ir tai nebaisiai. Greičiausiai pripaišom fizinį ir psichologinį nuovargį. Bandys dar sesė su juo ir pas kardiologus pakliūti...Va taip. Šiandien jam 72
Ką su mama darys, dar vis lieka iki galo neaišku, nes konsiliumas vakar nesusirinko. Laukiam.
Visko gali būti, kad tėčiams gaunasi "perkrova". Juk jie savy tiek išgyvena, ir tiek daug neišsako - gal neišdrįsta...ir tiek padeda mūsų mamytėms būti su ligele ir sveikti. Tikrai atras tėtukui priežastį negalavimų ir susitvarkys viskas... Sveikinu jį su gimtadieniu ir linkio to svarbiausio - sveikatėlės....
Štai mano tėtukas visą laiką laikėsi - atrodė stiprus pilnas energijos, visada rasdavo tinkamus palaikymo žodžius, kol mamyte reikėjo rūpintis per gydymą. O štai dabar po jo, sustreikavo širdutė. Kažkas tikriausiai viduje atsilaisvino...
Šiandien nuvažiavom į Klaipėdą pas kardiologę - tai paguldė į ligoninę patyrinėjimui.... Nes jokie vaistai netinka, tiksliau nepadeda... Grįžus pašnekėjom su mamyte ir pagalvojom , ar tik nebus tai nerviniu pagrindu...
Stiprybės ir sveikatėlės Jūsų mamytei...
QUOTE(evesima @ 2009 09 08, 17:00)
Sveikutes!Nors as pati nesergu,bet jau 14 metu-galvos smegenu veziu serga mano mamyte.
Ačiū, kad dalinatės savo žinojimu...Metų skaičiai taip viltingai nuteikia. Dar daug daug metų Jūsų mamytei ir stiprybės ir sveikatos su kaupu...
QUOTE(SVETA K. @ 2009 09 08, 18:23)
Man siandien nekokia diena...mamai nustate diabeta,cukrus 14.5,nuveze i ligonine Kaip pergyvenu,ji pas mane ir taip turi visa puokste ligu,jau seniai inavaliduma 1s grupes,stuburo 5s operacijas,stovi stubure metaline konstrukcija,daug metu tramadolis,morfinas ir dar visokiausiu vaistu ir dabar dar viena rimta liga . Dar mano liga kiek jai atnese asaru ir skausmo
Stiprybės mamytei.
Juk irgi tiek pergyveno dėl Tavęs. Gyvena žmogiukai ir su curiniais diabetais. Tik Tu, mieloji, stenkis taip nepergyventi. Taip yra, todėl dabar geriau pagalvoti, kaip tą gyvenimą mamytės atveju padaryti kokybiškesnį. O gal simptomų ji jokių nejaučia? Laikykitės, mergytės, ir tuos virusus lauk vykit...
Mano mamytė susirgo iškart, kai aš po sunkių ligų atsistojau ant kojų. Kartais sugaunu save galvojančią, kad ir mano ligos paspartino jos ligas... Bet tikriausiai čia niekas nekaltas - taip jau įvyko...
QUOTE(upsikaz @ 2009 09 08, 19:50)
Rasų Lanka, dėkui už info apie Zometą. kažkaip turėjau naivią viltį, kad jie kompensuojami... įdomu, kokia esti dalinių kompensacijų tvarka?
ar prierašas 'nekompensuojami' būtent ir reiškia, jog iš niekur nieko negalima tikėtis
didžiuliai pinigai vis dėlto. bet va skaitinėju - gydymo rezultatai teigiami.
renkuosi po truputėlį info ir susidarinėju klausimyną, kad jei ateis toks laikas, žinočiau ko klausti gydytojos...
Būtinai susirašykit viską, kas kelia klausimų. Gal kas šiuo metu yra kitaip. Paklauskit, jei aišku, to prireiks ir apie pamidronato vartojimą - juk tai pigiau..
Aš truputi pasigailėjau, kad nuo pat pradžių nerinkau čekiukų, kur pirkdavau Zometą. Gal su jais būtų galima nueiti į savo miesto savivaldybę, ar dar kokį skyrių ir prašyti kokios kompensacijos. Bet tai tikriausiai utopija, ypač šiais laikais. Taip aš galvojau , kai geri laikai buvo. Ir dar - dabar nebeatseku, kurioje temutėje kažkuri mergaitė buvo užsiminusi , kad JAU galima gauti kompensuojamą Zometą. Gal jos reiktų paklausti iš kur tokia informacija, bet man mūsų gydytoja paneigė tai...
Laikykitės ir nepasiduokit...
Nėra tų mts.... To linkiu.
***
Arūne -
labins - tokie tie gydymo keliai - su daug takelių... Sveikatėlės ir stiprėjimo tėveliui...