Naujieji metai prasidėjo nuostabiomis naujienomis pastojo brangi draugė, netrukus ir bendradarbė...Vasarą mano ir būsimo vyro gyvenime atsirado didžiausias pirkinys savi namučiai. Pradėjome galvoti kad naujuose namuose trūksta mažo angeliuko... Tuo metu ir vėl puiki naujiena atskrido šį kartą laukiasi geriausia draugė!!!!! Hmmm
....... Kiek prisimenu mudviejų gyvenimai gana keistai siejasi....Rugsėjis. Keliauju atostogų į Lietuvą. Viena..... Cha, čia tik aš taip galvojau! Keletą dienų nesulaukusi raudonųju malonumų drožiu pirkti nėštumo testų. Kadangi esu kiaulė taupyklė prisiperku jų begalybę ateičiai, kad nereiktų pirkti brangiai UK. Sulaukusi ryto, su baisulinėmis didžiulėmis draugės paskolintom treninginėmis drožiu drąsiai i WC...... Išeinu su tomis pačiomis treninginėmis bet jau laabai nedrąsiai.... Pasirodo lėktuve skrido vienas mažulytis nelegalas be bilieto.......... Su miniatiūriniais bateliukais rankinėje skrendame jau dviese atgalios. Mašinoje šiaip ne taip ištveriu neleptelėjusi didžiosios naujienos būsimam tėveliui... Eidamas miegoti ant savo pagalvės mano brangusis randa žalius nykštukinius batelius. Deja, užuomina pasirodo nepakankamai aiški
Tenka žodžiais paaiškinti didžiąja naujieną. Pagaliau sulaukiu daug bučinių ir apkabinimo....Nėštumas. Pirmi keturi mėnesiai nelauktas visiškai košmaras. Esu tikra vėmalų karalienė su nukarusiom nėštukinėm kelnėm ir nubalintu, bet užtat lygia oda veideliu!!!!
Truputį pasisvečiuoju ligoninėje su draugėmis lašelinėmis, kol per prievarta esu ištremiama lauk 
Ech, taip buvo gera nieko neveikti ir ištisą parą turėti pašnekoves pliurpalams 
Antra nėštumo puse pasaka! Lakioju kaip stirna, pilvota stirna 
Nesu storas, vis dar išlikęs gebėjimas atlikti visus veiksmus atliktus ir prieš nėštumą. 35 lakiojimo savaitę gaunu nuskausminamųjų.... Vakare smagiai sau ruošiuos i patalaičius, tik šast jausmas senatvė atėjo!!!! Nebenulaikau šlapimo!!!! Nukedenu i vonią, suklydau ne senatvė o šviežias kraujukas 
Per kelias minutes susiruošiam ir išlekiam į ligoninę. Kadangi esu proto bokštas, nukeliaujam ne į gimdymo skyrių o į priimamajį.... Vistik buvo verta. Kaip kokiame filme, esu įsodinama i vežimelį ir ridenama link gimdymo skyriaus... Pakeliui man išaiškinama jog jau gimdau ir linkima viso ko geriausio....... Dėkui, bet aš dar nepasiruošus šitam didžiam reikalui.... 
Palatoje sužinau kad turiu sarėmius kurių visai nejaučiu ir kad teks pasilikti ligoninėje stebėjimui... Jau išsigąstu, turbūt pagalvosite kad gimdymo?? Ne, viešai ir aiškiai pareiškiu daktarams ir aplamai visiems ateinančią parą mane lankantiems žmogėnams kad gimdyti negaliu nes dar neturiu lagaminų ligoninei susikrovusi.... Turbūt Dievuliui pabodo klausytis mano bubenimų apie neparuoštus lagaminus ir sekančią dieną iškeliauju namo. Šį kartą jau lėktute krautis daiktus... Likusias savaites jau buvau romiai vaikščiojanti stirna 
2009.05.12 turėjau susilaukti savo Krapštuko. Teoriškai... Teoriškai ir susilaukiau ....... Darosi jau nebeįdomu... Atvažiavo mamytė, sweepas padarytas, Krapštuko kaip nėr taip nėr
Jau 10 diena po termino, penktadienis. Su mamuliuku kaip visad keliaujame pasivaikščioti. Aišku dar pasiklystame šiek tiek ( vat ką reiškia kai savam mieste turistinių žygių neatlieki
). Visą dieną jaučiu tokius užeinančius juokingus gimdos susitraukimus, a la sąrėmius. Pamurmu mamai kad kažkas lyg ir darosi gal..... Dėmesio nulis.... Tyliu ta tema. Vakarop jau labiau skaudena, vėl pamurmu saviškiams, bet..... paguodos šnipšt. Gaunu atsakymą kad kai tikrai skaudės, nebepašnekėsiu! Ok. Niekas manes nemyli ir niekam aš nerūpiu. Gimdysiu viena ir niekam nesakysiu Kadangi šaldytuvas tuščias ir MAN NIEKO NESKAUDENA, ir aplamai aš nebegimdysiu, mama su brangiuoju išvažiuoja į parduotuvę. 19.30 vakaro. Uuuuuj, aš viena namie, skaauda jau visai rimtokai. Apie 20val. man jau laaaabai skauda, skambinu į ligonine. Aiškinu kad man labai skauda ir skausmai kyla kas minute...... Labai nesupratlyva moteris, visai nenėščia matyt, liepia paskambinti kai sąrėmiai bus kas 4minutes ir jų metu iš skausmo negalėsiu šnekėti! Aišku. Aš nesupratlyvai nenėščiai moteriai vėl bandau aiškinti kad man skauda kas minutę ir kad tikrai tikrai labai skauda. Deja sugraudinti nepavyksta, esu dar apdovanojama morališkam palaikymui žinia kad šitie skaaaaaaaaaaaaaausmai gali trukti daaaaaaaaaaaug valandų...........
Gimdyti viena jau nebenoriu, tad skambinu ( tuo pačiu dar atlikinėju pačius keisčiausius ir įmantriausius šokio iš skausmo judesius) guostis savo niekadėjams. Šį karta dėmesio nekreipėjai tiki manimi. Skauda jau oooj kaip skauda. Kadangi esu truputį gudra moteriskaitė skambinu į kitą gimdymo skyriaus tel nr. Šį kartą pasitaiko maloni ir matyt patyrusi moterėlė. Maloniai esu pakviečiama kuo greičiau prisistatyti į gimdymo skyrių. Grįžta draugas su mamyte, šį kartą slaptam mano džiaugsmui abu gana išsigandę
Kol maniškis susiruošia aš jau labai rimtai meldžiuosi sofos galui......... Kelios minutes po 21val vakaro būname ligoninėje. Atsidarymas 7-8cm!! Jėgelė!!! Geriausia gimdymo palata su baseinu laisva! Nugi jėgelių jėgelė!!!!Kol į baseiną leidžia vandenėlį vaikštau aplink lova su dujomis ir burbu kad noriu gult. Lova pakelta. Bumbu toliau. Draugas aiškina kad vaikščiočiau. Tiek to, paklausysiu šį kartą. Dar turiu dilemą kuriuos naktinius užsidėti. Po kelių pasimatavimų išsirenku, bet pasirodo neilgam
Vaikštau toliau aplink lovą rimta kaip povas su dujų šlanga. Baseinas pagaliau paruoštas. Įsiropščiu į jį, tarpais pabendrauju su vienišu ančiuku palaikančiu man draugiją ir sąrėmiaujam. Plūduriuoju turbūt kokį pusvalandį, pradedu jausti lyg ir poreikį stumti.... Ta proga keliauju į lovytę patikrinimui. 22.40 atsidarymas 10cm!!!! Jaučiuosi kaip filmo herojė. Mintyse jau rezgu planą kaip pora stūmimų atlieku ir einu namo
Akušerės pasiūlo grįžti i baseiną, bet man jau laaabai patogu ant lovytės ir vėl kažkur eiti dešimt žingsnių nebenoriu Naktiniai pradeda nervuoti tad pradedame gimdyti nuogališkai.. ahaaaaa, gimdymas kaip per filmus pradeda nuplaukti procesas ir jausmas tikrai ne koks. Akušerės vis klausiu ar gerai stumiu. Nuramina kad gerai.... kažkodėl nelabai ja tikiu. Būsimasis tėvelis stovi šalia su vandens buteliuku ir murmuliuoja kad aš šaunuolė. Ir vis kartoja ką akušerė pasako. Tingiu klaust dėl ko, tad stumiam toliau. Abu dirbame kaip pati darniausia komanda. Vienas mano žvilgsnis ir vandens gurkšniukas burnytėj, ranką pajudinu dujos įduotos, dujas paleidžiu jo stiprios rankos tuoj pat apima mano delnus ir stumiam...Deja, kad ir kokia darni komanda buvome stūmimas niekur nepasistūmėjo...Akušerė guodė kad esu tikra šaunuolė. Ha, burbtelėjau kad nemeluotų. Gimdymas kaip filme jau visiškai nuplaukė link Kinijos kartu su prašymais daryti cezarį
Vėl niekas manęs nebemylėjo, kalbas apie cezarį ignoravo, apie darykit ką norit, aš nusiplaunu ir einu namo irgi........Padėčiai negerėjant atėjo labiau patyrusi akušerė. Kalbos apie instrumentussssssss, girdžiuuuu, šį kart jau sunerimau. Supratau kad vis dėlto teks rimtai susiimti ir gimdyti. Naujos akušerės dėka buvo negarbiai užlaužtos mano kojytės, liepta galvą sąrėmio metu prie krūtinės lenkti ir su dideliu uždegančiu jos skatinimu pagaliau reikalai pajudėjo. Gerą pusvalanduką vis girdėjau iš akušerių galo jau tuoj, jau nedaug liko.... melagėėės. Jėgos jau vis labiau seko kai pagaliau iš akušerių galo pasigirdo šuksniai kad mano angeliukas tikras plaukuotukas!!!!!!! Kažkodėl iškart pagalvojau ką jos ten nusišneka, kokie čia plaukuotumai, ką jos vaikučių su keliais plaukiukais nematė
Tik po minutes suvokiau kad tuoj tuoj susitiksiu su savo Krapštuku.............. Lyg įgavusi antrą kvėpavimą su begaline draugo ir šauniosios akušerės pagalba išstūmiau galvyte.. Jausmas tuo metu apėmes mane buvo tiesiog neapsakomas... Mano angeliuko galvytė, negalėjau patikėti tuo ką matau, kad tik vienas stūmis skiria mane ir mano vaikutį.......... Antras jausmas apėmes mane sekundei buvo pabumbėjimas mintyse kad šitaip šitaip ilgai stūmiau tokią mažytę mažytę galvytę...Už poros minutėlių, 1.03 nakties mums gimė 3280g svorio ir 54cm ūgio berniukas Nagliukas... Tiesiog neturiu žodžių apsakyti jausmą kuris apėmė mane pamačius savo mažąjį Krapštuką, žodžių apsakyti mano džiaugsmui, ne džiaugsmui o begalinei meilei!!!!!!!!!! Stebuklas!! Ir dar ne plikas stebuklas !!!
Deja, įsitaisiau antro laipsnio plyšimą. Tik kelios siūlės ir viskas!!! Nusiteikiau pačiam geriausiam.... Ups, reikėjo nusiteikti blogiausiam geriau. Kaip ne keista bet skausmas vos ne bjauriau nei gimdymo. Susiuvo. Ir mano didžiauuuuuuuuuusiam malonumui buvau vėl išardyta ir su naujos daktarės prievaizdu mėgavausi siuvimo ypatumais vėl..... Siuvinėjimai truko tik! tris valandas! !! Bet visa tai atpirko miela vonia su levandomis ir begalo skani kavyte su tostais ir dzemu.
Nagliuko tėvelis. Esu be galo jam dėkinga už ištvermę, buvimą šalia. Turime patį šauniausią ir labai mylintį mus tėvelį.
Pabaigai... Vis dar negaliu patikėti kad jau trijų mėnesiukų bernužėlis, pats nuostabiausias meilės kūrinys yra mano sūnus iš mažulyčio žirnelio pilvelyje pavirtęs į gražiausią princą..... Princą kurio mažyte bedantė šypsnelė priverčia ištižti bet kokiį stipruolį, nusišypsoti patį didžiausią rimtuolį. Myliu tave Nagliukai labiau už viską, labiau už savo gyvenimą.... Myliu
