, tai dar vienus perliukinius pagaminau, o kitus perfotografavau ant tamsaus fono:
Kadangi buvo diskusija apie perlus ir jų kainas , tai dar vienus perliukinius pagaminau, o kitus perfotografavau ant tamsaus fono:
, tai dar vienus perliukinius pagaminau, o kitus perfotografavau ant tamsaus fono:
Perskaiciau visa diskusija apie papuosaliukus ir ju kainas ir visiskai sutinku su jumis. Net gaila, kad ne visos papuosaliuku megejos uzsuka i SM. Cia juk tiek "lobiu" 
ir tikrai, kainos, tai tik kad bent medziagos atsipirktu
ir tikrai, kainos, tai tik kad bent medziagos atsipirktu
Kadangi šiuose namuose šiandien daug kalbėjome apie perliukus, tai internete parankiojau apie juos informacijos. Gal kažkam dar bus smalsu pasiskaitinėti 
. Taigi, penktadienio vakaro skaitinėlis apie perlus 
Perlas
Perlas kietas, apvalus arba apvaliai artimos formos pusbrangis mineralas, gamtinės kilmės organinis brangakmenis. Perlus gamina moliuskai, norėdami išstumti, izoliuoti į kriauklę patekusį Perlo susidarymas
Ilgą laiką perlų atsiradimą gaubė legendos. Buvo manoma, kad tai moliuskų kiaušiniai, kad juos į perluotę įdeda žuvys ir t. t.
Pirmasis Europoje mokslinius perlų prigimties tyrinėjimus atliko garsusis sistematikas Karlas Linėjus, išauginęs upinių perlų, kurie dabar saugomi Karlo Linėjaus draugijos muziejuje. Perlai susiformuoja dvigeldžių moliuskų kriauklėje. Kai į kriauklę patenka svetimkūnis (smėlio kruopelė, parazitas, paties moliusko mantijos fragmentas), jis ima dirginti jautrų moliusko kūną, ir šis išskiria kalcio karbonato (perlamutro), kuris sluoksnis po sluoksnio apgaubia minėtąjį svetimkūnį. Kalcio karbonatas gali būti dviejų mineralų formoje kalcito ar aragonito. Tarp mineralinių sluoksnių įsiterpia organika (konchiolinas, C8H13O5N), todėl perlai priskiriami organinės kilmės brangakmeniams. Perlamutrinis perlų blizgesys susidaro dėl nevienodo šviesos lūžimo skirtinguose pusiau skaidriuose perlo sluoksniuose ir yra tuo gražesnis, kuo sluoksniai plonesni, ir kuo jų daugiau. Paprastai perlai būna baltos, rečiau kreminės, rožinės spalvos; randama žalių, mėlynų ir net juodų perlų. Pastarieji, vadinami juodaisiais Taičio perlais, ypač vertinami.
Pagal kilmę perlai skirstomi į jūrinius ir upinius (gėlavandenius). Daugiausiai upinių perlų parduoda Kinija.
Didžiausias visų laikų perlas, aptiktas Filipinuose prie Palavano salos 1934 m. gegužės 7 d., sveria 6,36 kg, arba 128 000 granų. Kurį laiką jis buvo vadinamas Alacho perlu, o dabar vadinamas Laodzi perlu (Pearl of Lao Tzu). Perlą milžiniškoje, apie 300 kg, kriauklėje aptiko nežinomas naras, kurio ranką suspaudė tridaknos geldelės, ir jaunuolis žuvo.
Vienas iš brangiausių egzempliorių La Regent kiaušinio formos perlas, ilgą laiką puošęs Prancūzijos karūną, Kristi aukcione Ženevoje 1988 m. buvo parduotas už 864 300 JAV dolerių.
Perlų rūšys
Pagal kilmę perlai skirstomi į 4 pagrindines grupes: natūralūs, kultivuoti, iš dalies kultivuoti (Mabe) ir dirbtiniai (perlų imitacija). Kadangi jų struktūra skiriasi, natūralius ir kultivuotus perlus visada galima atskirti peršvietus Rentgeno spinduliais. Kultivuotų perlų pjūvyje nesimato koncentrinių sluoksnių, būdingų natūraliems perlams. Be to, grūdelis kultivuoto perlo centre būna apvalus, kadangi perlų augintojai nori išauginti tobulai apvalius, taigi ir brangesnius perlus, todėl augimą sužadinantis inkliuzas nušlifuojamas. Tuo tarpu natūralaus perlo centras būna netaisyklingos formos.
Natūralūs perlai susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi. Vidutiniškai tik vienas moliuskas iš kelių šimtų išaugina perlą, kai kada saugodamas savo lobį iki 50 metų. Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės.
Kultivuoti perlai pigesni, negu natūralūs, o dirbtiniai patys pigiausi. Jie dažniausiai gaminami iš perlamutro arba koralo, kartais iš stiklo ir dengiami tirpalu, gaminamu iš žuvų žvynų. Dirbtinių perlų blizgesys yra menkesnis.
Akoja perlai dažnai vadinami japoniškais. Jie auginami Japonijoje, Honkonge (Kinijoje) ir kitose Tolimųjų Rytų šalyse pagal japoniškas technologijas. Šie perlai pasižymi ypač geru blizgesiu (matmenys 38 mm), spalva dažniausiai balta su visokeriopais atspalviais.
Pietų jūrų perlai auginami Australijos pakrantėse ir Indijos vandenyno salose. Kadangi auginami stambiose perluotėse, užauga dideli (8 16 mm). Spalva balta su įvairiais atspalviais.
Taičio perlai visų juodumo atspalvių perlai, matmenys 520 mm. Pastaruoju metu jie labai išpopuliarėjo.
Mabe perlai, kurie išauginami pritvirtinti prie kriauklės sienelės, todėl būna pusiau sferinės formos. Jie tinka žiedams bei auskarams, kulonams, kitiems netradiciniams papuošalams.
Perlų gavyba
Iki XX amžiaus pradžios pagrindinis perlų gavybos būdas buvo nardymas ir rinkimas nuo dugno. Nardytojai atlupdavo kriaukles nuo dugno, iškeldavo į paviršių, kur jas atidarydavo ir ieškodavo perlų. Tonoje laimikio būdavo aptinkama vidutiniškai trys - keturi perlai.
Japonijoje, Honšiū saloje, perlus rinkdavo moterys (vadinamos ama). Šiuo rizikingu darbu jos pelnė visuomenėje ypatingą padėtį, netgi galėjo pasirinkti sau vyrą. Amos tradiciškai perduodavo savo profesiją dukterims. Apsiginklavusios vien peiliu, jos nerdavo į 20-30 m. gylį. Manoma, kad Ise įlankoje dirbdavo iki 7000 amų. Ištobulinus perlų auginimo technologijas, ši profesija tapo mažai reikalinga, ir šiais laikais tai daugiau turistams skirta pramoga. Amos ne tik ieško perlų, bet ir renka jūros augalus, omarus.
Šiais laikai didžiuma perlų auginama vadinamosiose perlų fermose, įterpus perlo branduolį (nušlifuotą perlamutro trupinėlį) į perluotės kriauklę. Šį procesą sukūrė japonai Tatsuhei Mise Tokishi Nishikawa ir vėliau patobulino Kokichi Mikimoto, užpatentavęs išradimą 1916 metais. Pagal šį metodą vieno moliusko mantijos gabalėlis implantuojamas į kitos perluotės gonadas ir pradeda veikti kaip perlo augimo katalizatorius.
Kai dirbtiniu būdu užauginti perlai pirmą kartą pasirodė pasaulinėje rinkoje, iš pradžių buvo manyta, jog atrastos naujos perlų augimvietės, tačiau greitai buvo pastebėta, kad naujieji perlai turi perlamutrinius branduolius, ir japonai pripažino, kad tai kultivuoti perlai. Prekybininkai ir juvelyrai supanikavo, bet paskui tyrimai parodė, kad kultivuoti perlai ultravioletiniuose spinduliuose švyti žaliai, o natūralūs žydra šviesa.
Pietų jūrų ir Taičio perluotės (Pinctada margaritifera ir Pinctada maxima) perlų auginimui naudojamos pakartotinai, t. y. išėmus vieną perlą, į moliusko kūną įterpiamas didesnis implantas, ir kriauklė dar 2-3 metus augina naują perlą. Pinctada maxima užauga iki keliasdešimties centimetrų dydžio, todėl jų perlai neretai viršija 14 mm diametrą. Akojos perlus auginančios perluotė Pinctada fucata užauga iki 6-7 cm ilgio, todėl Akoja perlai paprastai nebūna didesnio nei 10 mm skersmens. Jie išauga per vienerius metus, Taičio perlai per 2-4 metus. Perlamutro sluoksnis susiformuoja nuo 0,25 iki 0,80 mm ir daugiau.
Nuo 1914 metų pradėti kultivuoti ir gėlavandeniai perlai (Bivos ežere netoli Kioto, todėl gėlavandeniai perlai kurį laiką buvo vadinami Bivos perlais. Daugiausiai Bivos perlų buvo išauginta 1971 m. 6 tonos. Vėliau dėl per didelio išteklių eksploatavimo ir aplinkos užteršimo produkcijos kiekiai sumažėjo.
Nuo 1990 metų gėlavandeniai perlai pradėti auginti Šanchajaus apylinkėse ir Fidžyje. Stambiausios juodųjų perlų augimvietės yra Tuamotu salyne, o Marutea saloje įsikūrusi didžiausia juodųjų perlų verslo bendrovė.
Bahreinas, nuo seno garsėjantis labai kokybiškais natūraliai perlais, yra turbūt vienintelė pasaulio šalis, kurioje draudžiama prekiauti užaugintais perlais.
Perlai juvelyrikoje
Perlai susiformuoja įvairių formų: idealiai sferinė, ovalas, lašas, kriaušė, netaisyklingi (Baroque) ir kt. Tobulai apvalūs perlai yra rečiausi ir vertingiausi; paprastai iš jų gaminami vėriniai. Pusapvaliai perlai taip pat tinkami vėriniams ar kitiems dirbiniams, kuriuose pusapvalė forma tinkamesnė negu visiškai apvalaus perlo. Perlai, kurių vienas šonas priplotas, geriau tinka auskarams ar panašiems dirbiniams, kuriuose plokščioji perlo pusė uždengta, ir susidaro įspūdis, jog tai apvalus perlas. Lašo ir kriaušės formos perlai kartais vadinami ašaros formos perlais ir daugiausiai pritaikomi auskarams, pakabukams arba kaip centrinis karolių perlas.
Skiriama virš 2000 perlų atspalvių. Juvelyrikoje taip pat įvertinamas perlamutro apvalkalo storis, apvalkalo kokybė (kuo lygesnis paviršius, mažiau rievių), perlamutro spindesys (kuo aiškesnis blizgesys, kuo daugiau vaivorykštės atspindžių; prigesę perlai mažiau vertingi). Perlų papuošalai turi specialius pavadinimus. Koljė prie pat kaklo prigludęs vėrinys. Princesė kai vėrinys kabo šiek tiek žemiau raktikaulio. Matinè šiek tiek aukščiau krūčių, opera siekia krūtinkaulį, o perlų vėrinys nutįsta žemiau negu opera.
Labai vertinami netradiciniai perlai arba perlų sąaugos. 1886 m. Londone Indijos gaminių parodoje buvo demonstruota 4 cm dydžio kryžiaus formos devynių perlų sąauga, pavadinta Pietų Kryžiumi.
Juvelyrikoje klasifikuojami pagal:
blizgumą (blizgus, pusiau blizgus, pusiau matinis, matinis ir pan.)
paviršiaus švarumą (švarus, dėmėtas ir pan.)
formą (apvali, lašo formos, barokinės formos ir pan.)
spalvą (rausvas, sidabriškas, kreminis, auksinis, melsvai pilkas ir pan.)
dydį (pagal skersmens dydį)
Perlai literatūroje
Perlus žmonės mėgsta nuo senų laikų. Jie aprašyti Rigvedoje, Biblijoje, šumerų raštuose. Evangelistas Jonas Apreiškime regi moterį, išsipuošusią auksu, brangakmeniais ir perlais. Evangelijoje pagal Matą sakoma: Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų. Dramatiška milžiniško perlo istorija aprašyta Džeko Londono apsakyme Mapujo namas.
Perlai istorijoje
Jau seniai tikėta, kad perlai padeda moterims išlaikyti odos skaistumą, o jų spindėjimas ramina nervus, kad ant kaklo nešiojamas vėrinys saugo nuo gerklės ligų, normalizuoja kraujo spaudimą. Iš perlų buvo gaminami jaunystės eliksyrai, pavyzdžiui, ištirpinant perlą acte. Kleopatra, norėdama nustebinti Marką Antonijų, neva ištirpinusi vyne kriaušės formos perlą ir išgėrusi.
Puoštis perlais ne tik gražu, bet ir sveika
Puoštis perlais ne tik gražu, bet ir sveika. Plonytis perlų vėrinys apie kaklą padarys jūsų odą švytinčią, kaip perlamutras, o sveikatą tvirtesnę už jūros kriauklę.
Stotingos moterys baltais naro kostiumais tiesiog iš katerio neria į Ramiojo vandenyno gelmes. Joms prie pusiaujo pririšta grubi virvė, o prie jos galo pritvirtintas krepšys. Sportiškosios ponios japoniškai ama nuo dugno renka kriaukles.
Prieš trejus metus naudojantis specialia technologija į kiekvieną kriauklę buvo įdėtas žirnelis taip tikintis, kad moliuskas padengs jį perlamutru. Vyrai bebaimių ama laukia kateryje jie tik vairuoja laivelį, ir šis faktas tiesiog pribloškia. O vyrai tik šypsosi: ama ištvermingesnės.
Pasirodo, moters kūno poodinis riebalų sluoksnis yra storesnis, todėl ama gali ilgiau išbūti vandenyje. Kad ir keista, nuo tokio sunkaus darbo jos tik išlošia puikią sveikatą.
Ama retai serga. Jos priverstos nuolat rankomis čiupinėti perlamutrą, todėl niekada neserga jokiomis sąnarių ligomis, o žodžio osteoporozė apskritai nėra girdėjusios. Vidutinis nardytojų amžius penkiasdešimt metų. Ir dar šių moterų, perrenkančių perlus, labai švelni, kaip mergaičių, rankų oda.
Pastebėję šį fenomeną, juvelyrai darbdaviai iškėlė netikėtą prielaidą: o gal perlai ne vien tik gražūs, bet ir naudingi sveikatai?
Pamąstė, pagalvojo ir atidavė dalį ne itin lygių perlų biologų ir kosmetologų bandymams. Paaiškėjo, kad be kalcio karbonato (90 proc.) ir vandens (4 proc.), 4-6 proc. perlo sudaro organinė medžiaga konchiolinas.
Kaip tik šis baltymas gali suaktyvinti ląstelių veiklą, išsaugoti drėgmę, neutralizuoti UV spindulius, pasipriešinti padidėjusiam rūgštingumui kitaip tariant, suteikti odai švytėjimo ir blizgesio, panašaus į perlų.
Įdomu tai, kad perlų proteinus pradėjus naudoti ne vien japonų kosmetikoje (Mikimoto Cosmetics, Annayake), bet ir europiečių bei amerikiečių kosmetikos linijose prieš senėjimą (Helena Rubinstein, La Prairie, Carita), mokslininkai prisiminė, kad dar Senovės Kinijoje aukštuomenė turėjo įprotį gydytis perlais. Juos naudojo akių ligoms gydyti, taip pat ir kataraktai.
Azijoje iš perlų gamino meilės piliules. O Europoje juos vartojo kaip vidinį vaistą.
Kleopatra perlų esencijos dėka laimėjo lažybas prieš Marką Antonijų. Vaišių metu į taurę su actu ji įmetė didelį perlą ir vienu sykiu išgėrė visą gėrimą. Hamlete karalius perlą įmeta į vyno taurę.
Taip pasaulio galingieji tikrindavo, ar vynas nėra užnuodytas (galbūt ši tradicija įkvėpė Cacharel sukurti aromatą Noa Perle, kurio flakone plaukioja perlo karoliukas?).
Štai tradicinis kinų perlų vandens receptas: nakčiai į vandenį reikia įmesti kelis perlus, o rytą vandenį išgerti. Jis numalšins geliančias dantenas, padės nesveikiems inkstams ir esant skausmingoms menstruacijoms.
Vis dėlto žmogaus ir paslaptingiausio brangakmenio santykiai ne tokie jau ir puikūs. Simbolistai perlą sieja su Mėnuliu, moteriškąją pradžia, ašaromis ir beprotybe. Astrologai perlų papuošalus leidžia nešioti tik gimusiesiems po Vėžio ženklu kitiems nepataria.
Tibeto medicina perlus naudoja diagnostikos tikslais: ant nesveiko žmogaus kūno jie praranda savo spindesį. Senojoje Rusioje užgesę perlai būdavo atgaivinami uždėjus juos ant kaklo jaunoms moterims. Manyta, kad veikiami sveikų prakaito liaukų perlai vėl ima spindėti.
Ko gero, dėl įvairiausių prietarų Koko Šanel visą gyvenimą puošėsi tik dirbtiniais perlais. Nors tai nesutrukdė jai pirmai pastebėti, kad atspindėdami šviesą jie pagerina veido spalvą. Ja pasekė ir kiti, todėl pudroje esančios smulkiausios perlų dalelės užtikrina lygią veido spalvą.
Laimė, šiandien perlų brangiąsias savybes gali išbandyti kiekvienas. Nerti dėl jų į jūrų gelmes nebereikia.
. Taigi, penktadienio vakaro skaitinėlis apie perlus Perlas
Perlas kietas, apvalus arba apvaliai artimos formos pusbrangis mineralas, gamtinės kilmės organinis brangakmenis. Perlus gamina moliuskai, norėdami išstumti, izoliuoti į kriauklę patekusį Perlo susidarymas
Ilgą laiką perlų atsiradimą gaubė legendos. Buvo manoma, kad tai moliuskų kiaušiniai, kad juos į perluotę įdeda žuvys ir t. t.
Pirmasis Europoje mokslinius perlų prigimties tyrinėjimus atliko garsusis sistematikas Karlas Linėjus, išauginęs upinių perlų, kurie dabar saugomi Karlo Linėjaus draugijos muziejuje. Perlai susiformuoja dvigeldžių moliuskų kriauklėje. Kai į kriauklę patenka svetimkūnis (smėlio kruopelė, parazitas, paties moliusko mantijos fragmentas), jis ima dirginti jautrų moliusko kūną, ir šis išskiria kalcio karbonato (perlamutro), kuris sluoksnis po sluoksnio apgaubia minėtąjį svetimkūnį. Kalcio karbonatas gali būti dviejų mineralų formoje kalcito ar aragonito. Tarp mineralinių sluoksnių įsiterpia organika (konchiolinas, C8H13O5N), todėl perlai priskiriami organinės kilmės brangakmeniams. Perlamutrinis perlų blizgesys susidaro dėl nevienodo šviesos lūžimo skirtinguose pusiau skaidriuose perlo sluoksniuose ir yra tuo gražesnis, kuo sluoksniai plonesni, ir kuo jų daugiau. Paprastai perlai būna baltos, rečiau kreminės, rožinės spalvos; randama žalių, mėlynų ir net juodų perlų. Pastarieji, vadinami juodaisiais Taičio perlais, ypač vertinami.
Pagal kilmę perlai skirstomi į jūrinius ir upinius (gėlavandenius). Daugiausiai upinių perlų parduoda Kinija.
Didžiausias visų laikų perlas, aptiktas Filipinuose prie Palavano salos 1934 m. gegužės 7 d., sveria 6,36 kg, arba 128 000 granų. Kurį laiką jis buvo vadinamas Alacho perlu, o dabar vadinamas Laodzi perlu (Pearl of Lao Tzu). Perlą milžiniškoje, apie 300 kg, kriauklėje aptiko nežinomas naras, kurio ranką suspaudė tridaknos geldelės, ir jaunuolis žuvo.
Vienas iš brangiausių egzempliorių La Regent kiaušinio formos perlas, ilgą laiką puošęs Prancūzijos karūną, Kristi aukcione Ženevoje 1988 m. buvo parduotas už 864 300 JAV dolerių.
Perlų rūšys
Pagal kilmę perlai skirstomi į 4 pagrindines grupes: natūralūs, kultivuoti, iš dalies kultivuoti (Mabe) ir dirbtiniai (perlų imitacija). Kadangi jų struktūra skiriasi, natūralius ir kultivuotus perlus visada galima atskirti peršvietus Rentgeno spinduliais. Kultivuotų perlų pjūvyje nesimato koncentrinių sluoksnių, būdingų natūraliems perlams. Be to, grūdelis kultivuoto perlo centre būna apvalus, kadangi perlų augintojai nori išauginti tobulai apvalius, taigi ir brangesnius perlus, todėl augimą sužadinantis inkliuzas nušlifuojamas. Tuo tarpu natūralaus perlo centras būna netaisyklingos formos.
Natūralūs perlai susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi. Vidutiniškai tik vienas moliuskas iš kelių šimtų išaugina perlą, kai kada saugodamas savo lobį iki 50 metų. Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės.
Kultivuoti perlai pigesni, negu natūralūs, o dirbtiniai patys pigiausi. Jie dažniausiai gaminami iš perlamutro arba koralo, kartais iš stiklo ir dengiami tirpalu, gaminamu iš žuvų žvynų. Dirbtinių perlų blizgesys yra menkesnis.
Akoja perlai dažnai vadinami japoniškais. Jie auginami Japonijoje, Honkonge (Kinijoje) ir kitose Tolimųjų Rytų šalyse pagal japoniškas technologijas. Šie perlai pasižymi ypač geru blizgesiu (matmenys 38 mm), spalva dažniausiai balta su visokeriopais atspalviais.
Pietų jūrų perlai auginami Australijos pakrantėse ir Indijos vandenyno salose. Kadangi auginami stambiose perluotėse, užauga dideli (8 16 mm). Spalva balta su įvairiais atspalviais.
Taičio perlai visų juodumo atspalvių perlai, matmenys 520 mm. Pastaruoju metu jie labai išpopuliarėjo.
Mabe perlai, kurie išauginami pritvirtinti prie kriauklės sienelės, todėl būna pusiau sferinės formos. Jie tinka žiedams bei auskarams, kulonams, kitiems netradiciniams papuošalams.
Perlų gavyba
Iki XX amžiaus pradžios pagrindinis perlų gavybos būdas buvo nardymas ir rinkimas nuo dugno. Nardytojai atlupdavo kriaukles nuo dugno, iškeldavo į paviršių, kur jas atidarydavo ir ieškodavo perlų. Tonoje laimikio būdavo aptinkama vidutiniškai trys - keturi perlai.
Japonijoje, Honšiū saloje, perlus rinkdavo moterys (vadinamos ama). Šiuo rizikingu darbu jos pelnė visuomenėje ypatingą padėtį, netgi galėjo pasirinkti sau vyrą. Amos tradiciškai perduodavo savo profesiją dukterims. Apsiginklavusios vien peiliu, jos nerdavo į 20-30 m. gylį. Manoma, kad Ise įlankoje dirbdavo iki 7000 amų. Ištobulinus perlų auginimo technologijas, ši profesija tapo mažai reikalinga, ir šiais laikais tai daugiau turistams skirta pramoga. Amos ne tik ieško perlų, bet ir renka jūros augalus, omarus.
Šiais laikai didžiuma perlų auginama vadinamosiose perlų fermose, įterpus perlo branduolį (nušlifuotą perlamutro trupinėlį) į perluotės kriauklę. Šį procesą sukūrė japonai Tatsuhei Mise Tokishi Nishikawa ir vėliau patobulino Kokichi Mikimoto, užpatentavęs išradimą 1916 metais. Pagal šį metodą vieno moliusko mantijos gabalėlis implantuojamas į kitos perluotės gonadas ir pradeda veikti kaip perlo augimo katalizatorius.
Kai dirbtiniu būdu užauginti perlai pirmą kartą pasirodė pasaulinėje rinkoje, iš pradžių buvo manyta, jog atrastos naujos perlų augimvietės, tačiau greitai buvo pastebėta, kad naujieji perlai turi perlamutrinius branduolius, ir japonai pripažino, kad tai kultivuoti perlai. Prekybininkai ir juvelyrai supanikavo, bet paskui tyrimai parodė, kad kultivuoti perlai ultravioletiniuose spinduliuose švyti žaliai, o natūralūs žydra šviesa.
Pietų jūrų ir Taičio perluotės (Pinctada margaritifera ir Pinctada maxima) perlų auginimui naudojamos pakartotinai, t. y. išėmus vieną perlą, į moliusko kūną įterpiamas didesnis implantas, ir kriauklė dar 2-3 metus augina naują perlą. Pinctada maxima užauga iki keliasdešimties centimetrų dydžio, todėl jų perlai neretai viršija 14 mm diametrą. Akojos perlus auginančios perluotė Pinctada fucata užauga iki 6-7 cm ilgio, todėl Akoja perlai paprastai nebūna didesnio nei 10 mm skersmens. Jie išauga per vienerius metus, Taičio perlai per 2-4 metus. Perlamutro sluoksnis susiformuoja nuo 0,25 iki 0,80 mm ir daugiau.
Nuo 1914 metų pradėti kultivuoti ir gėlavandeniai perlai (Bivos ežere netoli Kioto, todėl gėlavandeniai perlai kurį laiką buvo vadinami Bivos perlais. Daugiausiai Bivos perlų buvo išauginta 1971 m. 6 tonos. Vėliau dėl per didelio išteklių eksploatavimo ir aplinkos užteršimo produkcijos kiekiai sumažėjo.
Nuo 1990 metų gėlavandeniai perlai pradėti auginti Šanchajaus apylinkėse ir Fidžyje. Stambiausios juodųjų perlų augimvietės yra Tuamotu salyne, o Marutea saloje įsikūrusi didžiausia juodųjų perlų verslo bendrovė.
Bahreinas, nuo seno garsėjantis labai kokybiškais natūraliai perlais, yra turbūt vienintelė pasaulio šalis, kurioje draudžiama prekiauti užaugintais perlais.
Perlai juvelyrikoje
Perlai susiformuoja įvairių formų: idealiai sferinė, ovalas, lašas, kriaušė, netaisyklingi (Baroque) ir kt. Tobulai apvalūs perlai yra rečiausi ir vertingiausi; paprastai iš jų gaminami vėriniai. Pusapvaliai perlai taip pat tinkami vėriniams ar kitiems dirbiniams, kuriuose pusapvalė forma tinkamesnė negu visiškai apvalaus perlo. Perlai, kurių vienas šonas priplotas, geriau tinka auskarams ar panašiems dirbiniams, kuriuose plokščioji perlo pusė uždengta, ir susidaro įspūdis, jog tai apvalus perlas. Lašo ir kriaušės formos perlai kartais vadinami ašaros formos perlais ir daugiausiai pritaikomi auskarams, pakabukams arba kaip centrinis karolių perlas.
Skiriama virš 2000 perlų atspalvių. Juvelyrikoje taip pat įvertinamas perlamutro apvalkalo storis, apvalkalo kokybė (kuo lygesnis paviršius, mažiau rievių), perlamutro spindesys (kuo aiškesnis blizgesys, kuo daugiau vaivorykštės atspindžių; prigesę perlai mažiau vertingi). Perlų papuošalai turi specialius pavadinimus. Koljė prie pat kaklo prigludęs vėrinys. Princesė kai vėrinys kabo šiek tiek žemiau raktikaulio. Matinè šiek tiek aukščiau krūčių, opera siekia krūtinkaulį, o perlų vėrinys nutįsta žemiau negu opera.
Labai vertinami netradiciniai perlai arba perlų sąaugos. 1886 m. Londone Indijos gaminių parodoje buvo demonstruota 4 cm dydžio kryžiaus formos devynių perlų sąauga, pavadinta Pietų Kryžiumi.
Juvelyrikoje klasifikuojami pagal:
blizgumą (blizgus, pusiau blizgus, pusiau matinis, matinis ir pan.)
paviršiaus švarumą (švarus, dėmėtas ir pan.)
formą (apvali, lašo formos, barokinės formos ir pan.)
spalvą (rausvas, sidabriškas, kreminis, auksinis, melsvai pilkas ir pan.)
dydį (pagal skersmens dydį)
Perlai literatūroje
Perlus žmonės mėgsta nuo senų laikų. Jie aprašyti Rigvedoje, Biblijoje, šumerų raštuose. Evangelistas Jonas Apreiškime regi moterį, išsipuošusią auksu, brangakmeniais ir perlais. Evangelijoje pagal Matą sakoma: Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų. Dramatiška milžiniško perlo istorija aprašyta Džeko Londono apsakyme Mapujo namas.
Perlai istorijoje
Jau seniai tikėta, kad perlai padeda moterims išlaikyti odos skaistumą, o jų spindėjimas ramina nervus, kad ant kaklo nešiojamas vėrinys saugo nuo gerklės ligų, normalizuoja kraujo spaudimą. Iš perlų buvo gaminami jaunystės eliksyrai, pavyzdžiui, ištirpinant perlą acte. Kleopatra, norėdama nustebinti Marką Antonijų, neva ištirpinusi vyne kriaušės formos perlą ir išgėrusi.
Puoštis perlais ne tik gražu, bet ir sveika
Puoštis perlais ne tik gražu, bet ir sveika. Plonytis perlų vėrinys apie kaklą padarys jūsų odą švytinčią, kaip perlamutras, o sveikatą tvirtesnę už jūros kriauklę.
Stotingos moterys baltais naro kostiumais tiesiog iš katerio neria į Ramiojo vandenyno gelmes. Joms prie pusiaujo pririšta grubi virvė, o prie jos galo pritvirtintas krepšys. Sportiškosios ponios japoniškai ama nuo dugno renka kriaukles.
Prieš trejus metus naudojantis specialia technologija į kiekvieną kriauklę buvo įdėtas žirnelis taip tikintis, kad moliuskas padengs jį perlamutru. Vyrai bebaimių ama laukia kateryje jie tik vairuoja laivelį, ir šis faktas tiesiog pribloškia. O vyrai tik šypsosi: ama ištvermingesnės.
Pasirodo, moters kūno poodinis riebalų sluoksnis yra storesnis, todėl ama gali ilgiau išbūti vandenyje. Kad ir keista, nuo tokio sunkaus darbo jos tik išlošia puikią sveikatą.
Ama retai serga. Jos priverstos nuolat rankomis čiupinėti perlamutrą, todėl niekada neserga jokiomis sąnarių ligomis, o žodžio osteoporozė apskritai nėra girdėjusios. Vidutinis nardytojų amžius penkiasdešimt metų. Ir dar šių moterų, perrenkančių perlus, labai švelni, kaip mergaičių, rankų oda.
Pastebėję šį fenomeną, juvelyrai darbdaviai iškėlė netikėtą prielaidą: o gal perlai ne vien tik gražūs, bet ir naudingi sveikatai?
Pamąstė, pagalvojo ir atidavė dalį ne itin lygių perlų biologų ir kosmetologų bandymams. Paaiškėjo, kad be kalcio karbonato (90 proc.) ir vandens (4 proc.), 4-6 proc. perlo sudaro organinė medžiaga konchiolinas.
Kaip tik šis baltymas gali suaktyvinti ląstelių veiklą, išsaugoti drėgmę, neutralizuoti UV spindulius, pasipriešinti padidėjusiam rūgštingumui kitaip tariant, suteikti odai švytėjimo ir blizgesio, panašaus į perlų.
Įdomu tai, kad perlų proteinus pradėjus naudoti ne vien japonų kosmetikoje (Mikimoto Cosmetics, Annayake), bet ir europiečių bei amerikiečių kosmetikos linijose prieš senėjimą (Helena Rubinstein, La Prairie, Carita), mokslininkai prisiminė, kad dar Senovės Kinijoje aukštuomenė turėjo įprotį gydytis perlais. Juos naudojo akių ligoms gydyti, taip pat ir kataraktai.
Azijoje iš perlų gamino meilės piliules. O Europoje juos vartojo kaip vidinį vaistą.
Kleopatra perlų esencijos dėka laimėjo lažybas prieš Marką Antonijų. Vaišių metu į taurę su actu ji įmetė didelį perlą ir vienu sykiu išgėrė visą gėrimą. Hamlete karalius perlą įmeta į vyno taurę.
Taip pasaulio galingieji tikrindavo, ar vynas nėra užnuodytas (galbūt ši tradicija įkvėpė Cacharel sukurti aromatą Noa Perle, kurio flakone plaukioja perlo karoliukas?).
Štai tradicinis kinų perlų vandens receptas: nakčiai į vandenį reikia įmesti kelis perlus, o rytą vandenį išgerti. Jis numalšins geliančias dantenas, padės nesveikiems inkstams ir esant skausmingoms menstruacijoms.
Vis dėlto žmogaus ir paslaptingiausio brangakmenio santykiai ne tokie jau ir puikūs. Simbolistai perlą sieja su Mėnuliu, moteriškąją pradžia, ašaromis ir beprotybe. Astrologai perlų papuošalus leidžia nešioti tik gimusiesiems po Vėžio ženklu kitiems nepataria.
Tibeto medicina perlus naudoja diagnostikos tikslais: ant nesveiko žmogaus kūno jie praranda savo spindesį. Senojoje Rusioje užgesę perlai būdavo atgaivinami uždėjus juos ant kaklo jaunoms moterims. Manyta, kad veikiami sveikų prakaito liaukų perlai vėl ima spindėti.
Ko gero, dėl įvairiausių prietarų Koko Šanel visą gyvenimą puošėsi tik dirbtiniais perlais. Nors tai nesutrukdė jai pirmai pastebėti, kad atspindėdami šviesą jie pagerina veido spalvą. Ja pasekė ir kiti, todėl pudroje esančios smulkiausios perlų dalelės užtikrina lygią veido spalvą.
Laimė, šiandien perlų brangiąsias savybes gali išbandyti kiekvienas. Nerti dėl jų į jūrų gelmes nebereikia.
QUOTE(lairam @ 2009 10 09, 09:42)
Pasidairiau papuošalų parduotuvėje . Na ir kainelės. Konkrečiai žiūrinėjau perliukus. Tai maniškiai auskarai (žemiau įdedu) ten kainuoja 165 Lt 
.
. Na ir kainelės. Konkrečiai žiūrinėjau perliukus. Tai maniškiai auskarai (žemiau įdedu) ten kainuoja 165 Lt .
Oho, tai jau aiškiai su sveiku protu prasilenkta, jei tokios kainos
Pagalvojau, kaip pigiai savo darbus dalinam (net nesirašo- parduodam), ale gi hobis lieka hobiu, iš to biznio daryt lyg ir neišeina.
lairam, kiek informacijos 
Ačiū, labai įdomu buvo paskaityti
Ačiū, labai įdomu buvo paskaityti
QUOTE(Hennessy @ 2009 10 09, 21:10)
Smagu, kad patiko. Man irgi įdomu buvo, tai įmečiau visoms
Sveikos, gal kam kavos ?
?
gardžiai atrodo...
Oi kokia skani kava! atsikeliau neseniai, tai pats tas taip skaniai pradeti diena
atsikeliau neseniai, tai pats tas taip skaniai pradeti diena
Ogo, suniuko mama pas mus miegalė 
Kad akinos didelės, tai suprantama. Jos turi padengti ir patalpų nuomos išlaidas, ir pardavėjų atlyginimus, ir mokesčius, bet vis tiek viskas turi būti proto ribose. VAkar darbioke klausė ar galėsiu jai ką nors su svarovskais pagaminti, nes pasakojo, kad užėjus į pardes, jai tik kuo greičiau apsisukti ir bėgti iš ten norėjosi. Tiesk čia ir bėdos, sakau, piram sugalvok ką nori, tai ir padarysiu O ji klausia, bet svarovskiai, tai juk brangūs, tiesa? Oi net juokas suėmė. Teko pasiaiškinti - žmogus suprato, kad čia vos ne brangakmeniai
O ji klausia, bet svarovskiai, tai juk brangūs, tiesa? Oi net juokas suėmė. Teko pasiaiškinti - žmogus suprato, kad čia vos ne brangakmeniai
QUOTE(Aruna @ 2009 10 10, 13:47)
Kad akinos didelės, tai suprantama. Jos turi padengti ir patalpų nuomos išlaidas, ir pardavėjų atlyginimus, ir mokesčius, bet vis tiek viskas turi būti proto ribose. VAkar darbioke klausė ar galėsiu jai ką nors su svarovskais pagaminti, nes pasakojo, kad užėjus į pardes, jai tik kuo greičiau apsisukti ir bėgti iš ten norėjosi. Tiesk čia ir bėdos, sakau, piram sugalvok ką nori, tai ir padarysiu O ji klausia, bet svarovskiai, tai juk brangūs, tiesa? Oi net juokas suėmė. Teko pasiaiškinti - žmogus suprato, kad čia vos ne brangakmeniai
O ji klausia, bet svarovskiai, tai juk brangūs, tiesa? Oi net juokas suėmė. Teko pasiaiškinti - žmogus suprato, kad čia vos ne brangakmeniai Aišku suprantu, kad nuoma, vitrinos, pardavėjos, mokesčiai daug kainuoja
. Nium, bet man, kaip pirkėjai, tai dzin tie jų mokesčiai. Man tie perlai 5 kartus brangesni labiau nežerės . Iš pirkėjo pozicijos žiūrint, tai čia apiplėšimas. O kaip pagalvoji, kiek mes šiaip permokame už bet ką . Vien tik įpakavimai, kiek kainuoja...P.S. O Šuniuko mama tikrai miegalytė
. Prisimenu ir aš su nostalgija tuos laikus, kai miegojau pusdienį . Dabar savo žadintuvėlį turime ir jis mums sureguliuoja, kada keltis, kada miegoti
