Santariškių vaikų ligoninė

Na stai mes jau ir namie , ilgai ten nelaiko, nes serganciu vaikuciu laaaai daug !
Aciu mamytes uz palaikyma! Kai is ryto nuvaziavau i reanimacija - supratau, kad mane graziai apmulkino. Dirbo kita pamaina. Leido ir buti salia, ir is lovytes isemus ant ranku laikyti, kol sulases laseline - JUK GALEJAU NUO PAT PRADZIU JA PASIRUPINTI, o dabar ji gulejo priristom rankom, nuo asaru sutinus vissa isidirginus, apsvaigus nuo raminanciu trukciojo kaip bejegis laukinis zverelis, ***** negaliu O man sake, kad visai neverke ir miegojo sau. As salia gulincio berniuko paklausiau, sake:"verke,labai verke" Na aisku, kad verke.
Ai zodziu. Paskui mus perkele i skyriu. O istorija tokia, kad mano sesers berniukas(1.6men) uzsikrete pirmas ir mes uzsikretem nuo jo. Tai ir visi draugiskai patekom(jie diena ankciau) i viena (13 ) palata, kur karaliavom. Pora kart apreke daktares, kad miegam (turetumem nuo 6 ryto kaip kareiviai laukti iki 9 val, kol gyd pavizituos) , cia tipo jum ne poilsio namai. Zodziu as irgi aprekiau daktare ir mus bandancia aprekti sanitare .
Kai vaikuciai atsigavo tai istampe visokius kubilus, kibirus is vonios apipaise patalyne ir grindis ir spinteles su flamasteriais...isniokojom valstybes turta ir grizom namuciu.
Mamos, kovokit uz savo vaikus. Turit eise , isskyrus isimtinais atvejais, buti salia savo serganciu vaiku.

gaila nematau, kokio amziaus Tvarkeles vaikas - o tvarka yra tokia: su vaiku iki triju metu i ligonine yra guldomas vienas is tevu ( globeju), isimtis - renimacija, tada tik maitinanciai mamai leidziama pasilikti, bet ir tai ne visa laika, o tam tikromis valandomis ateiti ir atnesti pieno.
Norint pasilikti su vyresniu vaiku, jau turi buti gautas gydytoju sutikimas.

P.S su roto virusu galima vaziuoti ir i antakalni - tenai irgi yra infekciniu ligu (ir zarnyno) skyrius, tik kad jisai nera didelis...

na kaip ten kituose skyriuose, bet bent jau Įgimtų širdies ydų skyriuj-tikrai viskas ok. ir personalas, ir aplinka, ir tvarka, ir vanduo visada šiltas. galiu tik geru žodžiu paminėti.

Visu pirma noriu pasidziaugti, kad jus jau namie... o kokiam skyriuj jus gulejot? mes zarnyno infekciju tai ten daktare visa laika ta pati busvo net keista kaip zmogus nepavargsta... o seseliu visokiu buvo..... o jei visumoj tai tvarka ir visu kuo nusivyliau.. juk cia respublikine ligonine, bet provincijoj lygiai toks pats bardakas ir maistyo slykstumas tai fe....

As su mazyliu gulejau Santariskese"(diagnostikos skysius).Maziui 4men buvo ,tai ten ir seseles ir gyditojai faini.Su mamitem ir vaikuchiais gerai -mandagiai elgesi.Vat tik priemime ragana buvo .Pradejo rekt ant musu ir greitosios,tipo ko cia atvaziavot,as neziuresiu ,vaziokit i hirurgini.Tai mus greitoi nuveze i ta hirurgini ,ten vedejau apziurejo ir neko jam nerado,ir nusiunte atgal.Kai vel atejom i priemima(buvo 9val. vakaro),tai nenorom apziurejo vaika.Aceit vaikas ladai alkanas,sako duok jam est"(taip ir save,bet mes ne gyvuli atvezhem,o vaika)pikti buvom.Sheket nenori,nieko nepaaishkino.Sake nenezinau kas jam yra gal ausys o gal dar kas nors.O musu gyditojas buvo S.Dmukauskas,nieko blogo pasakit a pie ji negaliu

Kiek gydytojų tiek ir nuomonių. Visokių ir gerų ir blogų yra.
Mano istorija su gydytojais prasidėjo labai blogai, o vėliau geri gydytojai išgelbėjo mano pirmąjį sūnų nuo mirties.

Trijų mėn amžiaus mano Augustėlis susirgo. Tiesiog pakilo temperatūra iki 38 laipsnių. išvažiavom į santariškes labai nepanikuodami, galvojom tyrimus padarys ir duos gal kokį vaistuką ir bus gerai. Be reikalo pasitikėjom. Ir jūs mamos nepasitikėkit, geriau jau 3 kartus paklauskit pasiteiraukit, bet netylėkit.
Tai va, vakare žiūriu mano mažiui rankytė sutrūkčiojo. Pranešiau gydytojui. Apžiūrėjo atseit nieko tokio. Ant krūtinės rado raudoną tokį kraujagyslių rezginį atrodo vadinasi hematona ar hemangioma. Sako reikia perpjauti ir pažiūrėti kas ten , gal pūliai? Perpjovė ir nieko nerado, išbėgo kraujukas ir viskas. Užklijavo pleistrą ir atgal į palatą. Vaikas pradėjo vėliau labai verkti, temperatūra nekrito. Vakaras, gydytojai išsivaikščiojo, tyrimų ar vaistų niekas nepaskyrė, atseit rytoj.
Aš pasakiau, kad mažas labai verkia, tai atėjo kažkokia boba ir nusinešė į renimaciją priežiūrai. Manęs neleido, o girdėjau kaip verkia. Verkė visą naktį, o paryčiais nutilo. Aš pasitikėjau, tais daktarais, juk reanimacija, priežiūra.
Ryte prie reanimacijos durų išnešė mano mažą ir atidavė į rankas. Su siaubu pamačiau kad iš ružavo vaikelio, man atiduoda visą papilkėjusį, lūpytės sučiauptos, užsimerkęs, kaip negyvas, vos kvepuoja...
Liepė eiti per gatvę į kitą reanimaciją, į vaikų, ir viskas.
Aš šoke nieko nesupratau, pasiėmiau vaikelį ir tekina į kitą korpusą, buvo žiema.
Kai kiti daktarai kai pamatė mus vaikų reanimacijoj, visi tylėjo. Supratau, kad viskas.
Greitai sugriebė ir ėmė gelbėti kaip kas galėjo, prijungė aparatus, tuoj vaistus skyrė.
Kai ištyrė, kas yra, tai pasirodo, kad ūminis meningoencifalitas. Toks stafilokokas.
Pavėluota reakcija, jau per vėlu buvo gydyti, tik gelbėti. Ta diena prieš tai kai buvo tik temperatūra, reikėjo skirti vaistus, bet nieko nebuvo padaryta, tų "gydytojų".
Ilgai kovojom su liga, ir komoj buvom ir operacijas vėliau darėm, komplikacijos visokios. Negasdinsiu daugiau, jau vaikui greit 7 metai bus, bet liko invalidas. Tokia dalia matyt. Mylim ir rūpinamės juo kiek galim, leidžiam į spec. darželį.
Todėl mamos, nepasitikėkit gydytojais aklai, nes gali nugydyti.
Tiesa, vėliau tose pat santariškėse atsirado toks jaunas gydytojas Migauskas, kuris padarė operaciją prieš metus ir labai padėjo mano vaikui. Kad visi tokie būtų daktarai, nenužmogėję. Jam ačiū.

Tai džiaukitės, kad iš viso išgelbėjo.Nes kai būna ūminis meningoencefalitas, neretai liga suprogresuoja per kelias valandas, ir tada jau niekas negali padėt. O čia tokia klastinga liga, kad iš karto tikrai sunku ką nors nustatyt. Tikrai neteisinu daktarų, žinau, kad jiems tikrai dažnai viskas dzin, bet gal net visoj Lietuvos gerų vaikų neuroinfekcijų specialistų iš viso nėra - aš taip manau.
Mano mažylės irgi persirgo meningitu 1 mėn. amžiaus, komplikacijų tfu tfu neturim, nes laiku susigriebėm ir išgydėm vaiką. Bet jei nebūtume lipę daktarams ant galvų kas minutę, reikalavę daryt visus įmanomus tyrimus, kviestis konsultantus iš kitų ligoninių (ko tie Santariškių dundukai labai jau nenorėjo daryti, priešinosi kaip gali, nes kas gi pripažins savo nekompetenciją); grąsinę med. auditu, jeigu vilkins laiką, tai nežinau, kuom būtų pasibaigę.
Baisiausia tas daktarų užsispyrimas ir nenoras pripažinti savo neišmanymo, nekompetencijos.
Mes dėl tos ligos gydymo (problema buvo tame, kad taip ir liko nenustatyas ligos sukėlėjas - visi pasėliai neigiami) konsultavomės ir su įvairiais užsienio specialistais (savo kanalais). Tai kai užsieniečių patarimus persakydavom vietiniams ,,daktarams" (tik į kabutes galiu dėl šita pavadinimą) - tai jie tik juokdavosi ir šaipydavosi ir ,,neišmanėlių užsieniečių" . O patys ką nors pasiūlyt negali. Baigdavosi tuo, kad padarydavo, kaip buvo patarta, bet tada jau pateikdavo kaip savo išvadas. Nu baisu, kas per žmonės.

Parasysiu ir as musu paskutine istorija - komedija is Santariskiu neuroinfekcinio skyriaus. Praeita sestadieni musu 10.5 men. leliui staiga pakilo temp. apie 38. Kai matavom temp. priemime, jau buvo 38.8. Is karto priemime idejo zvakute. Pagulde. I palata atsiguleme 14 val. Apie 17 val. paeme krauja. Daktare neateina. 19 val. issireikalavau, kad padarytu ir slapimo tyrima (vyras pats turejo nunesti i laboratorija, nes, atseit, tyrimus is skyriaus ves tik 22 val, o atsakymas bus tik sekancia diena). Laborantei vyras nunese sokolada, tai kraujo ir slapimo tyrimu atsakymus gavome po pusvalandzio, taigi, apie 20 val. Paprasau seseles, kad pakviestu gydytoja. 20.50 ateina gydytoja pas seseles, o as kaip tik su seselem aptarineju tyrimu rezultatus (kraujas geras, uzdegimo nerodo, slapimas taip pat be patologijos). Sakau, daktare, apziurekite, prasau, mano leliuka, temp nekrenta, man labai neramu. O ji sako: "Neziuresiu. Ateis pirmadieni jusu palatos gydytoja ir apziures." Sakau, tai man dabar laukti iki pirmadienio, siandien juk dar tik sestadienis, temp auksta, vaikas tai rekia, tai vangus (man truko zodziu...); gal bent vaistu kokiu paskirsit? Ji sako, neskirsiu, man nepriklauso. Sakau, daktare, o kas jums priklauso? Sako, ekstra atvejai. As likau be zado, daugiau nieko negalejau islementi... Jeigi tuo metu man pries akis butu nusileides koks ufonautas, man tikriausiai tai realiau atrodytu, nei tie gydytojos zodziai "Neziuresiu". Grizau i palata, kur su vaikuciu buvo vyras. Kai jam pasakiau, kad tyrimai tai geri, bet gydytoja vaiko neziures iki pirmadienio, tai vyras be zodziu sukrove daiktus ir isvaziavom namo.
Dabar gydomes patys. Nors kaip cia pasakius, gydomes, tik duodu gerti daug arbateles ir nuo siandienos naturaliu homeopatiniu antib "Umkalor", nes naktuke labai kosejo. Gydytojos is poliklinikos irgi net nekvieciau, nes vis tiek zinau, kad nieko nepasakys - ziople kaip reta. Mano mama pagal specialybe gydytoja (tik nedirba jau gal 20 metu), tai su ja viska ir tariuosi.
Man ziauriai baisu, kad nepablogetu, bet namuose dar nors sava aplinka, sava lovyte, zaisliukai, pusyne gyvename, todel neturetu pasigauti dar kokios papildomos bacilos, kas tos sushiktoj ligoninej visai realu... Nu, nezinau, kaip cia mums baigsis, bet jau i Santariskes tai tikrai daugiau nevaziuosim. Jei kas, tai i Antakalni. Cia paskaiciau, kad ten taip pat yra kvepavimo ligu skyrius.

Ten tas skyrius vadinasi Kvepavimo taku ir neuroinfekciju. Priemime daktare sake, kituose skyriuose nera vietu. Norejo guldyti i diagnostini, nes pradzioje mes dar nezinojome, kas jam yra, sestadieni iki pietu jis nei kosejo, nei ciaudejo.
Papildyta @ [mergetime]1086024286[/mergetime]
Tai dabar, kai jau lyg ir aisku, kad lelius persales, todel ir galvoju, jei pablogetu, vaziuoti i Antakalnio Kvepavimo ligu skyriu. O gal as cia visai be rysio sieju? Nezinau. Jei galit, patarkite, prasau, kur tokiu atveju kreiptis (tik ne Santariskes). As tik pora metu gyvenu Vilniuje, niekada tu ligoniniu nereikejo, tai nieko apie jas ir nezinau. O apskritai, gal kuri mamyte daugiau zino ir galetu parasyti sarasiuka, kuo kuri ligonine specializuojasi ir kokiu atveju kur galima vaikiukus vezti kitus, o ne i ta shirshiu lizda Santariskese. Aciu.

jooo, neduokdie Lietuvoj neturint pinigeliu susirgti.

Mes, jei reikia, visada kvieciame apmokama pediatre - puiki, labai dalykiska, tai labai patogu ir ramu. Bet buvo ta pediatre atostogu i uzsieni isvaziavus, o mums kaip tik staigiai neaisku del ko temperatura uzkilo - 39 su kapeikom. Vaikas vangus pasidare, uzmigo. Skuodem kiek gal;edami greiciau i Vilniu is kaimo. Paskambinom i greitaja, ka daryti, patare vezti tiesiai i Santariskes, kad skubiai apziuretu. Nuvaziavom. Priemime kazkokia moteriska nieko nedare, nieko neziurejo, tik isvede per lauka (nesuprantu kodel, nes buvo galima ir per vidu eiti) i kita kamurkele, idave termometra (nors mes patys buvom tik ka matave) ir paliko laukti. Laukem 40 min., neapsikente nuejom sumo kelti, tai tik tada teikesi gydytoja po dar 15 min. ateiti. Is pradziu itare meningokoka uzpuolus, bet, aciu auksciausiam, nepasitvirtino. Pagulde i ta pati nelemta diagnostini skyriu. Tvarka siaubinga, visko reikalaut reikia. Sunus gyvenime gydytoju nebijojo, nei skiepijant, nei imant krauja neverkdavo. Ten mums gulint lovoj atbego sesele, pastvere vaika ir nubego kraujo imt. Prasiau, kad luktertu sekunde, kol i sliures isispirsiu, bet pareiske, kad manes vistiek neisileis ir nuskuode. O kodel neisileis, jam ka - operacija daro? Kam ta vaika serganti traumuoti, kai as galiu ant ranku palaikyt ir nei asaros neiskris tada? Persiutus ilekiau ir atemiau klykianti sunu. Paskui ausyciu tikrint - surinko mus 4 is diagnostinio, apacioje prie kabineto dar 6 lauke. Gydytojos nebuvo, erdves ten laukti mazai, vieni prie kito sedi, vienas ciaudo, kitas kosti, zodziu - puikios salygos uzsikresti. Taip reikejo daugiau nei 40 min. prasedeti. Kodel negalima po 2-3 atvesti? Seseles (net dvi is skyriaus) tuo metu salia esanciame skuduryne (ten, kiek supratau, pigiau drabuzius ir kitokius daiktus atnesa parduoti) apsipirkinejo ir siaip su kolegemis pliurpe. Maistas, tai net nezinau, ar ji maistu galima vadinti - jau buvau pamirsusi, kad kotletus galime ne is mesos, o didesne dalimi is duonos galimti - kazkokia vientisa mase, panasi i guma. Ir slykscios koses 3 kartus per diena. Tie patys "kotletai" tris dienas is eiles pietums. Ir cia vaikams, gydymo istaigoje, kad imunitetas sustipretu... Apskritai, tai truksta zodziu. Viska nufilmavom su vyru, sakiau, reiks koki reportazeli sukurti. Apmaudu tai, kad ne del pinigu stokos visa tai yra. Viskas sutvarkoma, tik nera kam tvarkyti. Ismeztu kas nors visa Sveikatos ministerija, pasodintu gerus administratorius, nieko bendro su medikais neturincius, tai tada sistema susitvarkytu, o dabar belieka tik palinketi nesirgti.

apie Santariskiu naujagimiu skyriu jau ne karta esu rasiusi ktiose temose...teko mums su dukryte guleti du kartus kiso vaistus reikia - nereikia,sesele pries mano valia vaikui grudo soske, nors as salia sedejau ir prasiau neduot - demonstratyviai kiso. Kelios gydytojos tai visai malonios buvo, bet viena, pavardes dabar neatsimenu, tai tikra isterike. as jai taip ir pasakiau - jums tik kalejimo priziuretoja but Kai nedaviau vaikui jos paskirtu stipriu vaistu nuo nervu (!), (kai gydemes stafilokoka), ji pareiske, kad as neverta buti motina, kad zaloju savo vaika, ir kad ji yra tokia gerasirde, visos ligonines geroji dvasia...Cia buvo jos pacios zodziai! Dar man kai ka "palinkejo", bet gal tiek to, nesiurpinsiu. Viskas baigesi tuo, kad nuejau pas vedeja, ir pasiprasiau namo, ir aciu Dievui, pabegom (cia kai vaikelio tyrimai jau buvo geri, bet mus kazkodel dar laike ir tuos vastus nuo "nervu" kiso).