Labas,
nusprendziau ir as pasidalinti savo patirtim. Prisiskaicius tokiu istoriju net prakaitas ispila.
Tai gi, pirmakart gulejom neonatologijos skyriui, sesutes labai fainos, matosi, kad atsidavusios savo darbui. Ir gydytojos nieko, tik musu gydytoja, kaip veliau paaiskejo, nepasake, kad mano sunui buvo pulingas meningitas, tai suzinojau jau pasveikus sunui. Prisijungiu: Cerniauskaite
Antrakart, kai vyresneliui buvo 1m.4men., nuo aukstos temp prasidejo traukuliai, isveze mus i pediatrijos sk. reanimacija. Lygiai taip pat, liepe teveliams vaziuot namo ir grizt ryte. Tai aisku jokio miego nebuvo, 7 ryto jau buvom su sunum. perkele i palata, visa nakti vaikas praklyke, koridorium nesiojau ant ranku (o buvau

) ir dainavau visa nakti, farsiravo raminamaisiais, bet efekto nedave.atliko tyrimus, nieko nerado. kt diena norejau namo, bet vel pakilo temp, tai pasiprasiau bent jau nakciai namo. Dave pasirasyt popierius, kad apsiimu atsakomybe, idave vaistu nuo temp, skyriaus tel nr. (kuriuo jau 2 val. nakties skambinau, nes pakilo labai auksta temp, bet labai gerai pakonsultavo), vaikas pernakt gerai isprakaitavo ir ryte jau grizom be temperaturos. Perziurejo tyrimu ats, pasake, kad viskas gerai, matyt, buvo tridiene karstine ir paleido namo (pagyre, kad susidorojom su tokia auksta temperatura, be traukuliu).
Treciakart gulejom infekciniam, katastrofa. Antra diena pabegom, pasirasiau popierius.
Ketvirta su abiem vaikais chirurginiam-urologiniam, tai

. Skyre mums atskira palata, nors nieko nedavem.
Tai va, tokia musu patirtis.
Linkiu mamytem nesusidurt su baisybem!