Aš vakar buvau karate treniruotėje su 6,5m. sūnumi. Vaikas jau kelis metus Rytais kliedi, japoniškai mokos, hieroglifais piešinius pasirašinėja
. O kai iš draugų išgirdo, kad per karate treniruotes moko japoniškai skaičiuoti ir kalbėti, tai ir tų įsigeidė. Na, ką pabandė ir, spėju, kad nelabai dar šiemet ryšys lankyti (šiaip ir priima labiau nuo 7-erių metų). Sakė, reikia dar pasitreniruoti
, mačiau treniruotėje net ašaras akyse. Išties krūviai dideli (buvo 1-2 metus sportuojantys 7-10 metų vaikai ir keli 6-7 metukų naujokėliai, kuriems net ir sumažinti krūviai ohoho). Bet mane labai sužavėjo drausmė ir tvarka. Net neįsivaizdavau, kad šiuolaikinių vaikų būryje taip gali būti: pvz., apie 30-40 skirtingo ūgio ir pajėgumo vaikų bėgioja nedidelėje salėje ir tuo pačiu pagal komandas daro pagreitėjimus, pritūpimus, atsilenkimus atsigulus ir nei vienas viens ant kito neužšoka, nenugriūna, nepastumia. Jokių pašaipų iš silpnesnių (žiūrint į savo naujokėlius tai ir mums, tėveliams, sunku buvo susilaikyti nesijuokus). Mokytoja per visą treniruotę nei karto nepakėlė balso ir nei karto neturėjo pakartoti antrąkart. Vaikai nerealiai dėmesingi vienas kitam, o ypač silpnesniems. Skeptiškai žiūrėjau į sūnaus norą, bet pabuvus treniruotėje neprieš būčiau, kad ne tik jis, bet ir kiti mano vaikai tuo užsiimtų. Lavinama absoliučiai viskas - fizinė jėga, judesių koordinacija, dėmesio koncentracija, pagarba kitam žmogui, mokėjimas jausti šalia esantį, atsakomybė.
Kadangi pati sunkiai žvejojau informaciją apie Rytų kovų menus, o ypač apie jų treniruotes Kretingoje, tai tiems, ką šitie karate užsiėmimai sudomins, siūlau daugiau informacijos ir tų treniruočių grafikus pažiūrėti
čia.