Dovis, gerai pagalvojau pagalvojau... kad man nuolat persasi klausimas - ar tu tikrai giliai isitikinusi ir tvirtai zinai,
kokio tu stiliaus nori savo aplinkoje (cia toks gerietiskas klausimas, nieko blogo nepagalvok) ? Jei galvoji apie agava ir perki kukmedzius, vat man del to ir persasi tokia mintis
. Is pradziu norejai japonisko, dabar visgi pasirode, kad japoniskas nebe tau. Tai ka butum darius, jei butum nusipirkus koki viena bonsa, veliau butum ji jurginais apsodinus? Dabar tavojoje vizijoje agava, bet nepamirsk, kad tada tau teks islaikyti Vidurzemio juros stiliu bent jau didesneje aplinkos dalyje
. Gal tu tikrai dar ramiai, be emociju pagalvok, ar nebus tau paprasciau su lietuvisku stiliumi (nebent jis nezmoniskai ne prie dusios). Tada i apvalia klomba galetum sodinti koki stiebini meduka, aplink - zemus kiliminius augaliukus/gelytes . Po stogu - uzkloti viska trinkelem, palikti lempa, jei ji butu arciau rato ir apsviestu medeli, butu labai grazu. Salia pastatyti suoliuka, kuri, beje, galima taip pat idomiai ir graziai dekoruoti (rozamunda pati pirmoji buvo tau sita ideja pasiuliusi) ir nereiketu galvoti, ka ten padeti ziema vietoj agavos
. Man asmeniskai nera grazu istisa betono ir muro mase, bet suoliukas sita klausima issprestu radikaliai. Tokiu atveju toliau savo turimus augaliukus galetum sodinti taip : silokus - aplink rata ir liepsnelese, pradedant nuo smaigaliu, laikantis labiau vienos krastines, puseles - i kiekviena liepsnele placiausioje vietoje (nebutinai identiskai). Jei laikytis tos minties, kad jas galima lengvai formuoti, vietos turetu joms pakakti ilgam. Tada nuo puseliu link smaigalio siaurejanciai sodink virzius. Virziams reikia
rugscios dirvos! Pavasari virzius nugenesi, o puseles augs toliau ir kaipmat praaugs juos. Sodindama virzius isivaizduok kaip maziukus augaliukus, o pusele - kaip dideli, kad islaikytum bent kiek proporcijas ir po metu nereiketu retinti. Kukmedzius turbut teks padeti i sona, kol jiems atsiras tinkama vieta
.
Linkiu apsvarstyti visus musu pasiulytus variantus ir priimti tau paciai labiausiai tinkama. Nebutinai patinkama, bet uztat suprantama ir labiausiai tavo dusiai artima - ne ka siulo mada ir rinka, ne ka sodina kaimynai, o toki, jog jaustum, kad butent tuo stiliumi ir ta kryptimi galesi pati toliau laisvai eiti, jei ketini savom rankom kurti aplinka. Ka nors kuriant, reikia tureti pilna supratima arba gilu jausma. As pavyzdziui gerai zinau, koks man paveikslas yra grazus, bet as pati jo niekada nenutapyciau...