;D ;DMes po vestuviu dar norejom atsidziaugti,tai apie du metus nepilnai saugojomes,o kaip jau nusprendem,kad laikas turet leliuka,tai teko apie 7men."dirbti". ::)Buvo vasaros vidurys isvaziavom i Palanga,uzsisakem "Alangos"viesbuty kambariuka savaitelei ir"dirbom,dirbom".Na ir prisidirbom ;D!Tai dabar vyras pajuokaudamas vis sako,nors zinau kur savo vaika "padariau" ;D
O musu Mazutis yra TIKRAS meiles vaisius (mes su vyru taip vadiname netychiukus). :
Jis tiesiog pasirinko kada ateiti... Ir labai tuo dzhiaugiuosi! 
Norechiau, kad ir antrasis vaikiukas taip atsirastu - pasirinktu pats kada "uzhkibti"... ;)
Sako, kad netychiukai buna ypatingi...
Jis tiesiog pasirinko kada ateiti... Ir labai tuo dzhiaugiuosi! Norechiau, kad ir antrasis vaikiukas taip atsirastu - pasirinktu pats kada "uzhkibti"... ;)Sako, kad netychiukai buna ypatingi...
pirmo pastojimo tai net negalvojau planuot. tiesiog patingejau iki vaistines nubegt kontraceptiku... ai, galvoju, pranisiot ;D aishku nepavyko. vaje kelias savaites kaip nesava buvau, skaichiavau, galvojau, negi tokia kiaulyste ish pirmo karto. bet matyt persistengiau besinervindama - persileidau. daba kelis menesius pailsejau ir taip planuoju, kad net pachiai kartais juokinga. ne veltui sako - ish klaidu mokomes ;)
| QUOTE |
O musu Mazutis yra TIKRAS meiles vaisius (mes su vyru taip vadiname netychiukus). : Jis tiesiog pasirinko kada ateiti... Ir labai tuo dzhiaugiuosi! Norechiau, kad ir antrasis vaikiukas taip atsirastu - pasirinktu pats kada "uzhkibti"...  Sako, kad netychiukai buna ypatingi... |
As girdejau, kad planuoti laimingesni uz netyciukus buna
..O musu kleckute netyciuke
Bet manau, kad ir gerai.. Nenoreciau, kad tas planavimas taptu darbu.. Atseit " -Nu, dabar darom vaika!", " -Ne, mielasis, siandien nedarom, dar ovuliacijos ner.."..
O musu abudu planuoti netyčiukai ;D. Su vyru buvom nutare, kad vaiku norim, bet po poros metu. Bet vaikutis matyt nutare, kad tiek nelauks, ir nepraejus nei menesiui paaiskejo, kad laukiuosi
Gimus pirmajam, nutarem, kad uz kokiu 3-4 m. noretume ir antro. Ir ką gi? Kai sunui buvo tik ka sueje metai, paaiskejo, kad ir vel laukiuosi
Nutarem su vyru, kad matyt viskas buna taip, kaip lemta. Mes ir saugojomes, ir planavom, o man ginekologe isvis nevaisinguma "zadejo", bet vaikai viska pasiplanavo savaip ;D
Gimus pirmajam, nutarem, kad uz kokiu 3-4 m. noretume ir antro. Ir ką gi? Kai sunui buvo tik ka sueje metai, paaiskejo, kad ir vel laukiuosi
Nutarem su vyru, kad matyt viskas buna taip, kaip lemta. Mes ir saugojomes, ir planavom, o man ginekologe isvis nevaisinguma "zadejo", bet vaikai viska pasiplanavo savaip ;D
| QUOTE |
As girdejau, kad planuoti laimingesni uz netyciukus buna ..O musu kleckute netyciuke Bet manau, kad ir gerai.. Nenoreciau, kad tas planavimas taptu darbu.. Atseit " -Nu, dabar darom vaika!", " -Ne, mielasis, siandien nedarom, dar ovuliacijos ner..".. |
Tai nebūtina eit į kraštutinumus - nereiškia, kad negalimam mylėtis kai nėra ovuliacijos. Išvis manau geriausiai, kai gaunas natūraliai - kai vyksta ovuliacija, tai ir moteriai labai noris vyro, ir vyrą ji traukia. Laimingiausi tei viakai, kurie iš meilės padaryti, taip aš manau. ;)
| QUOTE (liepsnele @ Nov 24 2003, 07:01 PM) |
| Laimingiausi tei viakai, kurie iš meilės padaryti, taip aš manau. |
Visu simtu procentu sutinku su liepsnele
Ten kur meile, ten ir vaikai, ir teveliai laimingi!!!
Laimingi ir tie planuotojai, kuriems greitai planus igyvendinti pavyksta
. Vis tik labai geras jausmas laukti mazylio ateinat visomis prasmemis. Tas kas nesioja si jausma savo sirdutese, kuo puikiausiai zino, kad tai nesutapatinama nei su darbu, nei su pareiga. Tai yra nesibaigiantis dziaugsmas. Beabejo, jei sveikatele paveda, prasideda ir nerviukai, ir pergyvenimai, taciau, kaip nerimas del savo sveikatos ir vaikelio atejimo gali pavirsti pareiga vis tiek nelabai suprantu. Atleiskit jau man uz toki mandagu kategoriskuma
Mielos esamos ir busimos mamytes,
prie temos ar jus planavote savo vaikeli noriu paklausti jusu, ar kaip nors ypatingai ruošetės tam "darbui", ką jautėte, kokios nuotaikos lydėjo jus?
Aš ką tik baigiau sirgti ir nuo šio mėnesio nutarėme su vyru pradėti didįjį darbą
. Man kažkaip keista - tokia labai idomi savijauta, jei gautųsi neplanuotai, tai būtų turbūt natūraliausiai, o dabar - galvojimas, sapnai persismelkę viso to, kiekviena mintis, emocija jau yra matuojama "naująja būsena".
prie temos ar jus planavote savo vaikeli noriu paklausti jusu, ar kaip nors ypatingai ruošetės tam "darbui"
, ką jautėte, kokios nuotaikos lydėjo jus? Aš ką tik baigiau sirgti ir nuo šio mėnesio nutarėme su vyru pradėti didįjį darbą
. Man kažkaip keista - tokia labai idomi savijauta, jei gautųsi neplanuotai, tai būtų turbūt natūraliausiai, o dabar - galvojimas, sapnai persismelkę viso to, kiekviena mintis, emocija jau yra matuojama "naująja būsena".
| QUOTE (Meg @ Ketvirtadienis, 04 Gruodžio 2003, 10:48) |
| Mielos esamos ir busimos mamytes, prie temos ar jus planavote savo vaikeli noriu paklausti jusu, ar kaip nors ypatingai ruošetės tam "darbui" , ką jautėte, kokios nuotaikos lydėjo jus? Aš ką tik baigiau sirgti ir nuo šio mėnesio nutarėme su vyru pradėti didįjį darbą . Man kažkaip keista - tokia labai idomi savijauta, jei gautųsi neplanuotai, tai būtų turbūt natūraliausiai, o dabar - galvojimas, sapnai persismelkę viso to, kiekviena mintis, emocija jau yra matuojama "naująja būsena". |
Sėkmės tau
)Pirmą mėnesį taip nusprendus sunkiausia - tada labiausiai galvoji apie viską, artėjant ciklo pabaigai pradedi ieškot visų nėštumo simptomų... Ir labai pergyveni, jei vėl susergi. Bet jei kelis mėnesius taip iškart nesigauna, tai apslopsta entuziazmas, imi į viską paprasčiau žiūrėt - kaip bus, taip.
Man pirmus planavimo mėnesius buvo laaabai sunku, ypač pirmąjį, visia darbui ir kitiem dalykam susikaupt negalėjau, tik ir sapnuodavau teigiamus testus ;D. O dabar dar kai ciklas sudurniavo, tai išvis nieko nebesuparntu ir nebesapnuoju
.
| QUOTE (Meg @ 2003 12 04, 07:48) |
| Mielos esamos ir busimos mamytes, prie temos ar jus planavote savo vaikeli noriu paklausti jusu, ar kaip nors ypatingai ruošetės tam "darbui" , ką jautėte, kokios nuotaikos lydėjo jus? |
Remdamasi savo patirtimi, sakyciau, kad geriausia perdaug to nesureiksminti, ramiai gyventi iprasta gyvenima, maziau nervuotis ir nerimauti. Nes tikrai, labai laukiant ir nekantraujant, kasdiena ir kas minute apie tai galvojant, galima "nuproteti". Juk jokiu garantiju nera, kad iskart pavyks. O perdidelis susijaudinimas gali tik trukdyti.
As skeptiskai vertinu visokius didelius planavimus. Juk gyvenimas daznai patvarko ne taip kaip musu suplanuota.
Musu pirmasis nebuvo planuotas, bet buvo laukiamas. Antraji vaikuti pradejome planuoti, kai pirmajam buvo 3 metukai. O sulaukeme, kai jam suejo 7-eri. Per ta laika buvo du persileidimai ir daug isgyvenimu.
Labai smagu, kai gali viska tiksliai suplanuoti pagal savo norus. Linkiu, kad dazniau taip ir butu.
Nesuprantu kaip šiais laikais tie "netyčiukai" gaunasi. Mes su vyru, kol neplanavom vaikų , pasirinkom vieną ar kitą apsaugos būdą ir per 8 draugystės metus jokių netyčiukų nebuvo. O va kai jau apsisprendėm, kad laikas atėjo, nebesisaugojom ir ilgai laukt nereikėjo
