Ar Jūs planavote vaikutį?

Keistas jausmas apeme, kai staiga viena vakara lyg juokais lyg rimtai - pasakem viens kitam - ruosiames! Leidom ramiai viens kitam pagalvoti. Ir kazko bijodami, tempem ta "apmastymu laika" iki begalybes. Po to susedom ramiai r tiesiog kalbejomes...
Net ne planavome, o tiesiog kalbejomes, kalbejomes koki sezona yra faina gimti, vasara? pavasari? Po to mastem kada patogiau mums yra tureti vaikeli, panasiai kaip: ar kad vasara jau butu paauges, ar kad jokiu budu ne ziema gimdyti, del salcio ir t.t. Tokios diskusijos isiliepsnojo! Atrodo vienas kito ne nepazinojom.
Po to pradejome mastyti logiskai. Vartojau kontraceptikus, taigi bet kokiu atveju reiktu planuoti, kada juos nustoti vartoti. Is anksto zinodami savo darbo, mokslu, kraustymosi, atostogu planus, sudejom visus taskus ant i.  Rezultatas: turetumem pradet vaikeli kitu metu pavasari. Cia pirmutinis atskaitos taskas, ziuresim kaip pavyks. Su apsisprendimu lygiagreciai atejo ir papildomu apmastymu: tuoktis ar ne, kada tuoktis - pries ar po to, ar is viso tuoktis, kaip su vaiko pavarde, savu gyvenamuoju bustu ir t.t. Pradejo atrodyti, kad planuoti ir tuo labiau tureti kudiki yra prabanga. Rodes tiek visko reikes: lovytes, vezimelio, tu paciu pampersu! Pradejom galvot apie savotiska fonda, kadangi pinigai is dangaus nekrenta ir kisenes neprigrustos.
As pati pradejau dometis ne tik apie tas ivairias smulkmenas, apie pati isnesiojima, bet ir gimdymo budus. Noreciau gimdyti vandenyje.
Pradejau treniruotis, pradejau reguliuoti siek tiek mityba. Padariau fantastiska atradima - zymiai lengviau save kontroliuoti, neperziangiant saiko ribu, kada turi konkretu tiksla, atrode kad visa tai darau ne del saves, o del kito... Vyro mitybos racionas taip pat koregavosi - net pati nustebau jo geranoriskumu net ir tuo atzvilgiu.
Kokio sarmo i musu gyvenima ivede tas planas! Gal kazkam atrodo visa tai siek tiek paranojiskai (turiu pripazinti kad pati pries kelis metus tikrai taip buciau pagalvojusi!), noru padaryti viska idealiai.... Bet visai ne! Tiesiog atsirado savotiskas hobis, neisizeiskit nerandu kito tinkamo zodzio. Nenoriu kad viskas butu taip sakant "islaizyta", noriu naturalumo. Nenoriu stresuoti jau pastojusi, nenoriu sulaukti tokio momento, kai nestumas atrodo maras ar likimo rykste. Noriu kad ir tam vaikeliui butu gera gyventi kartu su mumis, o ne beviltiskume. Tiesiog pagalvojau, kad gera zinoti, kad tevai taves labai lauke, norejo... Nors kazkas man kuzda, kad antrasis pas mus visai gali buti "netyciukas"...
Nezinau kaip bus toliau - visai gali buti, kad kazkas nepavyks, bet ir nesitikiu "visko pagal plana". Siek tiek netiketumo visada gerai. Bet tikiu kad sita planavimo ir jau vien laukimo to grandiozinio starto laika, mes atsiminsim kaip viena is paciu nuostabiausiu savo gyvenime, tiesa pasakius tai labai panasu i isimylejima, kada jauti beprotiska pakylejima...
Linkiu ir kitoms poroms ta patirti, tai suteikia net savotisko adrenalino...

P.S. Paskutiniuosius metus man draugai vis sako, kad darausi pesimiste - manau to, bent jau siuo metu, pas mane su zuburiu nerasi. Gera laukti stebuklo!

 Pas mus kažkokių  didelių planavimų nebuvo.Pašnekėdavom. kas būtų, jeigu būtų , ir viskas. Neseniai buvom pradėję kartu gyvent, praėjus gal mėnesiui nuo to bendro gyvenimo pradžios, viena po kitos prasidėjo trys ilgalaikės vyro komandiruotės, grįžęs pabūdavo savaitę- dvi, ir vėl mėnesiui ar dviem išvažiuodavo.Atseit, saugodavomės natūraliai .Pastojau iš karto, kai tik jo komandiruotės baigėsi ir mėnesį pagyvenom reguliarų seksualinį gyvenimą.Asmeniškai aš nėštumą visą gyvenimą vis atidėdavau bent porai metelių į priekį ir tada panašiai mąsčiau, nors protu suvokiau, kad nelabai yra ko laukti- mylimas žmogus yra, o ir metų jau ne 18.Taip ir liko viskas savieigai.Bet buvo persileidimas 11-tą savaitę.Daktarė liepė vartoti kontraceptikus pusę metų, buvau nusprendus sulaukti pirmų mėnesinių ir nėštumą atidėti pusmečiui, o tą mėnesį iki mėnesinių Pharmatex naudojau.Ir kažkaip po gero ir nelabai blaivaus savaitgalio patingėjau vakare žvakutę panaudoti- taip ir neteko pusmečio kankintis su mintimis ,ar pastosiu

mes tiesiog nustojom saugotis, ir, labiau mano noru  ::)susimeistravom pirmą dukrą, po to netyčia (nors maitinau pati ir naudojau kremą, žvakutes  :) pastojau su antrąja (ją irgi išsikovojau pati, nes visi atkalbinėjo :'(), o trečią tai jau ne už ilgo planuosiu kruopščiai (tegul nors vienąkart bus kruopščiai išplanuotas, jei niekas nepaves :), nesitiki, kad būsiu daugiavaikė ;D :

O mes planavom, dabar net juokingai atrodo is laiko perspektyvos ziurint. Nuejau pas ginekologe, sakau noriu pastoti, ar sveika esu. O ji - "sveika, sveika", gerk vitaminus , valgyk daug darzoviu, tegul vyras neruko ir negeria 8) 8) Net jokiu tyrimu nepasiunte, ultragarso nedare.. Zodziu, neaisku, ko ten ir ejau. Va,kai po menesio nuejau, jau viskas buvo aisku: irase i kortele: Gravidit. 8 sav. ;D

O pas mus buvo taip. As labai norejau, o vyras vis dar negalejo apsisprest. Noret norejo, bet tipo dar gal palaukt. Kiek???? Kliuciu jokiu. Na, gal nebegalesim taip uzti, kaip buvom prate iki siol. Bet man turbut atejo toks momentas, kad reikia dabar ir viskas. Tai as, begede, galim sakyt, kad pati ir pasidariau vaikeli.  :  Viska dariau ftihariom:  [smiley=sex.gif] "susirinkdavau vaikucius  [smiley=sperm.gif] ir pas save" [smiley=000133.gif]

Taip ir susilaukem savo  [smiley=soske.gif], kuri be proto visi myli, o ypac tetis. [smiley=taip.gif]

Stai ir istorijos pabaiga.  [smiley=ura.gif] [smiley=ura.gif] [smiley=ura.gif]

Mūsų vaikutis buvo netyčiukas, nes mes saugojomės. Artėjant akto kulminacijai, perspėjau vyrą, kad šiandien man pavojingos dienos. Jo atsakymas buvo kaip visada: Nepirmas kartas, nepastosi. O aš 100% aučiau, kad pastojau. Ir ką - po 3 sav. nėštumo testas parodė dvi juosteles. Dar prieš darantis testą aš susapnavau, kad laukiuosi berniuko. Ir po 9 mėn. turim trečią šeimos narį: mažutį, simpatišką ir t. t. O klausimas - gimdyti ar ne netyčiuką, buvo išspręstas dar draugystės pradžioje. Tikiuosi, kad antras jau bus planuotas. Nors man gyvenime visi įvykiai geriausiai gaunasi, kai neplanuoju.  

Įtariu kad galima planuojant net apgalvoti koks tau bus vaikutis, ar mergaitė ar berniukas. Kokiomis akimis , kokios spalvos ir aplamai savybes vaiko galima apmastyti.
Pvz mano mama kai laukėsi manęs visą laiką norėjo, kad būtų gražus berniukas ( apie prota nepagalvojo  ;D ).
o kai brolio paskutinio laukėsi tai jau kurkas vėliau po 20 metų nei aš. Tai jau žinodama šį reikalą. Sugalvojo kad plaukų spalva būtų specifinė ir akių spalva butent tokia kaip ir gimė.
Pas mus visi rudaakiai, o va brolis jauniausias pilkai mėlynomis ar žaliomis spalvomis nepamenu tiksliai.

mano pirmasis- netyciukas, na ir aciu dievui. o antraji jau planavom...7 metus, ...nes patyriau 2 persileidimus, po to daugybe tyrimu, vaistu. bet taip ir nezinau, nuo ko persileisdavo ?? stai ir planuok kad nori...

Na mes tai net nezinau ar planavom ar ne...  [smiley=tsr.gif] Vyras manes jau pries vestuves prase negert kontraceptiniu, bet as buvau tvirtai isitikinus, kad dar ne laikas, spesim... Po vestuviu jau nebegeriau [smiley=mar.gif], bet susiskaiciuodavau dienas, nes ciklas buvo labai tikslus ir taip dar pusmeti pratempem... bet viena vakara savo vyra pati isiviliojau i lova  [smiley=hug.gif]beprotiskai jo norejau, o tas beprotiskas noras itariau kad susijes su vaisingom dienom, taciau noras nugalejo bet kokias mintis ir po visko buvom abu labai laimingi bei skaiciavom kad vaikutis turetu gimti rugseji...  Paskui net pamirsusi buvau kada man turi prasidet tos dienos, kai viena diena paskaiciavau, pamaciau kad 3 dienos kaip veluoja... is karto mintis kad laukiuosi buvo tokia stipri, kad vos atsikele is lovos lekem i vaistine pirkt testo ir mano nuojauta pasitvirtino  [smiley=ura.gif][smiley=brake.gif]
Dabar su didziausiu dziaugsmu laukiam rugsėjo  ir trecio seimos nario [smiley=family.gif]

O mes vaikuti labai ilgai planavom. Nes tai darbus  keitem , tai gautusi , kad ziema gims, tai dar kazkas trukde.Bet viena karta pasakiau gana , nes tuoj i pensija eisim ir dar palnuosim!Tai viena grazu liepos menesi darem darem , ir is kart padarem! O tik po gimdymo suzinojau , kad mano gimda uzlinkus ir kad turbut "sunkiai pastojau"  ;D

Matyt pas dauguma pirmas buna netyciukas, o antras daug maz paplanuotas   ... Man preita vasara lyg manija uzejo - reikia antro vaiko ir viskas, kaip sakoma organizmas pareikalavo...vyras nepriestaravo tai ir emem meistavoti - ty nesisaugoti  ;D Bet kai pirma menesi nieko nesigavo - tai buvo stresas, tada tai susiemem - vitaminai, dienu skaiciavimas ir tt. Rezultatas - dukryte  ;D
Dar galiu pasiulyti parsisiusti nebloga moters kalendoriu - susivedi menesines ir nubraizo grafikelius kada vaisingos dienos kada ne ir tt. vadinasi Femta, veltui tik 30 dienu, bet visviena idomu http://download.com....oman&tg=dl-2001

Mano nestumas tikrai planuotas, bet is dalies ir netycia. Tuomet, kai mes su vyru susituokem, as pareiskiau, kad nebevartosiu kontraceptiniu tableciu ir planuosime mazyli.  
Mes abu su vyru "liutai" pagal zodiaka. Todel labai norejome, kad ir musu vaikelis butu liutukas. Todel pasiskaiciave nusprendeme, kad geriausias laikas pradeti nauja gyvybe butu spalio-lapkricio men. Taciau suveike kiaulystes desnis. Nesigavo. Tada vyras juokais pasake: "Atidedam kitiems metams". As net supykau. Negi dabar visus metus lauksime? Na jau ne. Bet ir toliau mes nesisaugojome. As geriau ivairius vitaminus, sportavau, nevartojau alkoholio. darbuose visa laika budavo stresai. Pamaniau, kad tai del nervines itampos.
Mazdaug po metu as susimasciau, kodel mums nesigauna. Tada pradejome lankytis pas medikus. Pradzioje issityriau pati. Viskas gerai. Vyras irgi sveikas. O tada nusprendziau keisti darba. Ir ka jus galvojate?   Ta pati menesi, kai tik pradejau dirbti, pastojau. Tai buvo lapkricio menesi. Taigi, ko gero turesime "liutuka" kaip ir planavome, tik ne tais metais. Buvome patys laimingiausi pasaulyje. Ta zinia mus aplanke per pacius naujus Metus.