Ar Jūs planavote vaikutį?

Bent jau mokykliniais metais tai gimtadienis vasarą kaip tik blogai - visi draugai pas senelius, prie jūros ir t.t. Mano sesė vasarą gimus, tai žinau kaip liūdėdavo negalėdama pasikviesti geriausių draugių.

Bet čia jau truputį ne į temą.

Sveikos,
pirma vaika planavome gal 6 men, dareme pertraukas, kur man horoskopai netikdavo ir pan, kai neuzkibdavo norima menesi, pradejau nerimauti, myletis kas 3d.jau nebeziureti hosrokpu. Vyras neatlaike ir sake: nenoriu pagal issklaiciavima, noriu is meiles : . galvojau tada, ne pagal grafika, ir uzkibo musu sunelis.
antra planavome kruopsciai, pagal horoskopus, atliginimus ir po kurio laiko ovuliacijos testus. uzkibo iskarto, kai ovuliacijos testas parode I I. tada jau puoliau pas gina (ji sake, kad dar anksti dziaugtis! ) alga kelti, ir tevam pasakeme iskarto, buvo kaledos ir naujieji, visi labai dziaugemes. Deja planavimas nepavyko, nesivystantis nestumas.
Dabar is vel planuojame.
Moralas, jeigu planuojate daugiau negu 1 vaika, nedarykite pertrauku, nes prastova nekaip veikia zmogaus reprodukcija.

Jei buciau nemandagi, sakyciau, kad tokios kvailystes dar nesu girdejus.... bet kadangi labai mandagi esu, tai nieko nesakysiu
Skaitau sita temele ir plaukai siausiasi... pagal gimtadienio sventimo galimybes, pagal horoskopus, pagal darzoves planuoti vaikuti... Kaip gamybos apimtis baldu fabrike: kada ir ka padarysim, ka su tuo veiksim, kiek uz tai gausim... Ne buratinus taigi droziam... Ar nejauciat, supermamytes, kad vaikelis yra siek tiek daugiau, nei jusu ruzavu svajoniu realizacija... uf
tipo butinai reikia mergytes, kad ruzava suknyte aprengti, butinai po vezio zenklu, bo kaimynu vaiku gimtadieniu nera tuo metu, visi pas mus su dovanom leks ir xarakteris geras veziuku, paklusnus. Ir bus ji manekene ir dainuos sopranu, ir studijuos kostiumo dizaina dailes akademijoj, bo prie aukstosios mados, gera vyra susiras... afigienai

Pritariu, gal tik lyties klausimas man buvo nesvarbus.
savo durnumo laipsni supratau tik po persileidimo. Dabar galvoju visai kitaip. Todel ir parasiau savo "istorija", gal yra dar tokiu naivuoliu, kaip as. Patirtis neikainojamas dalikas. aciu uz jusu komentara!

na pirmas buvo netyciukas ,o antra tai jau planavom o plane buvo tik tiek,kad vaikutis gimtu kai pirmam jau bus du metukai,ir kad butu vasarinis ar rudeninis.tik tiek nuplanuota buvo,ir planas pasitvirtino

Tave visiškai suprantu Mes jau darbuojamės septintą mėnesį. Bet kuo toliau, tuo mažiau nerimauju ir laukiu, kol viskas savaime išsispręs... ir skubėt dar nėr ko - esu jauna. O ir prie nusivylimo kas mėnesį pradedu priprasti. Bet pačioj pradžioj, kai nustojau saugotis ir sulaukiau mėnesinių, stresas didžiulis buvo, ir visokios blogos mintys apie nevaisingumą ėmė lįst į galvą ("kam aš tiek metų saugojaus, jei dabar nepastoju? juk visi netyčiukų prisidaro! kuo aš prastesnė?"). Bet tie "visi" toli gražu nėra visi. ėmiau naršyti šitam puslapy ir supratau, kad aš nesu vienintelė, kuri greit nepastoja Nieko, dar palauksiu. Tikiu, kad viskas bus gerai Linkiu, kad ir jus greit aplankytų gandrai!

Labas jaunosios damos!

Va noreciau jums papasakoti savo istorija, kuri jus visas (nesulaukiancia gandro) turetu nuraminti . Taigi... mes su vyru gyvename 6 metai. Vaikuti pradejome planuoti po 2 bendro gyvenimo metu. Bandem, bandem ir bandem... ir kai ir daugeliui cia prasidejo stresai, kad kazkas su manim ar kuriam is musu ne taip. Taip "tikslingai" dirbome 2 metus... bet, deja... . Labai stresavau, nervinausi, bet paskui susitaikiau su esama situacija. Numojome abu ranka ir nutareme, kaip toliau bus taip, o ateityje (kai prisiruosime) kreipsimes i specialistus jau rimtos pagalbos, o tuo tarpu dar pagyvensime sau. Nutareme su vyru, kad as iseisiu is darbo ir ilsesiuosi namuose, gal reikia atsigauti (darbas buvo truputi itemptas, o paskutiniu metu darbo atmosfera pablogejo del bendradarbiu nesutarimo - tai isivaizduojate kokia itempta atmosfera turi buti).Tai va... pailsejau 1,5 metuku ir jau va siai vasarai susiplanavome viska kreiptis i nevaisingumo gydymo arba dirbtinio apvaisinimo. Ir ka jus sau galvojate???? Va si menesi nebesulaukiau "savo dienu", pavelavau 2 dienu (taip niekada nebudavo) ir pagalvojau ant "bajerio" pasidarysiu ryte testa... NEGALEJAU PATIKETI... Vistiek dar netikejau, vyras irgi negalejo patiketi. Nusprendem, kad tikriausiai testas gal nebegaliojantis ir nesamones rodo (mat is kazkurio nepamenu laiko likes vienas buvo ). Lekem i parduotuve nusipirkti skaitmeninius 2 testus. Pasitikrinome ta pacia diena - rodo "pregnant" . Dar negalim patiketi, bet jau turim vilties... nutarem patiketi tik likusiuoju testu, kuri padarysim kitos dienos ryte. Vaiksciojom jau ta diena abu kaip kaip vaikai rodantys vienas i kita pirstus ir juokdamiesi viens is kito. Spekit - kita ryta parode vistiek teigiama rezultata "pregnant"... Visas sis pasitikrinimas vat ivyko tik si praejusi savaitgali . Vyras sako, na pagaliau is virsaus valdytojas matyt sugalvojo, kad pakanka porai gyventi be problemu... Tai stai taip po 4 metuku visiskai netiketai lyg koks gyvenimo siurprizas nusileido mums is dangaus sis dziaugsmelis. Tiesa, as kazkaip net tikejausi kitokios is saves reakcijos, kai suzinojau, kad esu . Tiesiog buvo nebesitiketa be specialistu isikisimo. Atsipalaidavome, nebestresavome, as issilsejau ir leidome gyvenimui plaukti savo tekme. Stai tokia mano istorika, kol as tapau . Zinoma tai tik pradzia, bet jau manau labai gera...

Linkiu visoms sekmes ir tikrai neprarasti vilties, o tiesiog nesusikoncentruoti, negalvoti, kad su jumis kokia tai problema ir leisti gyvenimui plaukti savo tekme. Ismokite dziaugtis tuom - kas vyksta dabar. Angeliukai neaplanko stresuojanciu namu!!!!

Na kaip faina!Nuosirdziai Jus sveikiname!
Musu berniukas -tai labai planuotas.Seniai norejau vaiku,bet vis dar nebuvo tam salygu,o kai su vyru jau nutarem,kad ilgiau nebegalim atidelioti,tai jis pas mus iskart ir atejo.Tik su antru mazuleliu nesekmingai baigesi,pastojau iskart per pirma menesi,bet po3men.praradau.Kita menesi vel planuosim.Norejom,kad tarp vaikuciu butu3m.skirtumas,bet bus4-iu jei tik sisyk viskas bus sekmingai.

Izadora, sveikinu! Turbūt tas stresas daug kam trukdo susiplanuoti. Nesisaugom nuo vasario mėnesio, tačiau vis dar nepavyksta užkibti. Pagalvojus, stresą patiriame abu, nes abu dirbame, aš dar studijuoju, dažnai jaučiu įtampą , gal todėl nesiseka... Taip norėtųsi ramiai paplanuoti, bet neišeina...

Mano abu vaikai kaip ir netyčiukai. Pirmas užkibo tik vieną kart pasimylėjus be apsisaugojimo priemonių. Po ilgos pertraukos buvom vienas kito labai pasiilgę ir pamiršom iš tos aistros....Rezultatas-
Antrą jau lyg ir buvom numatę tais metais daryti...bet užkibo pati greičiau
Taigi abu mano leliukai atėjo į šį pasaulį tada kada buvo pats tinkamiausias laikas. Na ir šaunuoliai

Pirmas buvo planuotas ir antram taip pat sudarem plana Kad, tik viskas ir gautusi pagal plana ...

Va cia tai istorija. Super. Tikrai judu tvirtos valios zmones, kad taip iveiket save ir savo stresus ir sitaip superiniai jusu istorija pasibaige. As tai ir siaip stresuojanti asmenybe, ir del visokiu smulkmenu nervuojuos (gal del skydliaukes ar siaip padidinto jautrumo), tai apie tokia pertrauka 2-ju ar 4-riu metu net negaleciau pagalvot. Bet matyt teks, jei saves neiveiksiu dabar ir taip liguistai ziuresiu i kiekviena nepasisekima. O gal turi patarimu, kaip atsipalaiduot ir galvot apie kazka kita? Kad taip tie vaikiukai aki traukia - ir gatve einant, ir per telika, ir sapnuose, ir visur, kad net neimanoma uzsimirsht ir apie kazka kita galvot.
Kaip ten bebutu, judviem kuo didziausios sekmes!!!