Sedėjau ir galvojau, kokių gi vaikelių daugiau: planuotų ar netyčiukų. Aišku, kad visus vaikučius mes mylime, nepriklausomai nuot to ar lauktas jis buvo, ar netikėtai atėjo.
Kaip sakė mano ginikologė:"Netyčiukų pas mus 90 procentų" 8)
Mums tai labiau tinka tas variantas, kur "tiesiog nustojome saugotis".
Vieną dieną aš grįžau iš ginikologės, kuri man pasakė: "Vaikeli, tau sunku bus pastoti, nes tavo gimda užsirietusi ne į tą pusę ;D ". (xixixi man tai taip juokngai skamba). Tau reikia labai gerai parinkti pozą."
Tą dieną pagalvojome, tai kam tada saugotis, vistiek sunku bus... ;D
Kitą dieną aš jau buvau nėščia, tik dar apie tai nezinojau.
Bet mano Kleo nebuvo visiškas netyčiukas. Tuo metu aš kaip tik pradėjau ruoštis nėštumui: aktyviai gydžiau savo moteriskšas problemeles, gimdos priedų uždegimus, net ruošiausi pradėti sportuoti ir nuosekliai gerti vitaminus ir valgyti sveiką maistą. Jei tik pagalvoti, gal dar iki šiol būčiau pasiruošimo stadijoje ;)
Priėš pastojant jau kurį laiką aš į vaikus gatvėje žiūrėdarau net išsižiojusi, jaučiau, kad ir aš baisiai noriu būti mamyte, džiaugtis mažyliu. Taip ir vaikščiojom su vyru į svetimus vaikus žiūrėdami, bet vis nedrįsom patys kažką daryti. Tačiau po naujų metų kai buvo "pavojingos dienos" nuterėm nesisaugoti, nors mes jautėm, kad tiesiog privalom nesisaugoti. Sakom, arba dabar arba po metų. O po dvieju savaičių pasijutau neįprastai ir... dabar turim gražuole dukrytę, be kurios neįsivaizduojam savo gyvenimo, o gatvėj sutiktus mažylius ir toliau palydim šypsenėlėm. Net negalvojau, kad vaikai kali suteikti tiek laimės
lapkricio 27d. nusprendem, kad laikas nebesisaugoti ;D gruodzio gale pastojau, tik dar nezinojau, nes kazkodel buvau isitikinusi, kad ilgai nepastosiu ;D gruodzio 16 gavau 100% ligonines patvirtinima apie savo zirniuka
o man tinkamo atsakymo cia nera. Nes as pastojau tada kai pradejome saugois. Pora mentu geriau kontraceptikus po to birzelio men kazkur nustojau, nei dienas skaiciavo nei koki kita buda naudojom, galvojom kad pastosiu ta bus puiku. O rudeni sugalvojau isvaziuoti i uzsieni padirbet, tai pradejom saugotis nuo lapkricio, tai gruodzio 7d. ir pastojau ;D. Netiketa aisku buvo ir kelione parejo, nors pinigeliai jau buvo sumoketi ir darbas surastas, is univero iki to laiko buvau isejusi :-/ Na uz tat dabar turiu savo aukseli stebukleli ir esu labai laiminga
Su vyru pradejom jaust, kad jau reikia to trecio nario, kad jau atejo laikas. Na ir nusprendem: darom dabar. Darom tai darom ;D ;D ;D, emem ir padarem , menesiniu as taip ir nesulaukiau po to karto, viskas atrodo taip paprasta. Bet ytariu kada planuosim antra ir nesigaus taip is karto, busim prislegti, nes nepatytrem to jausmo, ka reiskia laukti, ilgai ilgai laukti. Tai tiek
Musu abu vaikai buvo planuoti. Na tik tiek, kad pirmaji suplanavau daugiau as ;D.Kalbedavom kalbedavom su tada dar ne vyru, bet jis vis nesiryzdavo, uztat pasiryzau as. Gavosi is karto 8).
Kalba apie antraji sukosi jau seniai, bet tada vis neprisiruosiau as. Taip ir praejo 6 metai, kol pagaliau pajutau-laikas. Pradejau gerti foline rugsti, neberukyti, nebegerti ir nebesisaugoti : . Ir vel viskas gavosi is pirmo karto . Dabar turiu dvi nuostabias dukrytes .
Kalba apie antraji sukosi jau seniai, bet tada vis neprisiruosiau as. Taip ir praejo 6 metai, kol pagaliau pajutau-laikas. Pradejau gerti foline rugsti, neberukyti, nebegerti ir nebesisaugoti : . Ir vel viskas gavosi is pirmo karto . Dabar turiu dvi nuostabias dukrytes .
musu vaikelis irgi planuotas: pagyvenom su vyru 3 metus sau ir musu mokslams ir prasidejus ketvirtiems, irgi pradejom neatitraukti akiu nuo mazu leliuku gatveje. : :
pradejom nesisaugot, bet tris menesius nieko dziuginancio neivyko....(nors abu sveikai gyvenom, foline geriau). ir kita men-testas teigiamas!!! apskambinom beveik visiems, taciau per greit dziaugiausi- 10sav persileidau :'((nesivyste)
po visu proceduru labai liudejom ir leido planuot vaikeli po 3-4men.............
su vyru pasilsejom 2men ir po ju jau vel buvau nescia.(cia is to didelio noro). siuo kartu niekam nesakem, visa nestuma labai saugojausi, bijojau vel prarast....(dar pas mane Rh-, o vyro Rh+). ir dabar mes laiminga seima 8)
pradejom nesisaugot, bet tris menesius nieko dziuginancio neivyko....(nors abu sveikai gyvenom, foline geriau). ir kita men-testas teigiamas!!! apskambinom beveik visiems, taciau per greit dziaugiausi- 10sav persileidau :'((nesivyste)
po visu proceduru labai liudejom ir leido planuot vaikeli po 3-4men.............
su vyru pasilsejom 2men ir po ju jau vel buvau nescia.(cia is to didelio noro). siuo kartu niekam nesakem, visa nestuma labai saugojausi, bijojau vel prarast....(dar pas mane Rh-, o vyro Rh+). ir dabar mes laiminga seima 8)
Man kaip ir SuperMamai pranasavo, kad del uzsirietusios gimdos bus sunku. Bet as "po to" pastovejau "zvakej" ir uzkibo is pirmo karto ;D Lelius buvo planuotas. Iki tol gyvenom santuokoj 5metus tik dviese, nes nebuvo poreikio(norejom pagyventi tik dviese, vaikui nebuvom subrende). O po kurio laiko pradejau pavydeti visoms nescioms . Dar palaukem siek tiek tinkamesnio momento ir ryzomes ;D
Tikriausiai siame forume lankosi mamos, kurios labai lauke savo mazyliu...
Aš irgi tokia...
Savo Eglutės labai abu su vyru laukėm... Planavom ,vaistus (kontraceptikus) nustojau gerti prieš 3 mėnesius..
LAbai laukėm ,vyras mane įtikino, kad bus berniukas..Todėl ,turbūt, truputį nusivyliau, kai gydytoja echoskopo ekrane parodė "kavos pupelę" ir pasakė - mergaitė...
Bet po kelių dienų to pasimetimo kaip nebuvę. Jau laukiau savo mergaitės...
Taigi, mano vaikelis tikrai ne netyciukas, nors nemanau, kad mylėčiau mažiau, jei tokia ir būtų
Aš irgi tokia...
Savo Eglutės labai abu su vyru laukėm... Planavom ,vaistus (kontraceptikus) nustojau gerti prieš 3 mėnesius..
LAbai laukėm ,vyras mane įtikino, kad bus berniukas..Todėl ,turbūt, truputį nusivyliau, kai gydytoja echoskopo ekrane parodė "kavos pupelę" ir pasakė - mergaitė...
Bet po kelių dienų to pasimetimo kaip nebuvę. Jau laukiau savo mergaitės...
Taigi, mano vaikelis tikrai ne netyciukas, nors nemanau, kad mylėčiau mažiau, jei tokia ir būtų
O musu buvo netyciukas... Draugavom keturis metus, susizadejom ir planavom vestuves. Kartu negyvenom, tik as paskutiniu metu savaitgaliais pasisveciuodavau jo bute. Beje, kalba apie vaikus dazniausiai pradedavo mano suzadetinis, mastydavo, kad reiktu masina didesne turet, kad visi tilptu, arba diskutuodavom, ka reiks daryti su kompu, i kokia mokykla leist ir panasiai... Atrode, kad vaikelio labiau nori jis nei as...Man ir paciai buvo labai netiketa, kai po tu keleto (atrode, saugiu) kartu nestumo testas buvo teigiamas. Man buvo sokas, galvojau apie darbus (plesiausi vos ne per tris) ir mokslus, o busimas tevelis visai nepanikavo, atsimenu, suzinojes pareiske, kad dabar turi vaiksciot isdidziai pakelta galva
Taigi dabar turim nuostabu suneli. Vyras jau svarsto, ar uzteks dvieju atzalu, ar bus ir trecia, o as dar nenoriu ne pagalvoti apie antra...Matyt, neturiu to stipraus motinystes instinkto
Taigi dabar turim nuostabu suneli. Vyras jau svarsto, ar uzteks dvieju atzalu, ar bus ir trecia, o as dar nenoriu ne pagalvoti apie antra...Matyt, neturiu to stipraus motinystes instinkto