QUOTE(dangis @ 2013 06 19, 08:31)
Jei tektų dar kartą keliauti į Sardiniją, kur rinktumėtės gyventi:
Cagliaryje miesto centre, kur galima pasivaikščioti vakarais ir nereiktų kas vakarą važiuoti mašina...
ar gyvenimą užmiestyje...
Kokie būtų privalumai...
Kokios maždaug maisto kainos prekybos centruose, parduotuvėse. Ką vežtumėtės iš Lietuvos. Ar daug maitinotės baruose?
Dėkui atsiliepusiems
Jei dar tektų važiuoti antrą kartą, vis tiek rinkčiaus gyvenimą keliose vietose. Atstumai saloje pakankamai dideli, keliai ne itin stulbinantys, tad norint pamatyti kuo daugiau, tiesiog patogiau gyventi po kelias dienas skirtingose salos vietose. Viena iš mano norimų vietų greičiausiai būtų Algheras. Man jis gerokai pasirodė tikrai jaukesnis, nei Cagliaris (nors abiejuose šiuose miestuose tebuvau po kelias valandas). Cagliaryje net nežinau ar aplamai norėčiau apsistoti....Dar patiko pravažiuotas miestelis pačioje šiaurėje -Palau. Nebuvau išgirtuose Castelsardo ir Porto Cervo, bet juose tai jau tikrai nebus pigu apsigyventi.... bet užtat gal labai jauku
Užmiestis užmiesčiui nelygu. gali būt ir visai smagu, o gali būti tiesiog nyku..... Čia kiekvienam pagal skonį juk...
Pliažai gražūs visur, bet vakare juk labiau norisi kokio jaukaus restoranėlio-mažuose kaimukuose tikrai ne visur tokių rasit....
Mes gyvenom apartamentuose su virtuvėlė, tai praktiškai baruose aplamai nesimaitinom, užėjom keleto kartų dėl smalsumo ir noro pabandyti vietinę virtuvę. Tai žmogui vakaras kainavo vidutiniškai 10-20 eurų. Tiesa, vieni apartamentai buvo su pusryčiais-visas stalas nuklotas visokiais "pagraužimais",šiek tiek vaisių, sūrio, kumpelio-mes tai sėkmingai vartojom visos dienos bėgyje
Prekybos centruose kainos nėra šokiruojančios, aišku, šiek tiek brangiau nei LT, užtat vynas pigus
Ir pasirinkimas didelis
Iš Lietuvos tradiciškai vežėmės geros juodos duonos, vytintos lietuviškos dešros, užpilamų sriubyčių.... Visa kita pirkom vietoj. Prekybcentriuose palikom gal apie 200 eurų per kelis kartus (vykom trys suaugę žmonės ir paaugliukas vaikinas)
Pirmąją dienos pusę praleisdavom pliaže, o antrąją-keliaudami. Paprastai sugrįždavom jau nusivaikščioję ir pilni įspūdžių, tad nusėsdavom savo namukuose su taure vyno, jau nebesinorėdavo dar pakartotinai kur nors eiti (o be to, bent jau mūsų kaimukai buvo apytuščiai ir pakankamai nukūs, tad ir didelio noro niekas iš mūsų nepareiškė)