Manau tikrai nelaukite kol ji pati paprašys dėmesio, siūlykite pačios, jei nenorės atsisakys..
Kalbėjau vakar su Edita. Sakė, kad užsiėmusi dabar baisiai - visokius formalumus reikia sutvarkyti, su psichologe bendrauja... Sunku žinoma jai... Prašiau, kad skambintų bet kada kada tik prireiks ko, pabendrauti, pabūti kartu... Minėjo, kad susisieks kai išlys iš savo rožinio kambarėlio (teta ją laiko tokiame, nes rožinė antidepresnė spalva)... Bet kuriuo atveju paskambinsiu po kokios savaitėlės...
[Ir praradau jau vilti but kieno nors suprasta ir turet galimybe kam nors pasiguost... Ir kartais plaukai pashiurpsta, kai pagalvoju, kad tu vaikuchiu mamos jauchiasi panashiai, tik tukstanti kartu blogiau: juk tai ju vaikai merdeja nuo shitos ligos 
[/quote]
Aš irgi visiškai nusivyliau aplinkiniais. Dar pernai bandžiau paagituoti bendradarbius surinkti pinigų amžiną atilsį Nojukui, tai likau ne tik nesuprasta, bet sulaukiau ir daugelio pykčio. Tai dabar niekam ir nesiūlau, pati padedu kiek galiu ir viskas...Svajoju, kai susitvarkysiu sodą (šiemet nusipirkau Verkių galvėje, taigi netoli Santariškių), būtinai pasikviesti vaikučius nors kiek pailsėti, braškę ar žemuogę nusiskinti..Ech, kad tik viskas pasisektų ir suprasta savo šeimos būčiau...
O Editai tai būtinai reikia paskambinti. Kai žuvo mano bendradarbės vyras, ji liko su vaiku visiškai viena (mama jos irgi mirusi). Aišku ne vaiką ji palaidojo, bet puolė į baisią depresiją. Nors ir nedrasu buvo, aš jai vis paskambindavau, pasikviesdavau į svečius, pas ją nuvažiuodavau. Ir visai neseniai (nors nuo mirties jau praėjo 1,5 m.) ji man pasakė, kad buvau vienintelė, kuri paprasčiausiai jos paklausė, kaip sekasi, ar jai kas nors padeda, pakvietė išeiti ir prasiblaškyti....Tai net už dūšios suėmė..Aš galvojau, kad jai trukdau, o pasirodo labai padėjau....
[/quote]
Aš irgi visiškai nusivyliau aplinkiniais. Dar pernai bandžiau paagituoti bendradarbius surinkti pinigų amžiną atilsį Nojukui, tai likau ne tik nesuprasta, bet sulaukiau ir daugelio pykčio. Tai dabar niekam ir nesiūlau, pati padedu kiek galiu ir viskas...Svajoju, kai susitvarkysiu sodą (šiemet nusipirkau Verkių galvėje, taigi netoli Santariškių), būtinai pasikviesti vaikučius nors kiek pailsėti, braškę ar žemuogę nusiskinti..Ech, kad tik viskas pasisektų ir suprasta savo šeimos būčiau...
O Editai tai būtinai reikia paskambinti. Kai žuvo mano bendradarbės vyras, ji liko su vaiku visiškai viena (mama jos irgi mirusi). Aišku ne vaiką ji palaidojo, bet puolė į baisią depresiją. Nors ir nedrasu buvo, aš jai vis paskambindavau, pasikviesdavau į svečius, pas ją nuvažiuodavau. Ir visai neseniai (nors nuo mirties jau praėjo 1,5 m.) ji man pasakė, kad buvau vienintelė, kuri paprasčiausiai jos paklausė, kaip sekasi, ar jai kas nors padeda, pakvietė išeiti ir prasiblaškyti....Tai net už dūšios suėmė..Aš galvojau, kad jai trukdau, o pasirodo labai padėjau....
Šaunuolės,merginos,kad jūs tokios esat 
...
Dažnai mes nepadarom paprastų dalykų,bijodamos likti nesuprastos,bijodamos kažkokios aplinkinių reakcijos.
O kai atsitinka nelaimė,tarsi nedrąsu imti žmogų už rankos,palaikyti morališkai,užjausti,tiesiog pakalbėti...Nors tai taip svarbu...Ir tai tiesiog REIKIA,PRIVALU daryti,nes dažniausiai nebūna kam,žmogus paliekamas vienas su savo skausmu...(kaip tik RamuneA istorija patvirtina tai).
Labai ačiū visoms geroms širdelėms,kurias sutinku čia,SM.Ačiū,kad jūs drąsios,ačiū,kad nebijot kalbėti to,ką jaučia širdis...Noriu būti tokia narsi kaip Jūs
...Dažnai mes nepadarom paprastų dalykų,bijodamos likti nesuprastos,bijodamos kažkokios aplinkinių reakcijos.
O kai atsitinka nelaimė,tarsi nedrąsu imti žmogų už rankos,palaikyti morališkai,užjausti,tiesiog pakalbėti...Nors tai taip svarbu...Ir tai tiesiog REIKIA,PRIVALU daryti,nes dažniausiai nebūna kam,žmogus paliekamas vienas su savo skausmu...(kaip tik RamuneA istorija patvirtina tai).
Labai ačiū visoms geroms širdelėms,kurias sutinku čia,SM.Ačiū,kad jūs drąsios,ačiū,kad nebijot kalbėti to,ką jaučia širdis...Noriu būti tokia narsi kaip Jūs
QUOTE(Ziuzia @ 2005 10 04, 14:25)
Vilmute, vat su ta kolegu ar draugu reakcija tikrai dazhnai tenka susidurti... Mazhdaug: "ko chia taip i shirdi imt, nei gimine, nei sheimos narys..." Net mano mama kartais nesupranta, kodel suzhinojus apie pablogejima kuriam nors ligoneliui asharos byra... "Kam tau to reikia, ko tu ten eini, kas jie tau..." Ir niekaip nenori suprasti, kad tai ne "kazhkokie vaikai", o konkretus berniukai ir mergaites, su rankytemis, kojytemis, savo vardeliais, savo svajonemis, savo megiamais zhaidimais ir knygelemis, su shypsenom ir asharelem... Jei jau karta paemei uzh rankutes vaika, tai jo likimui abejinga nebeliksi... Kad kartu su mama pergyvensi visus kraujuko kritimus, pykinimo naktis, visas komplikacijas, nevalgymus... Tai jau dabar niekam nieko ir nebebandau pasakot. Jei asharos byra - paverkiu tyliai, kai niekas nemato... Ir praradau jau vilti but kieno nors suprasta ir turet galimybe kam nors pasiguost... Ir kartais plaukai pashiurpsta, kai pagalvoju, kad tu vaikuchiu mamos jauchiasi panashiai, tik tukstanti kartu blogiau: juk tai ju vaikai merdeja nuo shitos ligos
Geras tu žmogus,Ziuzia.Vienetai tokių.Dažniausiai visi galvoja vien apie save.Šiltas,altruistiškas žmogus-retenybė.Ir vis dėlto manau,kad niekas niekur neprapuola.Jeigu tu padarei kam nors gera,visa grįžta,ir dar šiame gyvenime.Ačiū,kad esi Tu ir į Tave panašios.
Aj Zhinai, dazhnai buva tiesiog geda, kad taip mazhai gali padaryt Tiesiog nieko Ash galiu tik isivaizduoti, ka dabar jauchia Edita, bet jauchiuos visai "neigali" jai kazhkuo padeti
Gerumas chia niekuo detas - greichiau geda, kad zhmones su tokiom nelaimem taip apleisti, visishkai neapsaugoti ir taip mazhai kam rupi Zhiuri, matai, kad turetu buti kitaip, bet padet gali tik toki mazha trupineli, kad beveik nesijauchia nieko Tik neviltis kartais apima ir tiek
Zhinai, dazhnai buva tiesiog geda, kad taip mazhai gali padaryt Tiesiog nieko Ash galiu tik isivaizduoti, ka dabar jauchia Edita, bet jauchiuos visai "neigali" jai kazhkuo padeti Gerumas chia niekuo detas - greichiau geda, kad zhmones su tokiom nelaimem taip apleisti, visishkai neapsaugoti ir taip mazhai kam rupi
Zhiuri, matai, kad turetu buti kitaip, bet padet gali tik toki mazha trupineli, kad beveik nesijauchia nieko Tik neviltis kartais apima ir tiek
QUOTE(Milė @ 2005 10 09, 00:17)
Kaip dabar Edita laikosi? Kažkaip vis apie ją ir angelėlį Juliuką pagalvoju...
laikosi. Neišduosiu jos planų, bet tikiu - ji susitvarkys...
negaliu patiket...kazkaip tikejau,kad viskas bus gerai...bet dabar Juliukas laimingesnis ko gero...
QUOTE(mamulia @ 2005 10 09, 01:07)
laikosi. Neišduosiu jos planų, bet tikiu - ji susitvarkys...
Taip taip - neišduosime Jos planų ..........
Buvom susibėgę ............Šaunuolė - stipri moteris .............
