apie Juliuka skaiciau ir domejausi beveik nuo pat istorijos pradzios, mano pagalba buvo menkute, palyginus su kitu mamu. Labai noreciau, kad kada ors Edita perskaitytu visu cia rasiusiu mintis. sunku isivaizduoti kas vyksta jos sirdyje ir galvoje. galbut nerimas, o gal ramybe. As visa sirdim tikiu, kad Juliukui dabar gera ir ramu, paskutiniu metu jis sutiko daug geru zmoniu, kurie dovanojo jam savo demesi ir siluma. Jis stiprus vaikas savo dvasia, tokios stiprybes pavydziu jam. Prisiminsiu ta berniuka, toki koki maciau per kaledas per tv. Edita, pailsek, tu atidavei viska kas imanoma ir neimanoma, laikas viska gydo, o atmintis suteikia jegu gyventi toliau.