QUOTE(Sadi @ 2009 09 04, 15:54)
su senute serija stipri. Tik aš bijau tokių kadrų
aš pati anksčiau bijojau.
bet pastaruoju metu pagaunu save galvojant, kaip žmonės bijo ligos, mirties, patalo.. mano mama, pvz., paniškai bijo savo tėvų, beje, sulaukusių itin garbaus amžiaus ir dar gana energingų, mirties. ji neprileidžia net menkiausios minties, kad jie mirs. ji tarsi save pozicionuoja tik kaip gyvų tėvų dukrą ir kartais užsimena, kad kai jie mirs, jos gyvenimas arba bet jau kažkoks tikrai tikras jos pačios gyvenimo tarpsnis pasibaigs. aš ją už tai kartas nuo karto patarkuoju. nežinau, kaip augant šalia tokio požiūrio manyje susiformavo visai kitoks požiūris į mirtį, bet.. gyvent labai noriu, bet mirtis mane tikrąja to žodžio prasme šokiruoja tik vienu atveju - vaikų. visais kitais atvejais labai filosofiškai ir ramiai į ją žiūriu.
tikriausiai ta ramybė ir leido Janytei man nusišypsoti, o man - paprašyti jos leidimo fotografuoti..