Kai vyras jaučiasi šeimos galva

labai dziaugiuosi kad jus tai suvokiat. Jog vien teorijos, kaip tai daryti, ir igudis kaip tai igyvendinti ne tapatu. Todel, teoriskai gali moketi plauti grindis, bet be igudziu, tas darbas bus kelis kartus ilgiau atliekamas, galimai net ne "kokybiskai", reikes perplauti grindis tam kuris turi igudzius.
O del veju jegainiu klausiau, kuo tai susije su tema - buitiniais igudziais? Kita vertus, gali tureti igudzius "laikyti rankose" irankius, bet jei nesuvoksi vejo jegaines vekimo principu, jos nepastatysi. Saveika. Bet kokiu atveju, zmogus turintis viena, ar kita igudi yra konkurencingesnis nei tas, kuris sioje srityje neturi jokio.

Manau, man zymiai lengviau bus adaptuotis, nes jau viena igudi virti sriuba turiu, reikia tik ismokti ugni ikurti. Kai kitam, kuris visai neturi, bus zymiai sunkiau.

Tai va, svarbu, kurioje srityje turimi tie įgūdžiai. Anyway, jei nori tinginiauti namuose -turi gerai uždirbti, o jei neuždirbsi - teks plušėt namuose. Tą ir akcentuoju.

O tavo vaikai, cicio, dirba kokius nors namu ukio darbus, ar uz juos viska daro samdiniai?

namų tvarkytoja šiuo metu namus sutvarko kartą per savaitę, kaip manai, kas aptvarko namus likusį laiką? Duosiu užuominą - ne aš.

Tai reiskia elementarius igudzius tures. Tiesiog gebejimo uzdirbti tikrai neuztenka, nes iki to gebejimo issivystymo reikia gana ilgai augt. Ir visi praeina tuos etapus, kai nori nenori reikia pluset namuose

Dėl vėjo jėgainių ir buitinių įgūdžių - jie nesusiję. Bet gi tema nuvažiavus į lankas ir gyvenimą po pasaulio pabaigos. O ir įgūdžių reikės visokių. Ne tik buitinių.

Dėl sriubos virimo - tai supraskit, kad ją virt visi mokam. Tik kol Jūs tobulinotės virdama įmantrias sriubas, aš išviriau gal tik daržovienę ir pomidorinę. Bet kitu laiku aš skaičiau Ž.Verno "Paslaptingąją salą", ir iki šiolei pamenu, kaip inžinierius Sairas Smitas neturėdamas nei skiltuvo, nei degtukų ugnį įkūrė. Kitas gal vietoj grindų plovimo botanika domėjosi ir žinos, kokia žolė nuo inksto uždegimo padės. O kad verdant sriubą kažkas dėl savo įgūdžiu dailiau morką supjaustys, patikėkit, didelio skirtumo nebus.

Manau, kad konkurencingumą lemia ne įgūdžiai, o žinios. Tiek pirmykščiam, tiek ir šiuolaikiniam pasaulį. Užtenka žinot kaip. O įgūdžiai ateis su laiku. Bet jei nėra žinių (pvz. kaip ugnį įkurt), tai gali degtuko braukymo įgūdžių belekiek turėt. Jei jie sušlapę - nepadės.

Nenoriu ir įgūdžių nuvertint. Bet tada jie turi būti tokie, kad galima juos ne tik įgūdžiais, bet jau ir meistriškumu vadint.

Nesuprantu aš to noro tą buitiškumą taip išaukštint. Jei žmogus domisi pasauliu, veikia daug visko, tai nieko blogo kad jis tų grindų nešlifuoja. Pasamdyt galima. Žinoma, jei žmogus visiškas slunkius, tuomet buitiniai įgūdžiai yra jau šis tas. Man tėvai buitinių įgūdžių niekada neformavo. Bet kai iš jų išsikrausčiau, pasirodė, kad viską moku.

taip, o kai pradeda zyst, kodel teta Vitalija negali ateit ir sutvarkyt, tada ir sužino, kad teta Vitalija ateis tada, kai panelė galės jai sumokėti.

Pasikartosiu, bet kokiu igudziu turejimas, didina individo konkurencinguma. Kaip sakant galimai siuo metu nereikia, bet kas zino, o ziniu ant kupros nenesioji, jos praplecia akirati, gebejima adaptuotis.

O kodel jus tokia uztikrinta, jog sriuba visi moka virti? Studentavimo laikais teko stebeti priesingu pavyzdziu.

O kodel jus priespastatote sriubos virima ir skaityma, ar dar aibe, suprask, intelektualiu darbu? Anot jusu negalima ir to ir to pazinti ir ismokti? Kodel intelektualus zmogus anot jusu negali aprepti ir butyje reikalingu igudziu? Kam tas snobiskumas?

O kas anot jusu yra IGUDZIAI? Gal pasigilinus i literatura apie igudzius, suvoksite, kad jie ir yra tiesiogiai susije su ziniomis t.y. zinojimu, beje kuris itakoja zmogaus gyvenima. Todel man nesuvokiama, kodel zinias bandoma atskirti nuo igudziu?

O as nesuprantu to poreikio, ta buitiskuma nuvertinti zemiau grindjuostes. Dar labiau nesuprantu, kodel issilavinimas, intelekto ugdymas, anot jusu priestarauja elementariu buiriniu igudziu turejimui. Negi zmogus negali visapusiskai buti islavejes?

Neprieštarauja. Galima mokėt branduolinę fiziką ir tuo pačiu puikiai gaminti. Beje, dažniausiai taip ir yra - kai žmogus gabus, tai daug kam.

Man atrodo, mes sąvokose pasimetėm. Pagal mane žinios tai informacija KAIP išgauti kokį tai rezultatą. O įgūdis, tai daugybę sykių pakartotas veiksmas. Pvz. aš žinau, kaip daryti cepelinus, bet niekada nedariau to praktiškai. O Jūs ne tik žinote, bet ir esate įgudusi juos daryti. Tai be abejo, Jūsų bus skanesni (nebent man pasiseks) ir tikrai pagaminsite greičiau. Tačiau kol Jūs gaminote tuos cepelinus savo gyvenime (įgūdį ugdėte), aš per tą laiką galbūt įgijau kitokių žinių. Aišku, jei aš slunkiavau per tą laiką - tai kitas reikalas. Tai va ekstremaliom situacijom žinios yra svarbesnis dalykas, nes nebus taip svarbu tas cepelinu grožis. Bele valgomi būtų. O va sužinoti nebus kur - kas jau yra galvoj, tas yra (čia apie tą trečią pasaulinį, link kurio čia tema nuvažiavo). Jei kalbėt apie ramų paprastą gyvenimą, tai įgūdis (netgi taip išlavintas, kad galėtų būti vadinamas meistriškumu) daugeliu atveju yra konkurencingiau.

Ir aš mokėjimo virti sriubą nenuvertinu. Bet ir nesiekiu išaukštinti. Tema prasidėjo nuo to, kad vyras jaučiasi šeimos galva, nes dirba, o žmona namie "sėdi". Tai va grįžkim prie to - o kodėl jis negalėtų jaustis galva. Juk jo indėlis irgi vertingas. Jei vyras turi žmoną ant rankų nešiot, kad ji skalbia, verda. Tai iš čia kai kurių pasisakiusių supratau, kad visgi vyras už tai, kad išlaiko šeimą, ant rankų nenešiojamas (nes tai jo pareiga).

Beje, Jūs tikrai tikit, kad kai kurie studentai nemoka sriubos išsivirt? Aš manau, kad jiems tiesiog patogu nemokėt. Badui gresiant dar ir kaip virtų .

Kam skirtas,gal dar bus girdejes,bet pats atlikti darbo su tuo irnkiu/daiktu-vargu ar bemokes.
Given jau dave gera pvz su duonos atsiradimu is maximos..baisu

jav dar geresniu pvz galima surast,vienas zymus kulinaras vaziavo i amerika ir kure laida mokiniam,
tai vat parodzius amerikoniukams bulve,jiem nedasuto,kad is jos cipsai gaunasi,tas pats ir su apelsinais ir sultim ir pan.

Tokiem nei ziniu nei igudziu nereik,uz juos viska nusprendzia maxima

O kodel jus istikinusi, jog igijau vien cepelinu gaminimo igudzius? Galimai as turiu ir jusu igytus ir dar papildomai puikiai verdu cepelinus. Vienas kitam tai nepriestarauja. Bet su savo igudziais as daug labiau parankesnis palydovas gyvenime, nei jus. Nes galiu patenkinti ne tik fizinius poreikius, bet ir dvasini alki.

Man jusu pozicijoje, nepriimtinas snobizmas, poziuris is auksto i zmones, diskriminacijos pateisinimas, finansiniu pagrindu. O jus kada skaiciavote, kiek pinigu sumoketu tas uzdirbantis chamas, jei jam tektu uz buities darbus moketi samdiniui? Kai zmona, nemokama tarnaite, kurios nereikia nei gerbti, nei ka.

Kita vertus nemanau, kad uzdirbantis vyras turi moraline teise ka reikalauti. Nes moteris gimdo vaikus, aukoja tam savo sveikata, grozi, ne be jo brangucio indelio. Ir tas vaikas ne tik jos, bet jo. Manipuliuoti moters priklausoma padetimi, kai ji priziuri ju BENDRA VAIKA, vien todel, kad uzdirba pinigus, gali tik paskutinis chamas. Kita vertus, galimai del tokiu priezasciu ir sumazejo gimstamumas. Moterys nenori buti priklausomos nuo chamu.

Buitiniai igudziai, tai ne vien sriubu virimas, cepelinu gaminimas. Butiniu igudziu neturinciais zmonemis yra sudetinga vesti bendra uki, kuris yra neatsiejama seimos sanklodos dalis. Zmogus, kuris atlieka buities darbus, nera treciarusis seimoje, jo indelis privalo buti gerbtinas ne ka maziau uz kito sutuoktinio.

Esu lygiaverciu santikiu seimose salininke. Todel manau, jog siuolaikineje visuomeneje gerbtinas abieju sutuoktiniu indelis.

Na aš kažkada žiūrėjau laidą, apie tai kaip vaikams aiškino, iš kur pienas atsiranda. Panašu, kad buvo vargšiukams mažas šokas . Bet aš manyčiau, kad jau čia apskritai bendras neišprusimas... ir visiškas nebendravimas su vaikais.
Papildyta:


Nepriimkit taip asmeniškai . Prieš rašydama apie cepelinus, juk parašiau "pvz". Aš neįsitikinus, kad Jūs apskritai juos mokat gamint. Ir net jei nemokat, nematau nieko blogo . Neprivalot ir tikriausiai mokat daug kitokių šaunių dalykų.

Aš irgi esu lygiaverčių santykių šalininkė. Todėl ir sakau, kad vyro indėlį irgi reikia gerbt. O jei dirba abu, abu ir namie turi tvarkytis. Aš diskutuoju todėl, kad būtų atsvara kai kurių moteriškių susireikšminimui, kaip labai jos dirba daug namuose (labai su tuo skalbimu papiktino ). Abu šeimoj yra reikšmingi ir gerbtini. Net ne abu, o visi - vaikus irgi reikia gerbt. O jei kas buitinių įgūdžių neturi, tai gal uždirba ir gali pasamdyt namų tvarkytoją. Ir visas sudėtingumas dingsta.

O chamais būna ir vyrai, ir moterys. Sakyčiau netgi po lygiai . Apie šeimas, kur bedarbis vyras visą dieną drybso prie teliko ir rėkia, kad žmona trukdo, nes prašo kojas pakelt kai ji grindis plauna, tikrai nenoriu aiškintis.