Krikštynų planavimas 2010

Iš mūsų kristynų scenarijaus:
KM: užkandome, atsigėrėme, dabar jau sotūs ir laimingi, bet kad taip ir būtų visados Karolio šeimoje, dovanoju jo mamytei:
Kruopas - kad gyvenimas būtų sotus,
Muiliuką - kad švarus būtų,
Pinigėlį - kad turtingas gyvenimas būtų,
Vilnones kojines – kad nesušaltų ir sveikas būtų.
Cukriuko – kad saldus būtų gyvenimas.

Įteikė pačioje šventės pradžioje, kai tik užkandome

Mes leidome geltonus, mėlynus ir raudonus, bet gražiausiai man atrodė raudoni

Na va mes taip pat po krikstynu, antra karta tapome krikst tevais. Scenarijus kaip ir pas visus
1. Atvykstame pas Neilą 12 val.
Vaiko aprengimas. Krikšto tetis įdeda pinigelį į batuką, kad gyvenimas būtų turtingas. Įberia druskos, kad bloga akis nenužiūrėtų.
Visi šiandieną susirinko
Tavęs pasveikinti, mažute,
Bažnyčioj sukalbėt maldelę,
Uždegt šia proga po žvakelę...

Šią ypatingai gražią dieną
Baltu drabužiu pasipuošus,
Palydima krikšto tėvelių,
Tapti krikščione pasiruošus...

Tegul vien laimė, meilė, gėris
Tave lydės visados...
Krikšto žvakelės šildanti liepsnelė,
Te šviečia, neužgęsta niekados
Vaiko iškėlimas per langą (iškelia tėvai ir paduoda KT), nes per slenkstį gali laumės arba giltinė užpulti.
2. 12.30 val vykstame į bažnyčia. Prieš bažnyčią dar teko visiems palypėti ant akmens - kad vaiko dantys augtų kieti ir gyvenimas tvirtas būtų.
Grįžta į namus taip pat kaip ir atvažiavo, vaikas su kr. Tėvais.
3. Sėdam prie stalo. Laba diena visisiems susirinkusiems į šią nuostabią šventę. Iš namų mes išvežėm pagoniukę, o parvežėm Neilą – Mariją, t.y. šių metų spalio 10 d., Neila buvo pakrikštyta Alytaus Švč. M. Marijos bažnyčioje. Krikšto sakramento svarba yra didi: juo atleidžiama gimtoji nuodėmė, vaikas tampa Katalikų bažnyčios nariu, priimdamas visą katalikų dorovės, moralės ir tikėjimo tiesų mokymą. Su krikštu vaikas įvedamas į žmogaus amžinąjį gyvenimą. Tad šiandien... ( skaitau KL) Perskaitomas krikšto dokumentas ir įteikimas tėveliams KT krikšto liudijimas. „Keliavome ilgą kelią, kur sutikome angelus. Iš jūsų vaikučio atėmę velnišką gyvenimo pradžią jums jau parvežėme nuostabų, ramų ir švelnų angeliuką. .„Pakelkime Neilą virš šio gausaus vaišių stalo, kad jos gyvenimas būtų toks turtingas ir gražus, kaip šis vaišių stalas. Mergaitė perleidžiama per rankas visų susirinkusiųjų (Kiekvienas į krikštynas pakviestas gaudavo vaikelį rankose paturėti, kad:
• gautų vaikelio šilumą ir jo gležnumą pajusti;
• palaimintų jį;
• priimtų į artimiausių žmonių tarpą.) ir atsiduria pas tėvelius. Krikšto tėtis nuriša jai skraistę, man sakant tokius žodžius:
Krikštas – gyvenimo ir Dievo karalystės durys – yra pirmasis Naujojo Testamento Sakramentas, kurį Kristus įsteigė visiems žmonėms, kad jie galėtų pasiekti amžinąją laimę.
(man skaitant Kęstutis tėveliams teikia Krikšto atributiką.)
Žvakė – Kristaus šviesos ženklas. Artėdamas prie Jėzaus žmogus tampa šviesos vaiku.
Baltas drabužis – ženklas nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo, tai naujo žmogaus, naujos istorijos, naujos suteiktos vilties, skaistumo, šventumo ir pasitikėjimo ženklas. Žmogus raginamas šį šventumą saugoti visą gyvenimą.
Tada pirmąją taurę kelia krikšto tėtis, sveikina krikšto mamą, ji - kūdikio tėtį, o šis - mamą. Ir tik tada gali vaišintis seneliai ir visi svečiai.
Valgome
4. Užkandome, atsigėrėme, dabar jau sotūs ir laimingi, bet kad taip ir būtų visados mūsų mylimos Neilutės šeimoje dovanoju jos mamytei:
Kruopas - kad košės turėtų iš ko išvirti,
Muiliuką - kad Neila būtų balta it pieno puta.
Pinigėlį - kad turtingas gyvenimas būtų,
Cukriuko – kad saldus būtų gyvenimas ir būtų kuo košytę pasisaldinti.
Pagalvė su angeliuku – kad angelą sargą turėtu ir prireikus pakištų pagalvėlę, kad minkštesni suklupimai būtų.
Butelis tauriojo gėrimo, su sąlyga, kad atidarys 18 metų
Šaukštelį sidabrinį, kad visada su kuo valgyti turėtų.
Tostas už šeimą
Jei kūdikėlio laimė priklausytų nuo krikštynų šventės gausos ir linksmumo,
tėvai turbūt sudrebintų žemės rutulį.
Jei kūdikėlio gyvenimo sėkmė priklausytų nuo žmonių skaičiaus puotoje,
tėvai, turbūt sukviestų visą pasaulį.
Tačiau viskas priklauso nuo tėvų rūpesčio ir begalinės meilės savo vaikams..
Tad rūpinkitės savo vaiku, mylėkite ją, mokykite ir veskite doros keliu.
5. Mūsų mažoji šventės kaltininkė Neilutė norėtų pasakyti keletą žodelių savo tėveliams Įsakymai tėveliams ir tuo pačiu jų paprašyti Prašymas tėveliams
AŠ noriu prisidėti prie Neilos prašymu ir paprašyti jūsų:
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylė laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedus
Ji užaugtu protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilę,
kur galėtu braidyti mažylė dažnai.
Ir išgirskit, Jai krikštaujant, vaikišką laimę -
Būkit savo Mažylei artimiausi draugai!!!
Taip pat, norėtume nepamiršti ir senelių. Jiems taip pat teks pasižadėti...........perskaitau priesaikas ir įteikiu. Prie priesaiku mociutems sareles, diedukams lazdos.
Mes nenukrentame ant žemės kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai.Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą........
Mieli tėvėliai, dabar jau ir seneliai, šiandien mes dėkingi už tai, kad auginote, mylėjote, išleidote į gyvenimą mus......O dabar įgijote dar vieną pareigą, rūpintis ne tik vaikais, bet ir anūkais.....
Tad sveikiname Jus brangios močiutės - būkite ir toliau tokios mielos, gražios, šiltos ir žinoma- laimingos. Rūpinkitės ir lepinkite savo anūkėlę ir proanūkėlę

6. Mūsų tėveliai dar labai jauni ir nemoka sekti pasakų. Tad mes visi turime išmokyti tėvelius sekti nors vieną pasaką. Kiekvienas iš jūsų išsitrauks lapelį su veikėju, man skaitant pasaką, išgirdę savo veikėją turite atsistoti, tas kuris pamirš atsistoti, turės išgerti ir pasakyti linkėjimą Neilai. (Kęstutis dalina lapelius su veikėjais).
Gyveno kartą maža miela mergaitė (4). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(5), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (5) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (4), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(5). Vieną dieną, mama(7) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (5) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(5). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“
- Gerai mamyte (7). – Pažadėjo Raudonkepuraitė (5) ir paėmė pintinę.
Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (5) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (7). Raudonkepuraitė (5) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando.
- Sveika Raudonkepuraite (5). – pasisveikino vilkas.(7)
- Labadiena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(5)
- Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraite (5)? – smalsiai paklausė vilkas.(7)
- Pas močiutę (5), nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga.
- O kur gyvena tavo močiutė (5)? – paklausė vilkas, (7 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė(4) bus skanesnė už močiutę (5), bet reikia apsukriai nugriebti abi“.
- Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(5)
Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (7) prašneko:
- Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi.
Raudonkepuraitė (5) pagalvojo „ Močiutė (5) tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“
Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (7) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (5) trobelės.
Pribėgęs pasibeldė į duris.
- Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(5)
- Aš, Raudonkepuraitė (5), - atsakė vilkas, (7) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute (5), aš atnešiau tau pyrago ir uogienės.
- O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(5)
Paspaudė vilkas (7) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (5) ir ją prarijo.
Tada vilkas (7)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje.
Netrukus Raudonkepuraitė (5)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (5)paklausė:
- Oi močiute (5), kodėl tokios didelės Tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(7)
- Oi močiute (5), kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė (5).
- Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas (7).
- Oi močiute (5), kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(5)
- Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(7) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(5)
Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(7) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (5) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (7). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (7) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (5), po jos išlindo ir močiutė. (5)
Laimingos močiutė (5)ir Raudonkepuraitė (5) apsikabino medžiotoją (7) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene.
Medžiotojas (7) pasėmė vilko (7) kailį ir iškeliavo, o močiutė(5) su Raudonkepuraite (5) ilgai ir laimingai gyveno.
7. Žaidimas “PASIZADU”,
Šiandien visiems smagu, visi linksmi, bet šventė baigsis prasidės ta pati rutina...vel ginčai kas turi išvirti valgyti Neilai, kas turi ja išvesti į lauką, kas turi su ja žaisti, nes vienai juk neįdomu, o ir tėveliai ne visada turi tam laiko. Šiandien mūsų čia daug susirinko ir mes padėsime tėveliams Neilos gyvenimą padaryti turtingesnį, linksmesnį ir įdomesnį, tad pažaiskime tokį žaidimuką : traukiate vieną lapelį ir užrašote ką pasižade Neilutei, jums padės pažadą sugalvoti apačioje esantis paveiksliukas.
8. Žaidimas profesijos spejimas, sudedame i paslapcių voką ir užantspauduojame
Dar vienas žaidimukas...štai lapeliai kuriuose turite parasyti savo spėjimus kuo bus ši maža graži mergytė užaugusi. Surenku ir įdedu į voka kuri reikės atplėšti mažylei baigus 12 klasių.
9. Balionu leidimas į orą su linkėjimais.
10. Viktorina „Ką žinai apie Neilutę?“
a) Kokios spalvos Neilos akys?
Kiek Neila svėrė ką tik gimusi?
c) Ką reiškia vardas Neila?
d) Kur toliausiai Neilutė yra nukeliavusi?
e) Kokio ūgio gimė Neila?
f) Kurią valandą gimė Neilutė?
g) Kada išdygo pirmasis dantukas?
h) Kiek Neila turi dantukų?
j) Kur Neila gimė?
i) Apibūdinti Neilą iš jos vardo raidžių.
k) Kada Neilutės gimtadienis?
l) Koks zodiako ženklas?
Daug ko nespejau, nes mano pipiriukas bijojo muzikantu, tai visa laika praverke ir buvo ant ranku. Liko pasaka nesekta, kumai nespausti, balionai neleisti o iki kitos dienos neistempe nes susprogdino. Zaidimai irgi nevykotik paprastai surase ir sudejo i vokus pazadus ir kuo bus uzaugus. Siaip visi patenkinti buvo ir daug kartu dekojo, bet mums patiems tai buvo kosmaras, vaikiukas isbalamutintas dar ir dabar. Na tikiuosi kaisavo pipira krikstinsiu viskas bus
Nuotrauku dar nera veliau pasirodysim
Papildyta:
Beja scenarijuje neparasiau lkad issirinkome darzelio aukletojus, isdalinau ugdomja medziaga (laikrastukus) ir velaiu direktore darzelio isrinkau dovanu gavo didele soske per viktorina uz kiekviena atsakyma gavo po ciulpinuka, kas daugiausia surinko dovanu gav uzr.kn. ir tusinuka.Dar leidome palnkejimu knyga kad parasytu linkejimus.
Svarbiausa noriu padekoti uz darbelius ir uz laikrastukus.

Ai dar pamirsau pamineti, kad visiems susirinkusiems rodziau filmuka apie krikstukes pirmuosius metukus, tai irgi suzaveti liko buvo ir asaru

as tai pati kuriau

http://img79.imagesh...9/dsc0073qf.jpg
krikstukes iselimas per langa
http://img28.imagesh...43/dsc0115r.jpg
pasiruose priimti kriksta
http://img148.images...75/dsc0120x.jpg
krikstuke
http://img28.imagesh...98/dsc0142j.jpg
kriksuke pagalvojo, ka reikia praustis
http://img148.images...18/dsc0191z.jpg
matosi torciukai
http://img79.imagesh...66/dsc0192q.jpg
taip atrode stalas
http://img408.images...433/dsc0450.jpg
taip atrode soske,kuria gavo direktore darzelio
http://img79.imagesh...381/dsc0473.jpg
tik taip pavyko ikelt

Čia gera nuorodėlė, ką galima pasidaryti iš balionų patalpos papuošimui http://www.youtube.c...h?v=5WMll6EAfr8

Mes irgi rodem filmuka, visi buvo suzaveti. Kure mano vyras, tai paskutine nakti pries krikstynas viska dare, o kai perziurejom kaip isejo sukurt teko ir asara nubraukt is grazumo

Sveiki,

Mes taip pat sia vasara pakrikstijome dukryte
Viskas vyko labai sklandziai, daug nesiruoseme, kriksto mama ruosesi-dare zurnaliuka, kitas smulkmenas... Imetu nuoroda su keleta foto:
http://s223.photobuc..._2007/?start=20

Labukas, seniai matyta
Nežinau kas daro, bet siūlau paieškoti SM prie paslaugų, manau, kad mergaitės, kurios fotografuoja, daro ir tai

Sveiktės, 100 metų tikrai temelė aptuštėjus, matyt visos stengėsi vasaros laiku pasinaudoti ir pakrikštyti

kažkada rašiau kad pati darysiu krikštynų dėžę, tai pamiršau parodyti rezultatą



žodžiu išvada tokia, kad galima pačiam pasidaryt jei tik yra noro

PRAYMAS. Fotki.com nekurkite albumų su slaptažodžiais, jei nenorite publikuoti savo asmeninės informacijos, susikurkite savo puslapiuką, nes šis skirtas viešam publikavimui o ne asmeniniams interesams. Tokie albumai užima vietos o naudos iš jų planuotojoms - jokios.

sveikutes


labai grazi dezute ttu tai tikrai senai matyta as irgi vis dar ikisu nosi paskaitinet...


maciau tokiu ir visokiu dezuciu nemaza asortimenta Siauliuose "Ermitaze" as irgi vis ruosiuosi pasidaryt, bet vis dar neperku deziu, nes bijau, kad stoves nepagalmintos

įdedu merginos ir aš savąjį scebnarijų, gal kam prireiks ir pasinaudos

1. Prieš bažnyčioje visiems į atlapus įsegam po kaspinėlį,
Mileną ne tik ant rankų laikykite, bet ir širdy nešiokite.
2.Pasakėlė prieš bažnyčią.
Duodame jums dukrytę ir prašome būti gerais krikšto tėvais, kad prireikus pasirūpintumėte mūsų vaikeliu.
Galime pavaišinti vandeniu, bet nealkoholiu – ir ne alumi , kad paskui nepamirštumėte mergaitės vardo, arba dar geriau – kad nepavadintumėte mergaitės vyrišku vardu.
Senovėje vaiko vardo tėvai iki krikšto garsiai nesakydavo, o tik pašnibždėdavo krikštatėviams. Iš čia kilę linksmos istorijos, kaip krikšto tėvai pamiršdavo, kas jiems sakyta, ir patys suimprovizuodavo bažnyčioje. Todėl, kad taip nenutiktų – mes garsiai sakome, kad mergaitei išrinkome Milenos vardą , o šventą vardą Jūs išrinkote patys tad abu vardus atsiminkit.
Atgal namo nepamirškite važiuoti centrinėmis gatvėmis , t.y. kuo tiesesniu keliu, kad ir Milenos gyvenimo kelias būtų tiesus.
Žiūrėkit, važiuodami nesibarkite ir nesikivirčykite, nes ir mūsų vaikelis paskui bus nervingas.
Sėdėkite meiliai susiglaudę ,- tai ir Milenos dantukai bus tankūs.
Priešais bažnyčią paieškokite akmens, pasiėmę mūsų dukrytę palypėkite ant jo –visa tai reikalinga tam, kad mažytės dantys kieti ir tvirti augtų ir gyvenimas tvirtas būtų.
3. Išėję iš bažnyčios pučiam muilo burbulus ir pasivaišinam ( saldainiai ir vaikiškas šampanas).
4. Balionų paleidimas į orą arba išplūkdymas Dusia.
Kiekvienas ant baliono užrašykite po palinkėjimą, tada paimkite mažytę, ją pabučiuokite ir paleiskite balioną .
5. Gryžę sėdam prie stalo.
Krikšto tėveliai, palaikykite Mileną virš vaišių stalo, kad visada turėtų ką valgyti, kad gyvenimas sotus būtų.
O dabar visi palaikykite Milenutę, kad ji visą gyvenimą būtų visų mylima ir jei niekada nepristigtų aplinkinių dėmesio.
6. Pasivaišinimas
7. Mūsų dukrytė jau tapo Dievo vaikeliu, turi antrus tėvus, kurie pasiruošę bet kur , bet kada jai pagelbėti, ja pasirūpinti , - todėl mes atsidėkodami Jums už tai norime padovanoti Jums angeliuką.
Tėvam rūpi vaiko gerovė, ir kad Milena būdama pas jus turėtų iš ko ir su kuo valgyti mes dovanojame krikšto mamai – dubenėlį su šaukštu, o kad būtų lavinama ir mokoma – krikšto tėveliui – kaladėlės – bus atsakingas už vaiko intelekto lavinimą.
8.Įsakymai krikšto tėvams:
1. Mano atvaizdą privalote pasikabinti matomiausioje savo namų vietoje (dovanoju plaktuką ir vynuką);
2. Tikiuosi būti Jums svarbiausia ir galbūt vienintelia krikštadukra Jūsų gyvenime (dovanoju beisbolo lazdą, konkurencijai atlaikyti);
3. Nepamirškite mano gimtadienių ir kitų man svarbių dienų, nes privalėsite sveikinti ir dovanoti dovanas (kalendorius);
4. Taupykite pinigus mano būsimoms užgaidoms ir norams įgyvendinti (taupyklė);
5. Jau nuo šiandien dairykitės man vyro, kad turėčiau pasirinkimą iš daugelio variantų (žiūronai);
6. Nepamirškite, kad ir aš pretenduoju į Jūsų turtą (Lietuvos įmonių katalogas, advokatų skyrius);
7. Ginsite mane visose gyvenimiškose situacijose, net ir tose, kai reiks ką nors nuslėpti nuo tėvų (pažymių knygutė, geriausiai tiktų antrasis variantas);
8. Turėsite mane ugdyti ir mokyti, o tam geriausias būdas - ekskursijos (žemėlapis arba atlasas);
9. Tesėkite visus man šiandien duotus pažadus, nes tai geriausias meilės įrodymas (užrašų knygutė pažadams užsirašyti);
10. Mylėkite mane taip stipriai, kad šią meilę jaustų visi esantys aplinkui (širdies formos žvakė arba pakabukas).
9. Justinas išdalija laikraštėlius.
10. Senelių įšventinimas. Pasižadėjimai seneliams:
MOČIUTĖS:
Aš, Milenos-Kotrynos močiutė, Ramunė (Lydija), savo valia, eilinį sykį neklausydama vyro, būdama blondinė ir apakus iš meilės Milenai visų čia dalyvaujančių akivaizdoje iškilmingai PASIŽADU:
•Kad ir kas benutiktų, nepamiršti, kad vaikai būna arba švarūs, arba laimingi. Todėl nepyksiu, kai Milena riebaluotais pirštais nučiupinės ką tik perdažytas namų sienas, žemėtom kojom nutapens per naują kilimą ar į šuns būdą paklos ką tik iš valyklos parneštą kostiumėlį.
•Be jokių atsikalbinėjimų pažiūrėti Mileną savaitgaliais, švenčių dienomis, per jos tėvų ir krikštatėvių atostogas ir šiaip be jokio reikalo.
•Pamokyti Mileną:
… kaip išsireikalauti pakvietimo į restoraną, užuot virus sriubą iš kirvio…
… kaip vienu blakstienų mirktelėjimu apsukti vyrus aplink mažąjį pirštelį…
… kaip elgtis, kad šeimos kaklas visuomet vadovautų galvai…
•Būti tikra močiute – nelepinti anūkėlės.
Dovanos močiutėms – po šaukštą košei virti ir dubenėlį, ir skarelę.
SENELIAI:
Aš, Milenos-Kotrynos močiutės vyras, Juozas(Jonas) savo valia, neįtakojamas žmonos ir būdamas pakankamai blaivios galvos, visų čia dalyvaujančių akivaizdoje iškilmingai PASIŽADU:
•Kad ir kas beatsitiktų, išlaikyti šaltakraujiškumą ir savitvardą situacijose, kai pasireikš Milenos savarankiškumas ir fantazija. Todėl nepyksiu, kai Milena visą gyvenimą rinktą pašto ženklų kolekciją iškeis į vienaakį katiną nušiurusia uodega.
•Pamokyti Mileną, kaip dirbti sode, nes jos tėvai tikrai to tikrai nepadarys…
•Išmokyti Mileną vairuoti ir gimnazijos baigimo proga nupirkti jai automobilį, ne prastesnį nei savo
•Sutaupyti iš pensijos Milenos mokslams ir vestuvinei suknelei…
•Per Kalėdas persirengti Kalėdų seneliu ir, žinoma, neužmiršti dovanų.
•Būti tikru močiutės vyru – neleisti močiutei lepinti anūkės.
Seneliams dovanojame po pasakų knygelę ir taupyklę.
11. Pasižadėjimai. (Ant klevo medžio šakų pakabinti pasižadėjimai)
Tėvams auginti vaiką, aišku, didelis džiaugsmas, bet pripažinkit – kad kartu ir nėra lengva, - juos slegia gausybė pareigų. Ir tam, kad šią dalią palengvinti , man atrodo, kad tėvai gali, o ir priklauso, šias pareigas pasidalinti su krikštatėviais. Taigi, prašom stoti ir banadyti laimę išsitraukti kuo lengvesnius darbus. (lapelių traukimas iš šakočio).
O kadangi vien tėvams ir krikštatėviam tų pareigų vis tiek labai daug, tai manau krikštynų dalyviai mielai prisiims vieną kitą pareigą atlikti už mus.
Aišku, mes neliksim skolingi, Milenytė man sakė, kad ji duos kiekvienam paragauti savo košytės už tai, kad padės tėveliam ja rūpintis.( Širšių medaus valgymas ir jo įteikimas).
12. Butelių užkasimas saugojimui. Ir krikšto tėvelių žemėlapio sudarymas. Ant butelio prie lapelių prikabinti palinkejimai.
13. Pasaka
Milena dar labai maža, skaityti nemoka. Todėla jai pasakėles skaitys tėveliai. Štai ir pirmoji pasakėlė, kurią pasiklausysime ir joje sudalyvausime visi  (kiekvienam padalijami lapeliai su veikėjais, man skaitant pasaką, išgirdę savo veikėjovardą turite atsistoti. Tas, kuris tai pamirš padaryti turės išgerti ir pasakyti palinkėjima Milinytei.)
Gyveno kartą maža miela mergaitė (1). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(2), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (2) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (1), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(2). Vieną dieną, mama(1) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (2) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(2). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“
- Gerai mamyte– Pažadėjo Raudonkepuraitė (2) ir paėmė pintinę.
Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (2) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (3). Raudonkepuraitė (2) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando.
- Sveika Raudonkepuraite (2). – pasisveikino vilkas.(3)
- Labadiena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(2)
- Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraite (2)? – smalsiai paklausė vilkas.(3)
- Pas močiutę (2), nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga.
- O kur gyvena tavo močiutė (2)? – paklausė vilkas, (3 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė(1) bus skanesnė už močiutę (2), bet reikia apsukriai nugriebti abi“.
- Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(2)
Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (3) prašneko:
- Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi.
Raudonkepuraitė (2) pagalvojo „ Močiutė (2) tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“
Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (3) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (2) trobelės.
Pribėgęs pasibeldė į duris.
- Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(3)
- Aš, Raudonkepuraitė (2), - atsakė vilkas, (3) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute (2), aš atnešiau tau pyrago ir uogienės.
- O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(2)
Paspaudė vilkas (3) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (2) ir ją prarijo.
Tada vilkas (3)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje.
Netrukus Raudonkepuraitė (2)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (2)paklausė:
- Oi močiute (2), kodėl tokios didelės Tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(3)
- Oi močiute (2), kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė (2).
- Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas (3).
- Oi močiute (2), kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(2)
- Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(3) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(2)
Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(4) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (2) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (3). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (3) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (2), po jos išlindo ir močiutė. (2)
Laimingos močiutė (2)ir Raudonkepuraitė (2) apsikabino medžiotoją (4) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene.
Medžiotojas (4) pasėmė vilko (3) kailį ir iškeliavo, o močiutė(2) su Raudonkepuraite (2) ilgai ir laimingai gyveno.
14. žaidimas - Būsima Milenos profesija.
15. Dangaus žibintų paleidimas

Scenarijus toks sakyčiau netrumpas... Jūsų Milenutė dar nė metukų neturi ir man įdomu kaip ji tą ilgą tėvelių surežisuotą spektakliuką ištvėrė Ar nebuvo pašalinio bereikalingo blaškymosi, netikėtų nukrypimų "pagal Milenos scenarijų"? Ar ji iš tokių vaikų, kad "kur padėsi ten sėdės"???...

Na va ėmė ir ištvėrė juk scenarijus buvo su tarpais tad ir mažytė spėjo nusnausti.. ir beje, juk scenarijus skirtas ne vaikui kankinti, o manyčiau svečiams užimti nebent Jums atrodo kitaip

labai gražūs darbeliai