Krikštynų planavimas 2010

krikstynu tematika saldainiu popieriuku as radau internete, o pasigaminti galima ir paciia teliks atsispausdinti spalvotu spausdintuvu ir sulankstyti atsiuskiute el pasta, aas persiusiu tai ka pati radau internete, nes i cia nemoku ideti paveiksleliu

Sveikutės visos , kaip tik ruoširuosi irgi tapti krikšto amma, krištynos spalio 17 d.
panika biški ima , esu šitą numačius, paplanavus, labai ačiū visosm , kad yra toks forumas


ir norisi pagalbos, gal iš tų kurios per savo vaikų krištynas sekė pasaką ? Nu kai vienoje pasakoje keli tie patys veikėjai
Kaip ten viskas vyksta ir kokia apsaką naudojot? ir ar ją trumpinot ar kaip?

mes žadame sekti šią pasakėlę.

(vaiko vardas) dar labai maža, skaityti nemoka, todėl jai pasakas skaitys tėveliai. O štai pirmoji pasaka. Kiekvienas iš jūsų išsitrauks lapelį su veikėju, man skaitant pasaką, išgirdę savo veikėją, turite atsistot. Tas, kuris pamirš atsistoti, turės išgerti ir pasakyti linkėjimą Rusnytei. (Dalinami lapeliai su veikėjais).
Gyveno kartą maža miela mergaitė (2). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(3), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (3) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (2), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(3). Vieną dieną, mama(4) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (3) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(3). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“
- Gerai mamyte. – Pažadėjo Raudonkepuraitė (3) ir paėmė pintinę.
Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (3) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (4). Raudonkepuraitė (3) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando.
- Sveika Raudonkepuraite. – pasisveikino vilkas.(4)
- Laba diena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(3)
- Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraitė? – smalsiai paklausė vilkas.(4)
- Pas močiutę, nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga.
- O kur gyvena tavo močiutė? – paklausė vilkas, (3 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė bus skanesnė už močiutę, bet reikia apsukriai nugriebti abi“.
- Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(3)
Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (4) prašneko:
- Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi.
Raudonkepuraitė (3) pagalvojo „ Močiutė tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“
Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (4) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (3) trobelės.
Pribėgęs pasibeldė į duris.
- Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(3)
- Aš, Raudonkepuraitė, - atsakė vilkas, (4) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute, aš atnešiau tau pyrago ir uogienės.
- O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(3)
Paspaudė vilkas (4) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (3) ir ją prarijo.
Tada vilkas (4)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje.
Netrukus Raudonkepuraitė (3)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (3)paklausė:
- Oi močiute, kodėl tokios didelės Tavo ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(4)
- Oi močiute, kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė.
- Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas.
- Oi močiute, kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(3)
- Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(4) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(3)
Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(4) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (3) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (4). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (4) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (3), po jos išlindo ir močiutė. (3)
Laimingos močiutė (3)ir Raudonkepuraitė (3) apsikabino medžiotoją (4) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene.
Medžiotojas (4) pasėmė vilko kailį ir iškeliavo, o močiutė(3) su Raudonkepuraite (3) ilgai ir laimingai gyveno.

Pastaba: skaičiai prie veikėjų reiškia, kiek žmonių turi atsistoti.

sveiki
Per krikstynas mes padovanojame krikstotevams po puodeli su atvaizdu ir uzrasu Mano kriksto teveliui/mamytei .........." bei isakymus.
Svente pradejome savo parapyjoje, paskui vaziavome i Verkiu parka prie aukuro kur pakrikstyjome pagoniskai (samdeme zmones). Nuo kriksto tevu buvo sunui rubeliai, gera bonka (kai sukaks 21m), lekstes su atvaizdais su mama, tete ir sese:) puzle su jo nuotrauka(turejo sudelioti seneliai), isakymai tevams, prie balionu pririsome nuo kiekvieno palinkejima ir paleidome i ora, buteli uzvakumavome kiekvieno svecio nuomone kuo taps sunus uzauges, ir gale visi trauke popieriukus su uzrasais ka pasizada sunui.(pvz nueiti i pirma pasimatyma, padeti mokytis, ismokynti pramoginiu sokiu, vairavimo ir t.t)
Svente labai patiko:)

Sveiki, o kur daromos puzle iš nuotraukos? ir kur gauti balionų su heliu?

Kur gamina nuotraukas tai ir dazniausiai daro puzzle is foto, o helio balionu tai pilna kur tik balionais prekiauja, Hyper maximoje yra.

Skaičiau, skaičiau ir nusprendžiau aš parašyti, kaip pakrikštyjau savo Vytauta-Jona, krikštyjom troškūnų bažnyčioje, neklauskit kodėl ten, patys esam iš Vilniaus, tik vyras kilęs iš Anykščių, taigi atsidūrėm ten ir nenusivyliau niekuo, kunigas superinis, pati esu pakrikštyjus 3 vaikus, bet pirma kartą taip gražiai buvo pravesto krikštynos ne iš knygų, be ilgų tekstų, labai aiškiai, suprantamai, gražiai ir kas svarbiausia iš širdies Išvijo visas piktasias dvasias...... Paskui visi svečiai važiavom į Niuronis, Areklio muzieju, kur buvom užsakę edukologinę programą "duonelės kelias", t.y. viskas vyksta senovinėje troboje, šeimininkė papasakojo apie krikštynų papročius senovėje, kaip tuomet kepdavo duonelę, tada vkiekvienas savo rankom susilipdė savo duonos kepalėlį ir išėjom po muziejų pasivaikščioti, buvo pravesta ekskursija. tada grįžom atgal trobon kur buvo padengti stalai su tradiciniais lietuviškais valgiais silkutė bulvytes agurkeliai, skilandukas, suris, medus ir pan., karštas.
Kodėl viskas čia rašau gal yra tokių mamyčių kurios nenori sukinėtis prie puodų ar kad svečiai užsibūtų iki išnaktų , taigi man čia buvo idealiausias variantas. beje svečiai buvo baisiai patenkinti, na bent jau taip sakė

na kaip ir zadejau keliu parodyt kokias dezutes padariau, viena krikstynu rubeliams buvo lengviau nei tikejausi

kita dezuciu tortas...i dezute dejau po tris krikstynu saldainiukus ir ant sviestinio poieriaus juosteles parasyta padeka nuo krikstuko









dar vietoj meskiuku labai norejau deti va tokius soskiukus...bet neturejo...arba ant kaklo sveciams buciau kabinus, bet....teko tenkintis meskuciais http://www.lidea.lt/...m...6&Itemid=72

Turiu klausima besiruosiantiems krikstynoms: kaip rengsit vaikucius? Baznyciose iprastai buna vesu, baltu marskinuku neuzteks... Kazkokiais siltai baltais rubeliais? ar paprastais rubeliais ir balta skraiste?

Prie mūsų krikšto suknytės buvo komplete balti kailinukai

kita dezuciu tortas...i dezute dejau po tris krikstynu saldainiukus ir ant sviestinio poieriaus juosteles parasyta padeka nuo krikstuko

Tarzaniuke, šauniai padirbėta O kaip darėte tas padėkas ant sviestinio popieriaus?

biuro reikmenu pardej nusipikau lapa to popieriaus tipo sviestinio ir atprintinau teksta