| QUOTE |
Norėčiau Kikio paklausti, jeigu vaikutis paaugęs būdamas svečiuose, ar vasarą gamtoje matys kaip kiti valgo mėsą ir pats norės jos paragauti, kokia bus mamytės ir tėvelio reakcija. jeigu paragaus ir jam bus neskanu, tada problemų nėra, o jeigu jam mėsytė labai patiks... Ar jūs gerai darysite jeigu drausite ją valgyti, ar jis nesijaus ne toks kaip visi kiti vaikai. Suaugęs žmogus tai gali apginti savo nuomonę, bet mažas vaikas... Arba dar ... atėjus į darželį, jam reikės išmokti būti be mamytės, pradėti bendrauti su vaikais - sunkus bus metas mažam žmogeliui, o jis negalės valgyti kartu su kitais vaikais, turės valgyti savo maistą. Ar nesijuoks dėl to iš jo kiti vaikai (vaikai visada juokiasi, šaiposi iš kitokių, nei jie patys vaikų). AŠ pati nevalgydavau pietų, dėlto, kad man buvo pačiai neskanu, aš pati nenorėjau valgyti, o jeigu Kiki tavo vaikutis norės valgyti kartu su visais, bet jam bus negalima. Ar nesijaus jis nuskriaustas, nelaimingas dėlto? Manau jūs galite neduoti mėsos jam namuose,savo šeimoje, bet drausti ją valgyti kitur neturite teisės, nes taip sukelsite vaikui daug psichologinių problemų. O kai vaikas paaugs jis pats pasirinks, kas jam geriau... |
O jis ir dabar mato kaip kiti valgo mėsą... Aš nemanau, kad jeigu jau mato, tai būtinai ir turi norėti ar pan. Taigi mažam vaikui aiškini, ką jis gali ar ko negali, ar rūkyti, tai yra gerai ar ne, kiek galima valgyti saldumynų ir t.t. Apskritai mums tokios diskusijos jau atsibodę, kad kiekvienam turi įrodinėti, kodėl aš taip valgau, kodėl aš taip gyvenu, kodėl aš taip elgiuosi ir pan. Kodėl tau kyla toks klausimas, kad būtent mano vaiką gali užgaulioti kiti vaikai arba iš jo juoktis, todėl, kad jis kitoks nei kiti. Aš manau, jei iš pat pradžių bus formuojama tokia nuomonė, kad mes kitokie negu kiti, tai jis ir jausis taip. O mes tokie patys kaip ir jūs visi, mes nesijaučiam kitokie. Jeigu vaikui bus suformuota atitinkama nuomonė, tai jis mokės ją ir apginti ir paaiškinti, kodėl jis taip daro. O, kad būtų paprasčiau, dabar gali rinktis į kokį darželį eiti, į kokią mokyklą. Ne mes vieni esam tokie, yra ir bendraminčių, tad galima rinktis su kuo bendrauti ar ne?
O į tavo pasakymą, kad namuose mes turim jam duoti valgyti taip kaip mes norim, o už namų ribų jis gali daryti taip kaip jis nori tai aš visiškai nesutinku. Tai kam tada namai reikalingi? Jeigu tu sakai savo vaikui, kad narkotikai tai yra blogai, kad rūkymas irgi kenkia sveikatai, tai jis namie ir nerūkys, o už namų ribų jis darys taip kaip nori? Beje, dabar gal ir to tėvai nebeaiškina, jei kartu kambaryje gali ir rūkyti, ir taurelę pakelti. Man atrodo, kad tėvai turi rodyti teisingą pavyzdį savo vaikui ir būti autoritetais, vaikas turi susidaryti nuomonę, kad tėvai elgiasi teisingai ir jam nieko blogo nelinki, tada tai jau tikrai nebus jokių psichologinių problemų. Man pvz. yra bjauru žiūrėti, kai ateina į kavinę arba, kad ir parke, mama su 1-3 vaiku (žinoma ir vyresniais), išsitraukia cigarečių pakelį ir užsirūko (na, gal čia ir ne visai į temą pvz.), tai kokį pavyzdį ji rodo savo vaikui? Aišku, tada nėra jokių psichologinių problemų, mama taip daro, tai ir aš galiu... Gal aš pasirodysiu ir senamadiška, bet tokia mano nuomonė.
, rasai: "Irena, jei tu daugiau žinotum apie tokią vaikų mitybą, tai neužduotum būtent tokio klausimo." Tai as todel ir uzduodu, kad nezinau, o man idomu.
