Beje, del sojos...Girdejau, kad tai nera jau taip gerai ir sveika...netgi kazkoki straipsni kazkada skaiciau, nepamenu tiksliai, bet rasoma lyg ir apie tai, kad soja genetiskai modifikuota ir dar balazin kas ten su ja padaryta, kad geriau jos isvis nevalgyti... ???
Taip kas dėl genetiškai modifikuotų produktų, tai ir mes žinome, bet juk ant pakuočių turi būti pažymėta, kad jie genetiškai modifikuoti. Kaip tik šį šeštadienį per mamos dienoraštį rodė (na, gal kartu ir reklamavo ) kaip paruošti soją ir, kad ji vertingas produktas. Būtų gerai, kad valgytume sojos pupeles, kurių galima užsiauginti ir patiems, bet, kad jų skonis man yra šleikštus, saldus kažkoks, reikia priprasti gal?
O tu dar maitini? O kodėl jūs neduodat savo vaikiukui mėsos? Labai įdomu sužinoti. O tavo vyras irgi nevalgo? Na, žodžiu parašyk, manau bus apie ką pakalbėti ?
Taip, as maitinu, ir maziukas kol kas valgo beveik tik mano piena...Ka nors kita - koses, tyreles - labai sunku isiulyti. Vyras valgo mesa, nors ir ne taip, kaip dauguma tradiciniu lietuviu - jam nereikia kasdienio mesisko patiekalo, kartais ir gera saviate gali "istempti" be mesos...Man pasiulius pereiti prie vegetariskos mitybos, jis buvo nieko pries O kodel...na, cia tubut pamineciau tas pacias priezastis, kaip ir visi vegetarai Ir dar - tiesiog yra toks vidinis poreikis ir tiek
Nors prie vegetares save nepriskiriu, bet jau kazkur 7 metai kaip labai retai valgau mesa. Paukstiena valgau, o vat raudona mesa (jautiena, kiauliena, versiena) nelabai. gal koki karta per 3 savaites.
Nestumo metu valgiau ir dabar valgau siek tiek dazniau, koki karta per savaite. Poreikio valgyti nejauciu, bet darau tai is pareigos: man naudinga ir vaikui. Pati mesos neruosiu, vyras valgo ja per pietus, kavineje. Ir jei nori, tai gamina pats savaitgali. Nors sveciuose ar iskylose irgi neatsisakau paragauti kokio karbonado ar saslyko.
Gal but del to, kad nestumo metu mazai valgiau mesos, mazylei dabar negaliu ja isiulyti. Atpazinus mesos skoni, is karto susiraukia ir pradeda verkti, vos pora saukstu sugebu ikisti. Ir daugiau neprievartauju. Bandziau net i megstamiausia jos grikiu kose deti. Tai net viena sauksteli mesos atpazista ir nevalgo.
Kaip įdomu girdėti, kad dar yra tokių vyrų, kurie gali ir rečiau mėsytę kirsti. va, mano tėtė, jei aš padarau daug salotų ar šiaip ko nors vegetariško, tai suvalgo, bet paskui atsipjauna mėsos šmotą ir sako, kad be mėsos jis nepavalgo ;D .
Supermama, aš pažįstu nemažai žmonių, kurie taip retai valgo mėsą, nejaučia per dielio poreikio. Pvz. aš pati nors ir valgau žuvį, bet namuose jos neruošiu, tik valgau parvažiavus namo ar svečiuose, kartais nusiperku jau pagamintą parduotuvėje. Šaunu, kad turi tokį vyrą, kuris nepriekaištauja, kad neruoši jam karbonadų pietums, o pats nueina į kavinę ir pavalgo kas jam reikia .
O dukrytę aš manau pripratinsi po truputį prie mėsos, jei duodi. Juk vaikas prie visko pripranta.
As tai manau, kad jei tevai nera visiski fanatikai, mesyte keicia kitais organizmui vertingais produktais, reguliariai tikrina vaikucio sveikatele, tai nieko cia tokio, kad maziukas negauna mesytes. Musu seimyna na ne visiski vegetarai, bet galima sakyti, jiems prijauciantys. Mes su vyru mesos taip pat beveik nevalgome, na nebent kartais kur nors sveciuose, bet labai labai retai. Mesa keiciu soja, valgome daug ivairiausiu salotu. Bet savo 9,5 menesiu dukrytei darzoviu kosyte su versiena, jautiena ar paukstiena as duodu beveik kasdien, nes buvau nugasdinta gydytojo, kad jis savo praktikoje mate neisivysciusiu vaiku butent del vegetariskos mitybos. Bet matyt jis turejo omeny tuos vaikus, kuriems tevai neduoda nei zuvies, nei pieno, nei kiausiniu, o cia tai manyciau jau krastutinumas. Nors straipsnio apie Kikis zurnale neskaiciau, bet ja palaikau. Lietuvoje apie vegetarizma dar mazai kalbama, gal todel kai kam visa tai dar skamba kaip abra kadabra. Prisimenu kai as pradejau laikytis Ramadano pasniko (esu musulmone), tai taip pat girdejau is pazystamu, kad nesveika, isivarysi sau liga ir t.t. Bet po menesio pasnikavimo, visuomet jauciuosi puikiai.
Man atrodo kad musu klimatas siek tiek per saltas, kad but pilnu vegetaru. Juk vasara kai karsta tikrai nesinori tos mesos, tik salotu, o vat ziema.. tikrai ko nors stipriau norisi..
Teko bendrauti su vienu vyru , kuris apie penkiolika metų bandė įvairius mitybos būdus: apie 5 metus buvo vegetaras, vėlaiu maitinosi derindamas maistą ( čia, kai negalima bulvių valgyti kartu su mėsa ir pan.). Jo nuomonė šiuo klausimu buvo tokia, kad kiekvienas būdas yra veiksmingas apie porą metų: pagerėja savijauta, jautiesi žvalus, o po 2-3 metų vėl išlenda senos bėdos (jis turėjo problemų dėl sveikatos). Jam atrodo, kad didžiausią poveikį žmogui daro ne pati mityba, o žmogaus noras, įsitikinimas būti sveiku. Juk žmogus keisdamas mitybos būdą, galvoja - atsisakysiu mėsos ir būsiu sveikas, atsikratysiu svorio ir t.t. O po poros metų, tas entuziazmas atlėgsta ir vėl reikia kažko naujo, pvz. pradėti maudytis žiemą ežere. Nors seniau pati labai domėjausi vegetariška mityba, nes mėsos valgau mažai, labai mėstu daržoves ir vaisius ire laisvai galėčiau būti vegetare bet labai patiko to vyruko pasakyti žodžiai, jog kiekvienoje šalyje pagal klimatą ir kitas sąlygas yra susiformavę palankiausi mitybos įpročiai. Jeigu jie būtų blogi, tai tiesiog tauta neišliktų per tūkstančius metų. Pvz. Ar jūs įsivaizduojate kokį italą, kurio maistas pagrindinis žuvies taukai ir kitokie ten riebalai ir kokį eskimą, gyvenantį šiaurėje, kuris valgo vien daržoves. Kadangi mes gyvename vidurinėje juostoje, tai mūsų mityba turi būti per viduriuką, kaip Vasara rašė. Pabendravus su tuo vyruku, praėjo man noras domėtis įvairiom mitybom ir dabar valgau viską ko pačiai norisi. Juk galima įsiklausyti į organizmą ir pasirinkti sveikesnį produktą, Pvz, Nėštumo metu labai norėjosi saldaus, tačiau aš nevalgiau jokių ten bulkučių, pyragėlių, tortų. Valgydavau chalvą, juodą šokoladą, medų. Mano nuomone nei vienas kraštutinumas nėra gerai. Todėl nepalaikau vegetarų ypač kai tai yra primetama ir vaikams, bet tegu kiekvienas žmogus gyvena kaip jam pačiam geriau.
Sveiki, rašau čia pirmą kartą. Ši tema man užkliuvo todėl, kad mano vyras prieš kelis metus buvo vegetaras, bet kai susituokėm, praėjus 2 metams, įprato valgyti mėsą-tiesa, daugiausia tik vištieną. Jo tėvai tai jau daugiau nei dešimt metų nevalgo mėsos. Vyro mama labai skaniai moka gaminti sojų paplotėlius (kotletus)-man jie labai patinka. Jie patys užsiaugina soją. O ir šiaip ji sugalvoja labai įvairių mišrainių ir patiekalų iš pačių paprasčiausių produktų bei jų kombinacijų- JĖGA ;D. Mūsų sūnelis tai labai mėgsta mėsą, jis net daržovių košytę be mėsos nenoriai valgo. Taigi dabar visa mūsų šeimyna mėsavalgiai , bet visada smagu, manau ir naudinga, pas vyro tevelius paragauti kitokio maisto.
Tėvų, kaip sakoma, nepasirinksi...Na gimė vaikas vegetarų šeimoje. Ne alkoholikų gi... kur mėsos vaikas taipogi nematytų, kaip bėja ir daugelio kitų "būtinų dalykų". O ką jau kalbėt apie tėvų rūpestį ir meilę. Puiku, kiki, kad jūsų šeima gyvena pagal savo pasaulio supratimą, pagal savo filosofiją. O užaugęs vaikas savo kelią pasirinks, kaip ir tu pasirinkai savo. Juk tavo tėvai nebuvo vegetarai, tiesa?
Noriu paklausti Kikio labai konkreciai: - kokiais produktais keiciate mesa (iskyrus soja, nes kiek zinau soja nera pats geriausias pakaitalas maziem vaikam) - prasau duoti nuoruodas internete, kur galeciau daugiau paskaityti apie vegetarizma ir konkreciai apie vaiku-vegetaru maitinima. Aciu.
Kiek teko pačiai susidurti su mėsos valgymu, tai man atrodo, kad mėsa nėra jau toks svarbus produktas, kaip sako gydytojai. Manau taip todėl, kad man visą vaikystę mėsa buvo turbūt pats neskaniausias dalykas ir jos beveik nevalgydavau. Niekad nevalgiau mėsos darželyje, mokykloje per pietus. Tik namuose savaitgaliais mama sugebėdavo įvairiais grąsinimais, kad neleis į kiemą ir t.t. sumaitinti man kokius tris gabaliukus. Nvalgiau jokių sriubų virtų ant mėsos, nes, kai pamatydavau plaukiojančius riebalus, tai vos ne pykinti pradėdavo. (Mama pradėjo virti sriubą vien tik iš daržovių, tik paigdama virti įdėdavo truputį sviesto ar aliejaus.) Buvau "bulvinis"vaikas (skaniausia buvo viskas iš bulvių. Niekada neturėjau jokių sveikatos problemų. Tačiau aš nepalaikau Kikio ne dėl to jog neduodama mėsos ji pakenks vaiko sveikatai, o todėl, kad mėsos nevalgymas gali sukelti vaikui daug psichologinių problemų. Norėčiau Kikio paklausti, jeigu vaikutis paaugęs būdamas svečiuose, ar vasarą gamtoje matys kaip kiti valgo mėsą ir pats norės jos paragauti, kokia bus mamytės ir tėvelio reakcija. jeigu paragaus ir jam bus neskanu, tada problemų nėra, o jeigu jam mėsytė labai patiks... Ar jūs gerai darysite jeigu drausite ją valgyti, ar jis nesijaus ne toks kaip visi kiti vaikai. Suaugęs žmogus tai gali apginti savo nuomonę, bet mažas vaikas... Arba dar ... atėjus į darželį, jam reikės išmokti būti be mamytės, pradėti bendrauti su vaikais - sunkus bus metas mažam žmogeliui, o jis negalės valgyti kartu su kitais vaikais, turės valgyti savo maistą. Ar nesijuoks dėl to iš jo kiti vaikai (vaikai visada juokiasi, šaiposi iš kitokių, nei jie patys vaikų). AŠ pati nevalgydavau pietų, dėlto, kad man buvo pačiai neskanu, aš pati nenorėjau valgyti, o jeigu Kiki tavo vaikutis norės valgyti kartu su visais, bet jam bus negalima. Ar nesijaus jis nuskriaustas, nelaimingas dėlto? Manau jūs galite neduoti mėsos jam namuose,savo šeimoje, bet drausti ją valgyti kitur neturite teisės, nes taip sukelsite vaikui daug psichologinių problemų. O kai vaikas paaugs jis pats pasirinks, kas jam geriau...
Noriu paklausti Kikio labai konkreciai: - kokiais produktais keiciate mesa (iskyrus soja, nes kiek zinau soja nera pats geriausias pakaitalas maziem vaikam) - prasau duoti nuoruodas internete, kur galeciau daugiau paskaityti apie vegetarizma ir konkreciai apie vaiku-vegetaru maitinima. Aciu.
Irena, jei tu daugiau žinotum apie tokią vaikų mitybą, tai neužduotum būtent tokio klausimo. Apskritai kiek man teko skaityti spec. knygų yra rekomenduojama vaiką iki trijų metų pagrinde maitinti pienu: visų pirma kiek galima ilgiau - mamos pienu, o po to keisti ožkos arba karvės pienu. Pirmą vietą užima ožkos (aišku nepasterizuotas, nevirintas, o praskiestas šiltu virintu H2O). Apie taip madingus šiandien siūlomus mišinukus net kalbos negali būti. Aišku, mes duodame vaikui valgyti ir tai, ką patys valgome, apie soją aš rašiau, kad mes jos ir nelabai valgome, nes esame neįpratę prie jos skonio. O šiaip vaikui siūlome kuo daugiau šv. vaisių ir daržovių, yptingai jis mėgsta riešutus, dž.vaisius. Yra tokių produktų, kurių mes negalime jam įsiūlyti, nes jis jų nenori (pvz. varškė, žirniai, pupelės, na, nebent šparaginės).
Niekada nesakiau, kad mes esame fanatikai, paprasčiausiai toks mūsų gyvenimo būdas, mes taip esame įpratę, mums tai atrodo natūralu ir kitaip negali būti.
O internete adresų nežinau, nes ką reikia jau seniai sužinojau ir nieko naujo nebeieškau.
) kaip paruošti soją ir, kad ji vertingas produktas. Būtų gerai, kad valgytume sojos pupeles, kurių galima užsiauginti ir patiems, bet, kad jų skonis man yra šleikštus, saldus kažkoks, reikia priprasti gal?
