na ką, pasakoju: iš Frankfurto į Šanhajų-labai buvo sunkus skrydis , tas laiko skirtumas.....pas juos 6val į priekį, mes tai išskridome vakare ir pas juos buvome vakare , miego noras...begalinis , bet nusileidus lėktuvui, mus nuvežė vakarienės, o pavalgę, į viešbutį miegot . na kitą dieną prasidėjo ekskursijos: vežė mus po šventyklas, visokius sodus (jie tuos sodus tiesiog "garbina"-tai jų pasidižiavimas), arbatos namus-kaimą, šilko, perlų fabrikus. Buvom Šanhajuje, Handžou, Sudžou, Pekine. Žmonės, jų kultūra visai kotikia nei europiečiu..jie į mus žiūrėdavo kaip į eksponatus .Pirmuosiuose miestuose žmonės buvo tokie pilki (turiu omenyje aprangą), o Pekine (manau kadangi Sostinė) jau spalvotesni . Maistas labai įvairus, buvo ir skanių patiekalų ir , iš kokių 15 sriubų-skanios buvo 2, valgiau Pekino antį ir gyvatę ...Gėriau jų degtinę Kinų siena-didinga.....bet laiptų statumas ir pakopų aukštis , ten gali galvą nusisukti.....belibdamas į viršų ir atgal...... Labai saugūs miestai, gali drasiai vaikščioti naktį, na žinoma mes jau nelindome į tokius super mažus skersgatvius kur gali ir nuogas likti, bet....ten daug policijos,draugovininkų, jų padėjėjų, eismo reguliuotojų...., tiesa dėl eismo-tikras haosas , kaži ar aš ten pavairuočiau, greičiau pražilčiau... ir dar vienas dalykas:vyrai ten turiu tokius nagus, kaip pas moterys yra prisiauginusios (fuuu kai šlykštu ) na atgal skridome iš Pekino ir skrydis praėjo 100kartų geriau, na laiko skirtumas vistiek davė, nes grįžę namo-vakare, ėję gult atsikeldavau 3val nakties ir nežinodavau ką daryt : tai knyga skaičiau, tai tv žiūrėjau. ta va
Dėkui už įdomų pasakojimą. O čia iš interneto šiek tiek informacijos: Kinija tai grožio, žavesio, nuotykių šalis. Tai 3 didžiausia valstybė pasaulyje, turinti daugiausia gyventojų pasaulyje - 1,3 bilijonus gyventojų, tai sudaro apie 22 proc. viso pasaulio gyventojų. Yangtze yra ilgiausia Kinijos upė ir trečioji pagal ilgumą pasaulyje (6.300 km). Geltonoji upė yra antroji pagal ilgumą Kinijos upė, kuri laikoma Kinijos civilizacijos lopšiu. Imperatoriaus kanalas tai ilgiausias pasaulyje dirbtinis vandens kanalas, kurio ilgis siekia 1.800 km. Kinija ribojasi su Šiaurės Korėja, Rusija, Mongolija, Kazachstanu, Kirgiztanu, Tadžikistanu, Afganistanu, Pakistanu, Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu, Vietnamu.
Valstybinė kalba kinų (mandarin), kurią naudoja beveik 2/3 Kinijos gyventojų. Pietvakarių ir pietryčių Kinijoje kalbama kita dialektine kinų kalba. Didžiuosiuose miestuose bei pagrindiniuose turistiniuose objektuose galima susikalbėti angliškai. Iškilus sunkumams dėl kalbos, yra kompanija siūlanti vertimo paslaugas telefonu. Iš bet kokio Kinijos miesto galima paskambinti tel.nr. 021-2603-7111 arba 4008-808080, angliškai pasakyti, ką reikia išversti ir operatorius išvers į kinų kalbą. Tai daug pigiau, nei naudotis vertėjo paslaugomis.
Piniginis vienetas: Kinijos juanis (CNY). Kinijos valiuta dar vadinama Renminbi, sutrumpintai RMB. RMB piniginį vienetą sudaro: 1 juanis = 10 jiao = 100 fen. Pinigai yra popieriniai ir monetomis. 10 CNY - 3.43 Lt. 1 $ - 8 CNY.
Valiutos keitimas. Gali būti keičiami grynieji pinigai (JAV $), kelionių čekiai, galima naudotis ir kredito kortelėmis (Master Card, Visa, American Express), tačiau tik pagrindiniuose miestuose ar žymiausiuose restoranuose. Be to kredito korteles ne visur priima, perkant traukinio ar lėktuvo bilietus taip pat ne visur galima atsiskaityti kortele. Tad geriausias atsiskaitymo būdas yra grynieji pinigai. Grynuosius pinigus ar išgryninti kelionių čekius galima Kinijos ar kitų bankų valiutos keitimo ofisuose, kurie įsikūrę pagrindiniuose oro uostuose, viešbučiuose. Už pinigų keitimą nuskaitoma 4 % komisinių. Viešbutyje gali išsikeisti pinigus, jei esi tame viešbutyje apsistojęs. Patariama išsaugoti valiutos keitimo sąskaitas.
Klimatas. Kinija yra trijose klimato juostose: tropinis (pietinė pakrantė ir Hainano sala), subtropinis (vakarinė, centrinė ir rytinė šalies dalys), vidutinis (šiaurinė ir šiaurės tyrų dalys). Pietrytinėje ir rytinėje dalyse vyrauja tipiškas musoninis klimatas, kuris susijęs su sezoniniais vėjo krypčių pokyčiais. Vasara pietrytinėje ir rytinėje dalyse yra lietingas sezonas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -5 laipsnių Pekine, 12 16 laipsnių Pietų Kinijos jūros pakrantėje, iki 20 ir daugiau laipsnių pietinėse salose. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra rytų Kinijoje yra 25 30 laipsnių. Liepos rugsėjo mėnesiais prie pietrytinės pakrantės dažnai būna tropiniai taifunai su liūtimis. Šiaurės rytuose vyrauja vidutinis šaltas, kontinentinis klimatas, sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo -30 iki -10 laipsnių, liepos mėnesį apie 20 25 laipsniai. Vidiniuose ir vakariniuose šalies regionuose yra kontinentinis, ypač sausas klimatas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -8 iki -26 laipsnių, liepą daugumoje regionų vidutinė temperatūra yra apie 20 25 laipsniai. Lietingas sezonas visoje šalyje (ypač pietinėje ir šiaurinėje dalyje) yra vasara, daugiausia kritulių iškrenta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vakariniuose rajonuose dažnos smėlio audros. Geriausias laikas kelionėms beveik visoje Kinijoje yra pavasaris ir ruduo.
Laiko skirtumas su Lietuva: + 6 valandos.
Viza. Vykstant į Kinijos Liaudies Respubliką, reikia turėti šiuos dokumentus: pasas (bent 6 mėn. iki galiojimo pabaigos), viza, išskyrus turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus. Vizos nereikia vykstant į Kinijos specialiuosius administracinius regionus Hong Kong ir Macau. Asmeniui turistinę vizą (L forma) išduoda Kinijos ambasada Lietuvoje. Išduodant vizą skubos tvarka, reikia papildomai mokėti: vizos sutvarkymas per 3 dienas kainuoja 20 $, per 1 dieną 30 $. Taip pat išduodama grupės viza (grupėje gali būti 5 - 10 žmonių). Vienkartinės vizos mokestis vienam grupės žmogui kainuoja 34 $. Išduodant vizą skubos tvarka per 3 dienas, skubos tvarkos mokesčiai kainuoja 10 $, išduodant per 1 d., skubos tvarkos mokesčiai kainuoja 15 $.
Muitinės deklaracija. Praeinant muitinę, yra dvi linijos (channel), raudona ir žalia. Raudoną reikia pasirinkti, jei turi deklaruojamų daiktų: kompiuteris, aukso ar sidabro dirbiniai ir pan. Į Kiniją leidžiama įsivežti 2 l alkoholinių gėrimų, 400 cigarečių pakelių, 50 g aukso ar sidabro, iki 5.000 $, iki 6.000 Kinijos juanių, 1 fotoaparatą. Patariama, perkant juvelyrinius, aukso, sidabro dirbinius, rankdarbius, senovinius daiktus, piešinius, ar kaligrafijas, išsaugoti čekius, nes gali tekti parodyti muitinėje išvažiuojant iš Kinijos. Antikvarinius daiktus galima išsivežti tik turint Kultūrinių relikvijų eksporto sertifikatą, kurį išduoda Kinijos valdžia.
Istorija. Kinijos priešistorė trunka iki Xia Dinastijos įkūrimo. Xia, Shang ir Zhou dinastijose buvo vergijos santvarka. Qing dinastijoje prasidėjo feodalizmo santvarka, trukusi 2100 metų. Baigiantis Qing dinastijai, Kinijoje prasidėjo modernios visuomenės era, jos metu susikūrė Kinijos Respublika. 1949 spalio 1 d. Tiananmen aikštėje įvyko iškilminga manifestacija, Kinija buvo paskelbta Kinų Liaudies Respublika. Pasikeitė šalies socialinė ir politinė struktūra, prasidėjo socializmas.
Gyventojai. Kinija yra unitarinė valstybė, kurioje gyvena 56 etninės nacionalinės grupės. Kinija yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių. Didmiesčiuose 1 kv.km gyvena 400 gyventojų, centrinėje Kinijoje daugiau kaip 200 gyv. Etninės grupės sugyvena taikiai, nes laikomasi tokių principų kaip lygybė, vienybė, abipusis supratimas. Kinijos teritoriją sudaro 23 provincijos, 4 atskiri miestai, 5 autonominiai regionai (vidinė Mongolija, Ningxia Hui mažuma, Xinjiang Uyghur mažuma, Guangxi mažuma ir Tibetas) ir 2 specialieji administraciniai regionai (Hong Kong ir Macau/Makao).
Religija. Kinijoje yra trys pagrindinės religijos: budizmas, taoizmas ir islamas. Budizmas tai neatsiejama Kinijos kultūros ir istorijos dalis. Šios religijos istorija trunka daugiau kaip 2000 metų. Taoizmo istorija trunka apie 1700 metų. Filosofas, gyvenęs 6 a. prieš Kr., sukūrė pagrindinius šios religijos principus Yin (moteriškasis pradas) ir Yang (vyriškasis pradas), būtent šie principai sukuria visatoje pusiausvyrą. Islamas Kinijoje paplito 7 a., dabartinėje Kinijoje yra 10 etninių grupių (kirgizai, mongolai ir t.t.), išpažįstančių islamą, tai sudaro apie 18 mln.gyv. Taip pat yra nedidelės katalikų ir protestantų religijos grupės: katalikų - 4 mln. gyv., protestantų 10 mlj.gyv.
Nacionalinės šventės, festivaliai. Pavasario festivalis tai Naujieji metai pagal Kinijos sinodinį kalendorių ir yra pati svarbiausia tradicinė šventė. Ši šventė būna sausio vasario mėnesį, tai priklauso nuo sinodinio kalendorio, pvz. Kinų Naujieji 2005 metais buvo švenčiama vasario 9 d. Žibintų šventė. Švenčiama pirmojo sinodinio mėnesio 15 d. Žibintais išpuošiamos gatvės, siauri takeliai ir kitos vietos. Drakono valties festivalis. Švenčiama 5-ojo sinodinio mėnesio 5 dieną. Šią dieną vyksta drakono valčių lenktynės. Qixi. Švenčiama 7-tą sinodinio mėnesio 7 dieną. Tai yra Kinų Valentino diena. Rudenio vidurys. Švenčiama 8 sinodinio mėnesio 15 dieną. Chongyang Žiemos saulėgrįža. Tai šaltojo sezono paskelbimas. Vandens taškymosi festivalis Xishuangbanna. Šis festivalis švenčiamas balandžio 12-18 d. Jinghong mieste, Yunnan provincijoje pietvakarių Kinijoje. Dai etninės grupės gyventojams, kuri yra viena iš didžiausių etninių grupių Yunnan provincijoje, tai vienas iš svarbiausių festivalių, dar kitaip vadinamas Budos maudymosi festivalis. Apie šio festivalio kilmę pasakojama daugybe legendų, šiandien šventės ritualai tapo tiesiog linksma švente. Vanduo laikomas šventumo, dieviškumo ir tyrumo simboliu. Žmonės renkasi keliuose, viešuose parkuose ir aikštėse, kur laistosi vandeniu, linkėdami vienas kitam laimingų naujųjų metų. Festivalio metu ne tik laistomasi vandeniu, čia dainuojama, šokama, vyksta drakono valčių varžybos, leidžiami fejerverkai, vyksta paradai ir mugės. Kinijos Peking operos festivalis - tai valstybinio lygio šventė. Festivalio metu vyksta daugybe Peking operos trupių pasirodymų, seminarų, tokiu būdu prisidedama prie Peking operos tradicijų išsaugojimo bei skatinimo. Festivalis vyksta kas treji metai: 1995 m., 1998 m., 2001 m. vyko Nanjing, 2004 m. Shanghai mieste, sekantis festivalis turėtų vykti 2007 m. Azijos meno festivalis pirmasis regioninis tarptautinio lygio festivalis, susikūrus Kinų Liaudies Respublikai. Festivalis organizuojamas nuo 1998 m., kurio tikslas parodyti naująją Azijos kultūrą, skatinti Azijos kultūrinius mainus. Spektakliai vyksta ne tik teatruose, bet ir parkuose, kad ši meno rūšis pasiektų didesnes žmonių mases. Festivalis vyksta kiekvienų metų vasaro pabaigoje rudenio pradžioje.
neisivaizduoju kaip, bet mes kazkaip sekmingai susidorojom su laiko skirtumu ten aishku atvykome jau visai luzhinejantys, nes skridom per Maskva ir 8 val. laukem lektuvo, nu bet ishtempem iki vakaro ir nuejom ju laiku normaliai miegot, i Lietuva irgi parskridom velai vakare (apie 23 val.), tai tiesiai i lova ir miegot, apie prasibudima 3 nakties po 15 val. keliones net kalbos nebuvo gal del to verta per Maskva skrist ir vargt ten aerouoste tas 8 val. nors dabar va rezervavom bilietus i Indija vasario men., tai visgi atmetem Maskvos tegu ir zymiai pigesni varianta vien jau del 12 val. laukimo
o Kinu siena tikrai nereali, laiptai status, aukshti, kopti teko apie valanda, prakaitas upeliais zliauge, bet vaizdas atperka viska. Nieko didingesnio dar neteko matyt. Priesh tai maniau, kad romenai sirgo didybes manija, po Kinijos isitikinau, kad kinu imperatoriai juos toli pralenke Tiesa, dar neteko matyt savo akimis piramidziu
Papildyta:
QUOTE(Paja @ 2006 10 20, 17:52)
o labiausiai gailisi, kad nepirko tradicinių kinių suknelių. jos laaabai gražios.
ishzirziau ish vyro, kad nupirktu man tokia tai labai labai dziaugiuosi, nors ji visai paprastute, bet man nerealiai grazhu. O draugai pamate tai juokesi, kad atrodau kaip padaveja ish musu kiniechiu kaviniu
QUOTE(sheeva @ 2006 10 21, 16:11)
Parašykit,jei žinot kokios kainos maisto ir drabužių,girdėjau,jog ten pigiau nei Lietuvoj,bet gal galima konkrečiau.Ar turguose galima derėtis?
na kadangi mums nepavyko nusigaut iki turgaus (vaziavom i konferencija ir neturejom pazistamu kinu, kurie parodytu geras vietas, o su taksistais ten susikalbet beviltishka), tai drabuzius pirkom tik parduotuvese, kainos, sakychiau, kaip ir pas mus kokiuose Gariunuose. O maistas tai nerealiai pigus, tikrai zymiai pigiau nei pas mus
Balandi manes taip pat laukia komandiruote i Kinija, jetus taip noris daugiau apie ja suzinot, gal kas galite daugiau ispudziu papasakoti Ka tureciau pamatyti ir ko paragauti, ka parvezti lauktuviu?
Musu marsrutas Pekinas, Shijiazhuang, Shanxi provincija nepamenu miesto, Qingdao, Yuhuan provincija ir Guandzu paroda, zodziu Siaure-Pietus Papildyta:
QUOTE(sheeva @ 2007 01 08, 17:08)
Gal kas žinote kokių kiniško gyvenimo ypatumų, tradicijų ir t.t.?
Zinau tik tiek, kad Pekine baisiai skani ju antis, siaureje valgo maista kuris yra ruosiamas smulkiais gabaliukais ir metamas i bendra katila, viskas sviezia ir skanu. Pietuose karaliauja juru gerybes...Visa tai ruosiuosi isbandyti balandi
Zinau tik tiek, kad Pekine baisiai skani ju antis, siaureje valgo maista kuris yra ruosiamas smulkiais gabaliukais ir metamas i bendra katila, viskas sviezia ir skanu. Pietuose karaliauja juru gerybes...Visa tai ruosiuosi isbandyti balandi
Pekino antis-skanumėlis , kai mes buvom Shanhajuje ten karaliavo maistas iš jūros gerybių-ir labai skanu
Dėl ruošimo, taip maistas visada šviežias, ir kai valgėm gyvatę, tai rinkomės patys
O kiek kainuotu pazintine kokiu 2 savaiciu ekskursija i Kinija, jei skristi per agentura ? Ar verciau apsimoketu skristi individualiai ir paciai organizuotis ekskursijas ?
pavyzdziui: http://www.westexpre...308;cat_id;5295 bet kiek zinau buna ir uz 7000, o vertink pati bilietai i abi puses is Vilniaus su Finnair apie 3000 Lt, viesbutis jau labai padorus 30-40 doleriu, vietiniai skrydziai (atstumai nemazi) 50-100 Lt, maistas pigus... Cia priklauso nuo zmogaus
mes skridom per Maskvą su Aeroflotu. Šiaip viskas normaliai, skrydžiu negaliu skųstis, bet... 8 val. laukimo Maskvoj ir rusų pasų kontrolė vien dėl to vasario mėn. skrydį į Indiją pasirinkom per Amsterdamą