Kūdikio planavimas ir krizė

Deja, žiauriausia yra tai, kad mamos dabar moka apskaičiuoti vaiko kainą, šeimos pajamas, krizių periodiškumą, bet pritrūksta meilės (kad būtų aiškiau, sąlyginės meilės (jei - tai) nelaikau meile).

O taip... vaikai ir Afrikoj gimsta

Ir kas keisčiausia, kad pažiūrėjus į jų veidus, jei atrodo laimingesni už tuos mūsiškius, kurie gauna viską (tiksliai nežinau, kas į tą žodį įeina, man jis kiek mistiškas, bet jau supratau, kad labai svarbus )

nu jus cia suskelet mes su B jau 8 metai kartu. esam laimingi, pasistatem nama. vaiku nei vienas nenorim, per daug patinka savo gyvenimas, nu ir ka? laikom viena 15 metu suni, ir pries keleta savaiciu vyras nustebino padovanodamas antra puku kamuoliuka! sunys mano silpnybe, dabar jam viska sperkama, jis lepinamas myluojamas (beja kaip ir senasis), renkames dresuros mokykla. abu vis pasijuokiam kad gal dar ir ateis kada noras vaika tureti, bet kol kas dar ta meile neprabudo kazkaip. tai dabar musu siema apgailetina/juokinga?????
mano drauge nenoredama vaiku pagimde netyciuka, dabar kartais atrodo kad ji laiminga, bet kartais kad augina ji tik is pareigos ir laukia kad tik greiciau viskas praeitu (greiciau atiduot i darzeli - mokykla, kad vel atgauti kazkiek savo gyvenimo) tai va jos gyvenimas neapgailetinas/nejuokingas???

tai gal vyras tik sako, kad nenori vaikų..

Dar pries metus kiek zmoniu gaudavo ohoho kokius atlyginimus ir buvo uztikrinti savo materialine padetim ir kas yra dabar. O kas neturi savo busto tai neturesjo ir po 10 metu tai tada negimdyti. Puse is musu savo vaikyste pragyveno bendrabutise su broliuku, sesute ir tevais viename kambaryje su bendra virtuve ir ka . Nesuprantu, as pagimdziau vaika kai pasalpa pirmus metus gaudavau 300 Lt, o paskui 93 Lt. Ir nieko ir isgyvenom ir neblogai, nepirkau brangiu kvepalu, drrabuziu, nedariau remontu. Bet mes su vyru turime vaikeli, kuri be galo mylime ir neisivaizduoju savo gyvenimo be vaiko. Cia turbut didziausia laime ir dziaugsmas gyvenime

Nu ir nieko. Jūs tiesiog retas atvejis, kai žmonės niekaip nesubręsta duoti, o sugeba tik imti arba yra tokie savimylos, kad nori gyventi tik sau ir su niekuo ta laime nesidalyti .

Kiek su kuom nors pakalbu, tai vaikams niekada nebūna tinkamo laiko , tai per anksti, tai reikia dar darbe įsitvirtinti, tai norisi labiau atsiskleisti, tai dar norisi pagyventi sau, pakeliauti, tai reikia milijoną užsidirbti, namą pasistatyti ir t.t.
Bet vaikas gimsta, viskas susidėlioja į savo vietas ir pasirodo, kad vaikas gimė pačiu tinkamiausiu laiku
Pačiai irgi atrodė kad metų per mažai, kad tik metus laiko pradirbau, bet paskui pagalvojau, kad vaikus noriu augint jauna ir netemt link 30. Abu turėjom darbus, bet gyvenom pas tėvus, bet čia tik pliusas. Mama labai padėjo prižiūrėti vaiką, pašalpa buvo apie 500 Lt, antrus metus 93 Lt., bet užteko. Ir dabar atrodo kad geresnio laiko vaikui net būt negali.
Pagalvojom kad ir antram laikas būtų, bet gi krizė. Labai stipriai galvojau, nors turim savo namus ir darbus. ir vėl tas pats: gal dar per anksti, gal dar reiktų padirbt ir t.t. Bet užkibo... Šiai dienai pagalvojau, kad pats laikas, nes nuo rudens algas mažins ir apskritai jos vėluos. Tik šiais laikais negali būt tikras dėl rytojaus. Aišku išmokas irgi mažins, nu pagyvensim kukliau. Nes laukti krizės finišo dar gali tekti laukti ilgai ir laikas vaikui gali neateiti visai. Mano draugė apie antrą vaiką sakė: "Iš pradžių būna vis per anksti, o vieną dieną pamatai, kad jau per vėlai" Tikiuosi už 5 metų sakyti, kad ir antras vaikas gimė pačiu geriausiu metu.

O kiek kainuoja vaikas tai labai sunku apskaičiuoti. Čia nuo kiekvieno mąstysenos ir gyvenimo būdo priklauso. Vienas pirks dėvėtą lovytę, vežimėlį ir t.t. Kitas paskutinius pinigus paliks bet pirks naują. Vienas pirks second hande, kitas aiškina, kad geriau pirks vieną bet gerą drabužį ir naują. Vienas pirkinėja visokius niekučius, nes negali vaikui atsakyti, kitas suima save į rankas ir nepasiduoda vaikų verkšlenimam.

Temos autorei noriu pasakyti - Jei labai nori, tai reikia

ten man kazkaip ta sunu myletoja uzkliuvo, sorry
as asmeniskai irgi nenorejau vaiku, man sunys mielesni buvo, bet visad maniau,kad sava vaika jei jau pagimdai tai mylesi ir lepinsi...
manau ir su jumis taip butu, ok pirmus metelius gal ir prasikeiksit, bet poto bus geris... zinoma,nebent jus megstat lengva gyvenima, bet tokiu atveju man kyla mintis ka jus su vyru darytumet jei jam kas nutiktu, del sunkumu paliktumet?
suo jums gyvas nesudetingas daug prieziuros nereikalaujantis zaisliukas

žmogus planuoja - Dievas juokesi. tos kurios dievagojasi kad dabar nelaikas atsargiau su norais. nenoriu buti blogas pranasas bet poto buna arba plumt... netyciukas, arba... ( to blogesnio varianto neminesiu).
dziaugsmas kury suteikia mazas veikas yra neikainuojamas ir visos krizes del to nublanksta. jei netureciau dukrytes turbut tik ir galvociau kaip mums blogai kad turime paeme paskola ir uzdirbame mazai. neteko niekad net mintyse kaltinti vaiko kad nelaiku gime, vien del to kad tenka poreikius apmazinti. nes pirmiau perki kas jem butina, o po to pagalvoji apie save.
P.S. mamos kurios taip bijo prarasti darba: jei darbdaviui pranesete apie nestuma jis negali jusu atleisti, nes toks yra įstatymas.

Pritariu,kad viską skaičiuojant,nebus laiko,kada gimdyti.
Bet sutinku ir su šunelių mylėtoja .Yra žmonių,kuriems rūpi karjera,asmeninė laisvė.Galbūt tokie žmonės ir senatvėje nepasiges vaikų? Manau kiekvienas kuriam savo gyvenimą,kiek sugebam.
O šiaip dar vienas pastebėjimas: turiu dvi pažįstamas šeimas,30 metų amžiaus. Vedę 3 metus.Viena šeima planuoja vaikutį,bet pakolkas nesiseka.O kiti draugai sako,kad labai jau priprato gyventi sau ir net neįsivaizduoja,kad reikės kažkam visą dėmesį atiduoti.