Visu pirma, daugelis pamate, kad ''ne tik man taip yra'', antra - galejo pasidalinti savo isgyvenimais, ir trecia - surasti patarimu, kuriuos galetu pritaikyti savo santykiuose.
Dar karta aciu
Labai aciu autoriui, pradejusiam sia temele. Jisai norejo isspresti savo problema, bet manau padejo nemazam kiekiui zmoniu...
Visu pirma, daugelis pamate, kad ''ne tik man taip yra'', antra - galejo pasidalinti savo isgyvenimais, ir trecia - surasti patarimu, kuriuos galetu pritaikyti savo santykiuose.
Dar karta aciu
Visu pirma, daugelis pamate, kad ''ne tik man taip yra'', antra - galejo pasidalinti savo isgyvenimais, ir trecia - surasti patarimu, kuriuos galetu pritaikyti savo santykiuose.
Dar karta aciu
Tai kaip gi vis dėl to baigėsi temos autoriui?
Man keista, kad žmona šiuo atveju nieko nesistengė daryti, pakeisti. Galbūt ji nenori 3 kartus per savaitę mylėtis, bet juk 1-2 kartus gali vyrą pamaloninti ir kitais, "ne tokiais varginančiais" būdais, kad ir ranka ar lūpomis... tai užtruktų trumpai, vyras liktų patenkintas, o ji pati nei nuvargusi nei jaustusi išnaudota - jau greičiau tiesiog suteikusi malonumą savo mylimam vyrui nebūtinai kaskartą turi įvykti abipusis apsikeitimas 
Man keista, kad žmona šiuo atveju nieko nesistengė daryti, pakeisti. Galbūt ji nenori 3 kartus per savaitę mylėtis, bet juk 1-2 kartus gali vyrą pamaloninti ir kitais, "ne tokiais varginančiais" būdais, kad ir ranka ar lūpomis... tai užtruktų trumpai, vyras liktų patenkintas, o ji pati nei nuvargusi nei jaustusi išnaudota - jau greičiau tiesiog suteikusi malonumą savo mylimam vyrui
nebūtinai kaskartą turi įvykti abipusis apsikeitimas
QUOTE(saphella @ 2011 01 04, 15:36)
Tai kaip gi vis dėl to baigėsi temos autoriui?
Man keista, kad žmona šiuo atveju nieko nesistengė daryti, pakeisti. Galbūt ji nenori 3 kartus per savaitę mylėtis, bet juk 1-2 kartus gali vyrą pamaloninti ir kitais, "ne tokiais varginančiais" būdais, kad ir ranka ar lūpomis... tai užtruktų trumpai, vyras liktų patenkintas, o ji pati nei nuvargusi nei jaustusi išnaudota - jau greičiau tiesiog suteikusi malonumą savo mylimam vyrui nebūtinai kaskartą turi įvykti abipusis apsikeitimas
Man keista, kad žmona šiuo atveju nieko nesistengė daryti, pakeisti. Galbūt ji nenori 3 kartus per savaitę mylėtis, bet juk 1-2 kartus gali vyrą pamaloninti ir kitais, "ne tokiais varginančiais" būdais, kad ir ranka ar lūpomis... tai užtruktų trumpai, vyras liktų patenkintas, o ji pati nei nuvargusi nei jaustusi išnaudota - jau greičiau tiesiog suteikusi malonumą savo mylimam vyrui
nebūtinai kaskartą turi įvykti abipusis apsikeitimas Kodel ji turi elgtis pries savo valia?
QUOTE(saphella @ 2011 01 04, 14:36)
Man keista, kad žmona šiuo atveju nieko nesistengė daryti, pakeisti. Galbūt ji nenori 3 kartus per savaitę mylėtis, bet juk 1-2 kartus gali vyrą pamaloninti ir kitais, "ne tokiais varginančiais" būdais, kad ir ranka ar lūpomis... tai užtruktų trumpai, vyras liktų patenkintas, o ji pati nei nuvargusi nei jaustusi išnaudota - jau greičiau tiesiog suteikusi malonumą savo mylimam vyrui nebūtinai kaskartą turi įvykti abipusis apsikeitimas
nebūtinai kaskartą turi įvykti abipusis apsikeitimas Vienoks ar kitoks pamaloninimas irgi yra darbas ar ne? O moteriai nei vienokioj, nei kitokioj formoj to nesinori, taigi gautusi ėjimas prieš savo valią, per prievartą. Sutinku su Alisia31.
Uuuu, geras, mano temą kažkas į viršų iškėlė, nors aš jau ir slaptažodį pamiršau... Teko iš naujo užsiregistruoti :-)
Niekaip dar nesibaigė. Oi, per tuos metus su viršum daug visko įvyko. Užsiregistravau pažinčių portale manydamas, kad rasiu meilužę, bet realiai tam nesiryžau (kažkaip su sąžine nesusitariau). Bet už tai artimai pasikalbėjau su įvairiomis moteromis apie gyvenimą, seksą, santuokinį gyvenimą, su viena susitikęs buvau, bet jokių neištikimybių nebuvo. Nuolat intensyviai kalbėjom su žmona, bet niekas nesikeitė, tik abiem gerokai pašlijo nervai. Galiausiai nusprendžiau, kad toks gyvenimas - ne man ir po kelių atsargių užuominų apie skyrybas, po poros intensyvių kivirčų pasakiau žmonai, kad nenoriu gyventi šeimoje, kur abu nuolatos kažkuo nepatenkinti ir pasakiau, kad išeinu, nes nemanau, kad kas nors pasikeis. Rimtai norėjau skirtis. Tada kažkas pasikeitė - sutarėm, kad metus laiko dar bandysim, o jei nepavyks - tada skirsimės. Pas žmoną kažkas apsivertė - atsirado spontaniškas seksas, dažnas seksas, ji manęs ir geidžia, jei pati nenori - patenkina, o kartais aš prie jos nelendu, jei matau, kad jai nesinori. Iš esmės atsirado tai, ko aš visada norėjau. Automatiškai neliko jokių pykčių, jei dėl ko ir pasipykstam - tai tuoj pat vienas kito atsiprašom ir taikomės. Aš kol kas dar bijau per daug džiaugtis (tpfu tpfu tpfu), nes tai buvo neseniai ir dar nesuvokiu, kaip taip staigiai viskas galėjo apsiversti, bet jei taip bus ir toliau - tai būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje. O žmona sako, kad ir jai viskas gerai, jai savęs visai nereikia prievartauti, nereikia nieko daryti prieš savo valią, tik nepaaiškina, kodėl anksčiau to negalėjo būti.
Žinoma, kad neturi. Tiesiog jei myli žmogų ir yra jam tikrai svarbių dalykų, kuriuos tu gali suteikti - tai kartais galima dėl jo pasistengti.
Tai viskas čia tvarkoj, aš irgi sutinku su jumis ir Alisia31 - jei moteriai tai yra sunkus darbas, kurio nedaryti jai yra svarbiau už tai, kad jos vyras būtų laimingas - tai tada tikrai nereikia to daryti per prievartą. Manau, kad santuokoj turėtų būti žmonės, kuriems malonumas, intymumas, artumas nėra prievarta ir kurie džiaugiasi tuo, kad gali padaryti kažką, dėl ko jo antra pusė bus laiminga.
QUOTE(saphella @ 2011 01 04, 15:36)
Tai kaip gi vis dėl to baigėsi temos autoriui?
Man keista, kad žmona šiuo atveju nieko nesistengė daryti, pakeisti. Galbūt ji nenori 3 kartus per savaitę mylėtis, bet juk 1-2 kartus gali vyrą pamaloninti ir kitais, "ne tokiais varginančiais" būdais, kad ir ranka ar lūpomis... tai užtruktų trumpai, vyras liktų patenkintas, o ji pati nei nuvargusi nei jaustusi išnaudota - jau greičiau tiesiog suteikusi malonumą savo mylimam vyrui nebūtinai kaskartą turi įvykti abipusis apsikeitimas
Man keista, kad žmona šiuo atveju nieko nesistengė daryti, pakeisti. Galbūt ji nenori 3 kartus per savaitę mylėtis, bet juk 1-2 kartus gali vyrą pamaloninti ir kitais, "ne tokiais varginančiais" būdais, kad ir ranka ar lūpomis... tai užtruktų trumpai, vyras liktų patenkintas, o ji pati nei nuvargusi nei jaustusi išnaudota - jau greičiau tiesiog suteikusi malonumą savo mylimam vyrui
nebūtinai kaskartą turi įvykti abipusis apsikeitimas Niekaip dar nesibaigė. Oi, per tuos metus su viršum daug visko įvyko. Užsiregistravau pažinčių portale manydamas, kad rasiu meilužę, bet realiai tam nesiryžau (kažkaip su sąžine nesusitariau). Bet už tai artimai pasikalbėjau su įvairiomis moteromis apie gyvenimą, seksą, santuokinį gyvenimą, su viena susitikęs buvau, bet jokių neištikimybių nebuvo. Nuolat intensyviai kalbėjom su žmona, bet niekas nesikeitė, tik abiem gerokai pašlijo nervai. Galiausiai nusprendžiau, kad toks gyvenimas - ne man ir po kelių atsargių užuominų apie skyrybas, po poros intensyvių kivirčų pasakiau žmonai, kad nenoriu gyventi šeimoje, kur abu nuolatos kažkuo nepatenkinti ir pasakiau, kad išeinu, nes nemanau, kad kas nors pasikeis. Rimtai norėjau skirtis. Tada kažkas pasikeitė - sutarėm, kad metus laiko dar bandysim, o jei nepavyks - tada skirsimės. Pas žmoną kažkas apsivertė - atsirado spontaniškas seksas, dažnas seksas, ji manęs ir geidžia, jei pati nenori - patenkina, o kartais aš prie jos nelendu, jei matau, kad jai nesinori. Iš esmės atsirado tai, ko aš visada norėjau. Automatiškai neliko jokių pykčių, jei dėl ko ir pasipykstam - tai tuoj pat vienas kito atsiprašom ir taikomės. Aš kol kas dar bijau per daug džiaugtis (tpfu tpfu tpfu), nes tai buvo neseniai ir dar nesuvokiu, kaip taip staigiai viskas galėjo apsiversti, bet jei taip bus ir toliau - tai būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje. O žmona sako, kad ir jai viskas gerai, jai savęs visai nereikia prievartauti, nereikia nieko daryti prieš savo valią, tik nepaaiškina, kodėl anksčiau to negalėjo būti.
QUOTE(alisia31 @ 2011 01 06, 11:47)
Kodel ji turi elgtis pries savo valia?
Žinoma, kad neturi. Tiesiog jei myli žmogų ir yra jam tikrai svarbių dalykų, kuriuos tu gali suteikti - tai kartais galima dėl jo pasistengti.
QUOTE(LandL84 @ 2011 01 06, 15:40)
Vienoks ar kitoks pamaloninimas irgi yra darbas ar ne? O moteriai nei vienokioj, nei kitokioj formoj to nesinori, taigi gautusi ėjimas prieš savo valią, per prievartą. Sutinku su Alisia31.
Tai viskas čia tvarkoj, aš irgi sutinku su jumis ir Alisia31 - jei moteriai tai yra sunkus darbas, kurio nedaryti jai yra svarbiau už tai, kad jos vyras būtų laimingas - tai tada tikrai nereikia to daryti per prievartą. Manau, kad santuokoj turėtų būti žmonės, kuriems malonumas, intymumas, artumas nėra prievarta ir kurie džiaugiasi tuo, kad gali padaryti kažką, dėl ko jo antra pusė bus laiminga.
QUOTE(Nepatenkintas2 @ 2011 01 06, 15:29)
Pas žmoną kažkas apsivertė - atsirado spontaniškas seksas, dažnas seksas, ji manęs ir geidžia, jei pati nenori - patenkina, o kartais aš prie jos nelendu, jei matau, kad jai nesinori. Iš esmės atsirado tai, ko aš visada norėjau. Automatiškai neliko jokių pykčių, jei dėl ko ir pasipykstam - tai tuoj pat vienas kito atsiprašom ir taikomės. Aš kol kas dar bijau per daug džiaugtis, nes tai buvo neseniai ir dar nesuvokiu, kaip taip staigiai viskas galėjo apsiversti, bet jei taip bus ir toliau - tai būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje. O žmona sako, kad ir jai viskas gerai, jai savęs visai nereikia prievartauti, nereikia nieko daryti prieš savo valią, tik nepaaiškina, kodėl anksčiau to negalėjo būti.
na tikėkimės ji nuoširdžiai tai daro be jokių neigiamų jausmų ar prievartos ir ne iš baimės jus prarasti... sėkmės
QUOTE(Nepatenkintas2 @ 2011 01 06, 15:29)
Tai viskas čia tvarkoj, aš irgi sutinku su jumis ir Alisia31 - jei moteriai tai yra sunkus darbas, kurio nedaryti jai yra svarbiau už tai, kad jos vyras būtų laimingas - tai tada tikrai nereikia to daryti per prievartą. manau, kad santuokoj turėtų būti žmonės, kuriems malonumas, intymumas, artumas nėra prievarta.
Uzmuskit bet nesurantu moteru tokiu kaip temos autoriaus zmona.... Jis nori 3 kartus per savaite, o jai mat reikia 1 ir basta. Na jeigu btu atvirksciai - gal ir butu problema. Bet moterei erekcijos iri orgazmo nereikia kad galetu dziaugtis artumu su mylimu zmgumi. Ir koks cia saves prievartavimas? Atsiduoti mylimam zmogui? Sis troskimas uzkoduotas pacioje moters naturoje - kaip vyrui pamatinis seksualinis troskimas yra paimti moteri, gauti joje seksalini pasitenkinima, tai moters prigimtinis troskimas - atsiduoti vyrui, suteikti jam pasitenkinima, buti ta, kurioje jis pathyria palaima. Juk tokiais mus sutvere gamta. Aisku mylinciam vyrui taip pat malonu suteikti maonuma savo moterei, o jai - savo poreikiai irgi svarbus. Bet tai antriniai, kulturiskai salygoti dalykai. Cia vartotoju visuomenes ir feminizmo ideologijs pasekoje pradeta trimitinti, kad reguliarusis moters orgazmas ir t.t.t.t yra butina sekmingo seksualinio bendravimo sudetine dalis. Ne velnio - daugelis moteru patyria ji ne visuomet, kartais gana retai, yra ir tokiu, kurios apskritai nepatyria. O jeigu greta yra TAS vyras - seksas netampa nuo to maziau malonus. As nedaznai patyriu orgazma. Mane nervuodavo visi exai, kurie per jega bande ji is manes islukstenti, jegu nebaigiu reiskia su manim kazkas negerai, ar su juo kazkas ngerai? Tai ir stengdavosi visokeriopai nesuprasdami kad tu dirbtiniu pastangu man nereikia. Su MB viskas kitaip - jis mane tiesiog paima ir pamyli. Ir niekad as nepatirdavau dazniau orgazmo ir apskritai - daugiau malonumo - negu su juo. O man nesautu i galva sakyti - "ne, nenoriu, er daznai". Taip, jam reikia gerokai dazniau negu man. Juk man malonu tiesiog atsiduoti mylimam zmogui
QUOTE(aihaola @ 2011 01 06, 18:51)
Uzmuskit bet nesurantu moteru tokiu kaip temos autoriaus zmona.... Jis nori 3 kartus per savaite, o jai mat reikia 1 ir basta. Na jeigu btu atvirksciai - gal ir butu problema. Bet moterei erekcijos iri orgazmo nereikia kad galetu dziaugtis artumu su mylimu zmgumi. Ir koks cia saves prievartavimas? Atsiduoti mylimam zmogui?
Vienų žmonių libido yra stipresnis, kitų silpnesnis. Jei nesinori, bet REIKIA patenkinti mylimą žmogų, tai darai per prievartą..
Galėčiau čia labai išsiplėsti, bet nežinau ar verta.
QUOTE(Nepatenkintas2 @ 2011 01 06, 16:29)
Galiausiai nusprendžiau, kad toks gyvenimas - ne man ir po kelių atsargių užuominų apie skyrybas, po poros intensyvių kivirčų pasakiau žmonai, kad nenoriu gyventi šeimoje, kur abu nuolatos kažkuo nepatenkinti ir pasakiau, kad išeinu, nes nemanau, kad kas nors pasikeis. Rimtai norėjau skirtis. Tada kažkas pasikeitė - sutarėm, kad metus laiko dar bandysim, o jei nepavyks - tada skirsimės. Pas žmoną kažkas apsivertė - atsirado spontaniškas seksas, dažnas seksas, ji manęs ir geidžia, jei pati nenori - patenkina, o kartais aš prie jos nelendu, jei matau, kad jai nesinori. Iš esmės atsirado tai, ko aš visada norėjau. Automatiškai neliko jokių pykčių, jei dėl ko ir pasipykstam - tai tuoj pat vienas kito atsiprašom ir taikomės.
Ne pirmą sykį skaitau, kad žmonės, tik pajutę kito netiekties jausmą, atsikvoši ir ima džiaugtis, gyventi... Tai man sukelia dvejopas mintis, viena vertus- džiugu, kad viskas ima klostytis gerai, bet kita vertus liūdna, kad tik tokios priemonės pasirodė veiksmingos...
QUOTE(juzė @ 2011 01 07, 09:04)
Ne pirmą sykį skaitau, kad žmonės, tik pajutę kito netiekties jausmą, atsikvoši ir ima džiaugtis, gyventi... Tai man sukelia dvejopas mintis, viena vertus- džiugu, kad viskas ima klostytis gerai, bet kita vertus liūdna, kad tik tokios priemonės pasirodė veiksmingos...
QUOTE(Priklausoma @ 2011 01 07, 09:05)
taip, tokie sukrėtimai matyt priverčia suklusti, sukrečia.
Aha, ir baisu, kad tai pasimirš, viskas vėl grįš į savo nelabai kokias vėžes, tada vėl reikės sukrėtimo, o tokie laikotarpiai ir tokie sukrėtimai - labai sunku. Bet, jaučiu, nieko čia gudriau nesugalvosi. Reikia tik abiem stengtis prisimint, kaip buvo blogai, kaip dabar gerai ir stengtis, kad visada taip gerai ir būtų.
