QUOTE(Ugn*Ine @ 2009 08 05, 19:51)
Mergaitės, aš sugebėčiau kažkiek atsiskirti nuo tėvų barnių, jei būčiau kitur, o dabar kaip jūs tai įsivaizduojate, kai mes gyvename viename butuke???Butas nedidelis dviejų kambarių, tad aš girdžių tėčio rėkimą, girdžiu jo0 grubumą, kasdien jis piktas, vaikšto susiraukęs, o kam dabar lengva?? Man taip pat sunku, slepiu savo skausmą ne tik nuo vaiko bet ir nuo kitų tame tarpe ir tėvų, nerodau jiems visko, geriau naktį tyliai išsiverkiu apsikabinusi pagalvę...todėl ir nusprendžiau kraustytis vėl atgal į savo butelį, esmė, kad aš pati nesugebu pasirūpinti tiek savimi tiek vaiku, būna dienų kai nepakylu iš lovos, vakar visą dieną pragulėjau, nes tiesiog nesugebėjau atsistoti ant kojų, todėl ir gyvenau pas tėvus, bet dabar jau nusprendžiau ragais, nagais bet kabinsiuosi, man reikia poilsio iki operacijos o ne nuolatinių ašarų...
Aš į jų barnius nesikišu, turiu ir savo skausmo pakankamai, tačiau už save ir savo vaiką tikrai privalau pastovėti ir niekam neleisiu gadinti to
Nei vieno iš tėvų neteisiu ir nei vieno kažkaip kitaip nemyliu, abu juos myliu ir abu juos palaikau, tačiau mama priima palaikymą ir kritiką priima bei patarimus, o tėtis, tėtis neišklauso, jis visada tik kaltina ir tiek, todėl ir skaudu, bet jis jau ne vaikas, manau pats supranta ką daro...
Ką tik grįžom iš miesto, deja lovų neišsirinkau, nei kaina nei aplamai lovos netenkino, labai mažai jų mačiau, dabar pabandysiu ieškoti padėvėtų...
Kasdien skauda galvą, kažkas nenormalaus, ir nuovargis atsirado didžiulis, labai bijau kad nebūtų pablogėjimas
aš taip noriu gyventi, tiek daug dar visko man turi būti prieš akis kaip ir kiekvienai iš mūsųs...
BABANIA, na mažut išlysk, tu ne viena, manau tikrai kad ne aš viena tave palaikau, nesuprantu kas nutiko, nenoriu kad mes skaidytumėmės, mes juk tokios vieningos, tokios suprantančios, tikiu kad kartais mes kažką pasakome ir visai ne į temą, nes neįsigilaname į kito žmogaus problemas, tačiau tu visada gali ignoruoti tai kas tave skaudina čia, na būk stiprutė, ateik išsikalbėk, būkim visos kartu ką
Ugn*Iuk, bet mamytė žino, kad tu išsikraustai? Gal ateis tavęs pažiūrėti, susiskambinsit, jei silpniau jausiesi. Tau gal galvytė skauda ir nuovargis yra dėl tokios padėties pas tėvelius. Kai išsikraustysi, pailsėsi, bent jau nuo barnių. Gal ir galvytė , ir kūnelis atsigaus. Kaip būtų gerai, kad atsirastų kokia moterytė, kuri bent kelias valandėles per dieną su tavo mažulytę pabūtų, pažaidintų ją, gal pasivaikščioti išeitų, o tu tuo tarpu pailsėtum. Taip sutartum, kad ateitų, kai tavo mamytė negalės, ar tau sunkiau judėti būtų. Nors vėl viskas atsimuša į pinigėlius, bet šiuo metu, kai tiek reikia žmonėms bet kokio , kad ir laikino darbelio... Juk tai galėtų būti valanda ar dvi...
Juk tu rašei, kad norėtum lovos, kad paskui patogu būtų, kad būtų kur įsikibti? Ar tu nori paprastos su atlošu, kaip sofa? Ar tau netiko, ką matei, atr išvis nėra tų lovų? Kiek suprantu, baldų salonuose dabar būna , kad išsirenki lovą o paskui prie jos norimą čiužinį iš duotų pvz. (bet gal aš atsilikusi
)
Begaliniai stiprioji mūsų...