Mes vis dar tikime.....

Apie vidaus organų echoskopiją... Įvertinkit situaciją , Liūtuke, jei mamytė turi jėgelių nueiti iki mašinos - tai geriau pasidaryti kraujo tyrimuką. Geriau žinoti, kas vyksta ir kaip yra. Paskui , po kitų lašinimų viskas bus paprasčiau. Įeisit į savotišką ritmą. Žinosit, ką reikia pergyventi, ką pralaukti, ką padaryti ar nepadaryti...Prieš chemiją padaryti tyrimai yra vienas dalykas, o po jos - visai kitas...
Tai ir sunkiausia padaryti - atrasti optimizmo toje liūdnoje situacijoje. Mano mamytė irgi buvo energinga - "pienas ir kraujas", nieko nebijodavo, optimistė... O kai susirgo iš pradžių dar šypsojosi, sakė, kad įtarė ligelę ir t.t. Bet kai prasidęėjo chemijų virtinė (gavo 14 be pertraukų beveik), švitinimai... Dar stengėsi laikytis... bet kai pasipylė žymių žmonių netektys, ji visai palūžo... Šiandien po beveik metų be chemijų galiu pasakyti, kad ir tai išgyvenama. Bet mums - artimiesiems - reikia padėti tai padaryti , bet ne gailesčiu...
Šypsosis dar ir Tavo mamytė... šiandien blogai - rytoj bus geriau.

Tai rugsėjo 1-oji su vaikais

Teciui hemoglobinas buvo stipriai krites,ar teisingai pamenu?

O siaip tai visokiu chemiju buna.Pvz.mamai pries 2,5m.kai lasino(po operacijos)-tai jai tik po 6-o kurso blogiau buvo-supykino ir pan.,o taip tai viskas gerai buvo,tik,kad plaukai nukrito,o jautesi kuo puikiausiai.Kraujo tyrimai visada idealus budavo.




Vidaus organu echoskopija jums ar mamytei?

O koki kraujo tyrima reiktu daryti?Bendra ar ne?Iki masinos sunkiai nueina,bet gal nueitu.Tik aisku bus sunku ikalbet Na ziuresim kaip bus rytoj.

Gal galit parasyt kokias chemijas jusu mamyte yra gavusi?Ir kodel tiek daug skyre?As mamai pasakoju apie visu forumieciu istorijas,ja domina viskas,bet as ne viska zinau.

Sekmes jums ir jusu mamytei!

Kaip gerai, kad tėtukas laikosi stipriau ir ko čia nepasigyrus... Įsivaizduoju kaip keičiasi visų nuotaikos, kai ligoniukas nusišypso... Juk ligelės metu visi tampa kaip vienas didelis kamuoliukas su visu padidintu jautrumu, paaštrintais jausmais, su begaline meile, kurios, atrodo, kad seniau nė nepažinojai ...
Mums kokios chemijos sunkesnės - sunku pasakyti. Atrodo kad pirmos buvo laaaaaaaabai sunkios. nepažintas skausmas, baimė dėl kiekvieno naujo nemalonaus pojūčio. Paskui su tuo apsiprantama, bet prasideda psichologiniai dalykai. Tiesiog nebegali dvasiškai ir psichiškai pernešti , laikas atrodo stovi vietoje, o čia dar dvi chemijos laukia, ir pradeda atrodyti, kad jų nebeištempsi... Bet laikas juk eina - sekundė po sekundės, valanda po valandos... Viskas praeina...Ir pradeda rodytis kad tai vyko ne su tavimi... (aš čia pasakoju savo mamytės patYrimą ir apie ką mes kalbame)...


Aš visą laiką šneku apie mamytę... Na, mes draugelės esam - viską pasišnekam, todėl žinau labai smulkiai...
Kraujo tyrimuką po chemijos darytis reiktų bendrą. Tiesiog matysit, koks hemoglobinas, leukocitai, trombocitai, granuliocitai ir t.t. Jau vien tai parodo būklę ir jei yra kuris rodiklis labai blogas, galima kreiptis pas gydytoją, ar net pačiam bus ramiau, kad tai dėl kraujuko... Bandyk įkalbėti...
Mano mamytei iš pradžių skyrė FAC chemiją. Buvo pati pradžia ir pati aš nieko nesusigaudžiau:Tai buvo Fluorouracili, Doxorubicini, Cyclophosphamide....Turėjo tik du kursus, nes labai krito kraujukas, po abiejų darė kraujo perpylimus. Tada pakeitė į Taksoterą (Docetakselį) - 6 kursai. Praėjus 1 mėn. po visos chemijos prasidėjo skausmai - rado naujas mts. trijuose slanksteliuose stubure (prieš tai jų jau turėjome) , tada švitinimai (stuburo, pažasties ir krūties) , 1 mėn pailsėti, ir nauja chemija Taksolis + Gemzaras (6 kursai)... Taigi dabar rugsėjo 30 dieną bus 1 metai be chemijų - TIKIMĖS-

Su vaiku ... Dėkoju Dievui už šią akimirką... kai ligą nustatė, vaiką palydėt į mokyklą buvo mano Svajonių Svajonė..... Dabar naujų turiu

*********

lenkiu galvą prieš jus, mergaitės, kurios būnate kartu su savo sergančiaisiais, einate kartu, išgyvenate. .. Mes su dukriuku vienos gyvename, mama mano jau 75 m., taip kad ne viską aš jai ir pasakojuosi, pasaugau ją. Ir iš tiesų , dažnokai vieniša jaučiuos, būna, kad nelabai yra su kuo iš dūšios pakalbėt. Na, su likimo draugėm Ir dukriukas dar mano didžioji Draugė, Mokytoja, ir Guodėja... pasikalbam daug ką.

**********

Liūtukee, būtinai pasidarykit bendrą kraujo tyrimą, gal kraujas nusėdęs... dėl to mama taip jaučiasi.

Visiska teisybe. As net neprisimenu visu bloguju dienu detaliu, apskritai, gan miglotai tas dienas prisimenu. Pamenu tik emocijas mazdaug, bet viskas pamazu blunka. Svarbiausia iskesti kazkaip sunkiausia perioda, itikinti save, kad gali tai istverti. Zinoma, labai labai padeda artimuju, draugu palaikymas, ne uzuojauta, o palaikymas, pastiprinimas, paskatinimas.

Pas sunkius ligonius, kurie nevaikšto turi ateiti apylinkės seselė ir paimti kraują namuose, kreipkitės į šeimos gydytoją. Vesti nusilpusį ligonį į polikliniką yra pavojinga. Jei kraujas stipriai nukritęs, nėra apsaugos nuo infekcijos, gali bet kada poliklinikoje pasigauti infekciją arba bent vienkartinę „kaukę“ uždėkit.

---------------
Man penktadienį po filgrastimo leukocitų buvo 11, granuliocitų 9. Šiandien granuliocitų 0,4, leukocitų 1,2. Vaizdas kaip matot radikaliai pasiketė, rytoj chemijos nebus. Susileidom dar vieną filgrastim ir vyksim ketvirtadienį. Juo labiau, kad siūlus reikia išimti ir taip daug laiko praėjo, dar įaugs neišimamai...Savijauta pusėtina, tik silpna. Mamytei matuokit temperatūrą, kartais jos nejaučiam, jeigu virš 38 laikosi daugiau nei pusdienį ir ilgiau nedelsiant į ligoninę, prasidėjo neutropenija, t. y. virusai ir bakterijos pradėjo bujoti...
*************

Arūne, su dideliu džiaugsmu seku tavo naujienas.

Kiekvienam skirtingai su žinojimu ir buvimu. Kartais "ne visko pasakojimas " mylimą žmogutį apsaugo nuo begalės bemiegių naktų... ir suteikia ramesnį gyvenimą...
Pamatysi, Arūne, kad vieną dieną šalia tavęs žygiuos ne tik dukrytė, bet ir mylimas, suprantantis draugas. Ir Jūs šnekėsite, spręsite savo kasdienius klausimėlius, linksmai mostikuosite rankomis , šypsositės ir Jūsų akys valiūkiškai žibės. Ir bus kam pasiguosti ar pasidalinti džiaugsmu ar nerimavimu... O dukrytė Jį vadins tėčiu... Taip bus...


Papildyta:

Sveikute, Adis kaip visada atneši konkretumo...
O aš pamaniau, kad jau esi išvykusi chemijai... O kiek išvis susileidai Filgrasimo? Ar gydytoja išrašė iškart prieš chemiją? Ar valgyti viską gali? Juk tai bent vienas iš malonumų...
Laikykis...

Adis, saulyte musų,... kaip nudžiugau tave pamačius Sveikatos, sveikatėlės Tau, tu gali, tu įveiksi visus negerumus !!! Mes , didžiulis būrys, žingsniuojame tau iš paskos, nes tu - musų vedlė. ..

... gražus vaizdelis . Ačiū, Rasų lanka. Bet apie vyrus aš negalvoju.

kartą apie vieną vaikiną aš pagalvojau: neduokdie tai mergiotei, kuri bus jo žmona... Po kiek laiko (2 metų) jis tapo mano vyru.... ...Ir jau 23 metus yra...