Mes vis dar tikime.....

Oi Gabija, aukso zodziai, du su puse metu gyvenau su tecio liga ir sakydavau manes niekada neaims jokia liga, nes turiu buti stipri, turi istraukti teti, buvau kaip tankas, net sloga nesirgdavau, o dabar, per ta menesi, kai nera tecio, jau nebera vietos, kad neskaudetu, turbu tuos tecio isgyvenimus peremiau sau, jau pradedu visokiu profilaktinius pasitikrinimus, nes prasidejo paranoje.
Turbut atejo laikas, kada reikia pradeti myleti save, nes kai pagalvoju apie savo gyvenima, visada buvo pirmoje vietoje kiti. Be proto mylejau vyra, paskui tecio liga, rupestis begalinis, turiu priziureti savo mociute, nors ji ir stipri, bet 90 metu siemet, gyvenu su ja, dabar turiu rupintis mamyte, nes ji sunkiai pernesa tecio netekti, nekalbu apie suneli, kuris gyvenime yra viskas.

kaip sunku darosi, niekur nebeina pasislėpti...visi tie žvilgsniai mieste, rodymai pirštais....pavargau ir jau pradedu gailėtis, kad tiek "pasiviešinau" parašė viena mamytė kurios sūnelis serga osteosarkoma, taip pat kaulų vėžiu, ji sako džiaugiasi kad tiek nesiviešino, tačiau pinigėlių jie labai daug surinko. Žinoma aš to nesitikiu, nes ten mažytis vaikas, o aš...o aš tiesiog moteris, ir pagal kai kuriuos komentarus kai kurie mane laiko tiesiog aferistė, nes per daug gerai atrodau Ir niekam nė motais, kad norint taip atrodyt, stoviu valandų valandas prie veidrodžio, kad stengiuosi, dedu pastangas, nes jei to nedaryčiau, bijočiau pažiūrėti į veidrodį, nenorėčiau niekur išeiti..kodėl žmonės tokie žiaurūs ir jiems atrodo, kad jei sergi vėžiu, turi būti juodais rūbais, juoda skara, su nutysusiu veidu ir patinusiais paakiais??????? O aš noriu jiems visiems išrėkti, kad čia NESĄMONĖ, kaip tik visos sergančios turi stengtis, ir pasidažyti, ir apsirengti ryškesnį rūbelį ir daugiau š, ir klausytis daugiau muzikos, ir domėtis menais ir skaityti daug knygų ir svarbiausia eiti iškėlus galvą Na ir kas, kad mes sergame, bet mes juk turime teisę STENGTIS gyventi......
Aš daugiau nebesiviešinsiu, jokių daugiau straipsnių, laidų...nebenoriu to, pavargau, mane išsunkė iki kauliukų....tačiau rankų aš nenuleisiu, juk nenuleisime nei viena iš mūsų

Taip faina kad čia tiek jau įveikusių ligą....pamaniau, gal reikia kitos mūsų temelės pradžioje paskelbti skaičiuką, kiek jau įveikė ligą, ką manote??? Gal tai ir mums suteiktų stiprybės ir tikėjimo????????????


Mano temelė baigėsi, ačiū už ją, bet aš ten negaliu kasdien rodytis, nes paprasčiausiai nebeturiu sveikatos vakarais, prisėdau va pas jus, nes jus labai myliu, noriu jus palaikyti, ir nenoriu nuo jūsų atitolti Dabar kiekvieną vakarą verkiu, ai atrodo vakare protas nušoka iš vietos, nenutaikau niekaip raminančių, jau visokių išbandžiau niekas nepadeda, o kiek daug atiduočiau, kad tik kas nors pasiūlytų vaistą, kuris mano mintis paslėptų kur nors giliai giliai.........

Ugn*Ine, mieloji - žinau, kad tai padaryti sunku, bet pasitenk į piktu komentarus ir žvilgsnius nekreipti dėmesio. Jų buvo ir bus. Kas jie palyginus su visais tavo geradariais? Ką tu blogo padarei? - Nieko. Tu tik STENGIESI gyventi. Ir gerai, kad uždegei už juos žvakelę, nes jie nežino ką daro ir tegul Dievulis apšviečia jų protą ir mintis. O Tu eik ir toliau iškėlusi galvą. O Tavo makijažu jau senai žaviuosi ir ruošiuosi pagirti Tik labai norėtųsi, kad šių išraiškingų akių netemdytų skausmas ir ašaros
Papildyta:


Man ir šiandien teko diskutuoti ar galima sakyti jog nuo vėžio pasveikstama... Ar yra tik remisija ir amžinas nerimas bei viltis?

Kai manęs klausia kaip vyro sveikata, atsakau, jog šiuo metu liga sustabdyta, vyksta chemoterapinis gydimas pagal planą. Paskui du metus kas du mėnesius reikės tikrintis. Viso - 3 metai. O kas toliau? Jei neatsinaujins (labai labai tikiuosi), ar jau skaitysisi pasveikęs????
Papildyta:


Turiu, bet labai prižadėjau neskelbti...... Nežinau kas ją forume įskaudino.....
Bandžiau įtikinti, kad visuotinis palaikymas ir malda - turi didelę galią, bet....
Papildyta:
ADIS - ilsėkitės ir stiprėkite

labas

Ung*Ine, norisi tiketi, kad tavo asaros reikalingos, skaudzios, karstos - ir apvalancios, gydancios, kad ju reikia, kad issiverkus, issiprausus dusele palieka lengviau.


pasveikstama, zinoma.
o kas lieka? kaip ir kiekvienam, asmeniskai susidurusiam su mirtinu pavojumi, koks jis bebutu, tikriausiai lieka zinojimas, kad gyvenimas kaip deimantas - kartu tvirtas ir trapus, kad viskas, iskaitant mus, yra laikina ir prabega... lieka gimties ir mirties ciklas, bega dienos ir naktys, po pavasario ateina vasara, ruduo ir ziema, viena zmoniu karta keicia kita... ne vienas negyvena amzinai.

Labas, mergaitės Vis paskaitau jūsų temukę
Žaviuosi jumis, jūsų nuoširdumu. Būkit ir toliau tokios

Ugn*ine, pasistenk neimti į širdį taip visko ir juo labiau nesislėpk. Gyvenimas juk ne be blogų žmonių

Tokie mato blogį visur, bet kur ir bet kada. Nu ką ir sakyti, matyt matuoja viską pagal save.
Bet, patikėk, tokių tikrai nėra daug. Daug daugiau yra gerų ir nuoširdžių. Jie tiki tavimi, todėl ir tu tikėk. Banaliai skamba, bet viskas bus gerai, turi būti gerai, nes juk tau reikia dukrelę užauginti. Neprarask tikėjimo ir vilties, mes taip tavimi tikime.

O dėl išvaizdos... gražuolė esi, didžiuokis tuom, na o tie, kuriems tai nepatinka, tegul pavydi

Adis, iš visų tavo pasisakymų, supratau, kokia tu stipri. Linkiu ir toliau tokiai būti.

Trapumas tas mūsų! Dar prieš dešimt dienų su vyru apvažiavom Žemaitiją: Tytuvėnų vienuolyną, Šiluvą, pabuvojom prie Lyduvėnų geležinkelio tilto, ilgiausio Lietuvoje (599 m ilgis), pasikarsčiau Medvėgalio piliakalniais ir puikiai jaučiausi. Deja, po penkių dienų jau sunkiai beužlipau į namus (gyvenam ketvirtam aukšte) , staiga kojose neliko jėgos, pradėjo dusinti, pakilo temperatūra ir dar skrandis su žarnynu užstreikavo. Bandžiau juokauti: kiaulių gripas. Gerai, kad penktadienį nuvažiavau kraujo tyrimų pasidaryti, tai laboratorijos sesutė sunerimo: sako, panašu skysčiai kaupiasi prie plaučių. Padarė rentgeną, echoskopiją (Šiauliuos) ir rado. Skysčio buvo nedaug, nutraukė tik 300 ml ir pasakė tausok širdį. Dar pasiteiravo, kada man į Kauną. Kaune buvau suplanavusi pasirodyti sekančios savaitės ketvirtadienį, t. y. po 5 dienų. Bet būklė blogėjo, gerai, kad ne durna ir nelaukiau ketvirtadienio: nuvykau į klinikas pirmadienį. Gydytoja iškart pasakė širdis skysčiuose. Įstatė į perikardą dreną ir nudrenavo 1,7 l skysčių, tada pasirodė abu plaučiai ir skęsta. Nupunktavo nuo abiejų plaučių pliauros po 1,5 l skysčių. Punktuojant pateko oro, tada dusulys dar labiau sustiprėjo: drenavo plautį. Nudrenavo 2,4 l. Tai va, ir nedelsiant kai tik susitiprėjau chemija: 12 k. kas savaitę. Kodėl taip smulkiai parašiau, jog žinotumėt, nes gydytoja sakė, jai būčiau laukusi ketvirtadienio būtų sustojusi širdis...Man per nepilną mėnesį užaugo svoris 5 kg, tai ir buvo besikaupiantys skysčiai.
Dabar svoris vėl norma...net per mažai. Kas nelabai malonu, būklė bet kada gali pasikartoti...

*****************
Ugninuke, žmones pakalbės pavėpsos ir nustos, atsibos jiems. Jie pasižiūri į tave, pabado pirštais ir nueina užmiršę, turi savo problemų, tik tas momentas tai tikrai ne iš maloniųjų.
****************
Aš ir puošiuos ir stengiuosi šypsotis, nes liga neatima iš mūsų moteriškumo. Visų pimra tai darom dėl savęs, o ne dėl kitų. Jiems nesuprast mūsų šypsenų, bet kai šypsais tą akimirką jautiesi laimingesnis, tad negesink savo mielos šypsenos, nors daugeliui būtų maloniau matyti tavy auką. Nesi tu auka ir pati valdai šiandieninį savo gyvenimą...
Dėl ašarėlių, bandyk rašyti savo jausmus ir po to plėšyti arba deginti tai, ką parašei, taip būsi išsiliejus popieriaus lapui.
****************
Dėl Vokietijos, būtinai važiuok konsultuotis kuo greičiau, nelauk visos sumos. Nes mano pažįstamai ir pasakė pradinę labai aukštą sumą, o po to (po konsultacijos) ji sumažėjo keliasdešimt kartų. Tau svarbiausia konsultacija ir galimybė alternatyvaus gydymo. Jei pasiūlytų tokią metodiką, kuri netaikoma Lietuvoje: drąsiai galima kreiptis į sveikatos ministeriją ir ligonių kasas prašant kompensacijos: pagrindinis motyvas būtų - kojos išsaugojimas... Nedelsk mieloji, kai viskas bus aišku, bus kitaip. Dar bandyk skristi su Airbaltic į Berlyną, būna akcijinių bilietų. (http://www.airbaltic.com/public/index.html). Kartais įmanoma labai pigiai nusipirkti dviem žmonėm į abi puses: ~ 500 Lt. Skrydis iš Rygos.
Dar galėtum įeiti į Sm puslapius, kur plepa mamytės iš Vokietijos (Berlyno) gal atsiras, kas suteiks gyvenamą plotą arba vertėjaus. Yra gerų žmonių ir norinčių padėti... Prašyt negėda, nes tau sprendžiasi globaliniai klausimai: išlikimas, kai mano dukra man pasakė, dabar pasaulyje esi svarbiausia TU. Visa kita nesvarbu.
***********
puiku, kad pati moki kalbą. Dabar nedelsiant atlik ligos istorijos vertimą vokiečių ir anglų kalbomis, geriauisa profesionaliuose vertimų biuruose, kur uždės vertimo garantijos anstpaudą. Tik neleisk laiko pro šalį. Brangi kiekviena diena...Prašyk sesės, mamos pagalbos. Turi gal pusseserių ar kitų artimų žmonių, kas galėtų tai organizuoti...Reikia suktis, suktis ....nedelst....

Adis, ash skambinausi su keliom klinikm, bet ne su Berlyno... ar ten tikrai geriausiai esant Ugnines ligai?
Ash irgi uz ta, kad pirmai konsultacijai Ugnine ish kart skristu..su dukryte ir mamyte.. tam pinigeliu tikrai dabar uzteks..

Be to, i Miunchena skrenda ish Palangos, Miunsteryje ir Miunchene, ir Berlyne yra lietuviu bendruomenes (tik ish ju niekas nesilanko SM) -gal jau kas parashe ten laishkus?

Kuo skubiau reikia konsultacijai laika paskirti, vokieciai irgi "ant rytojaus" nepaskirs, tikrai savaite ar dvi gali tekti palaukt.

Nežinau, čia turėtų ir medikai tarti savo žodį. Kažkokius kontaktus turi, važinėja į traptautines konferencijas: dabar viskas palikta gležniems Ugni*nės pečiams. Savo draugei aš pirma pasiūliau vykti darytis PET/CT (apie Lenkiją tada dar nežinojau)...Xellios radau internete iš rusiškų saitų. Ji Šiauliuos nuėjo pas onkologą Mindaugą Šatkauską pasitarti, jis stažavosi toje klinikoje ir suorganizavo priėmimą; susiskambino. Bent manoji pažįstama pasakė, jog tai stipriausias sarkomų centras Vokietijoje, kiek teisybės tuose žodžiuose nežinau. Jai chondrosarkoma. Pradinė suma, kai sakė ir buvo milžiniška, sakė parduos butą... Nereikėjo: pirmam vizitui užteko nepilnų 5000, o gal net 3000 Lt. Tiesa, Vokietijoje turėjo kur gyventi ir vežė automobiliu geras draugas, kėlėsi keltu...Kelionė ir gyvenimas nekainavo.

Parašiau tau į a.ž. Nematau tikslo rašyt dar bendruomenei (ar klystu?), kai nežinau kur konkrečiai gydysis, kokios pagalbos reikia Nesinori mėtytis nuorodomis, juk gal tikrai reikės pagalbos... Dabar telieka laukt atsakymų ir tikėtis, kad sveikata nepablogės iki to laiko. Laiškai jau išsiusti...

adis vaje,kiek tau teko isgyventi per sias dienas Baisu...o del ko tie skysciai pradejo kauptis ? Atsigauk greiciau

Ugnine ,nekreipk demesio,gal dar ir atrodo kartais kad rodo pirstais ir t.t.As visada pasidazidavau ir graziai apsirengdavau ir chemijos metu,visi man komplimentus sake (gal il melavo biski ) as to labai patenkinta buvau ir esu kai dabar sako kad graziai atrodau Tikrai niekada nejausdavau del to kaltes,kad as sergu,turiu invalidumo 1 grupe,o atrodau gerai. net bernai kabindavosi kai su skarele ir po gydymo vaikscioja po koki Akropoly

Ir dar,Ugniuke ,zinau kad pavargai,bet dabar neturi teises sustuoti,turi eiti ir kovoti iki galo.Paklausyk adis patarimu,pasistenk ko greiciau vaziuoti i Voketija,kai bus jau kazkoks sprendimas priimtas arba te gydytis,arba cia - bus lengviau...ir juk negalima ilgai laukti

Suprantu Ugn*ines jausmus. Pati del to nenorejau viesint gyvenimo pasikeitusias aplinkybes...

Bet jai reikejo sio paviesinimo. Siuo metu jai kaip niekada reikia palaikymo, pagalbos, paramos.

Ugn*ine, atlaikysi viska, nes esi tikrai stipri.

ADIS, stipriai-stipriai Tave apkabinu... Mintimis su tavim...

Aj,dar,Ugnine tai merginai "labai labai patiko papuosalas. mano stilius. labai gražios spalvos. nu žodžiu labai liuks" cia citata,jos zodziai