QUOTE(ragnez @ 2009 08 18, 10:59)
jei jau susirgau, vadinasi, per savo gyvenimeli kazka dariau taip, kad padejau ligai atsirasti. ir tai dariau as pati, ne kas nors kitas man dare. ir nejauciu del to kaltes: jauciu atsakomybe ir stengiuosi, kad mano siandien priimami sprendimai ir pasirinkimai butu samoningi, kad suvokciau priezastis, kodel esu, kur esu, ar esu ten, kur noriu buti, ir kaip mano padaryti pasirinkimai paveiks man artimus ir nuo manes priklausomus zmones. tai ne kalte - tai atsakomybe. ji kartais gali buti sunki, kartais del jos gali jaustis vienisas - nes is esmes, savo kelia kiekvienas turi nueiti pats. ir eini.
Vokietijoj (gal cia man tik taip pasitaike... ) gydytojai akcentuoja atsiradus ligai ne "ka ash blogai dariau", bet kokioj aplinkoj, kokie veiksniai galejo itakoti. Pavyzdziui girdejau ish daktaru pati, jog yra irodyta, kad Cernobylio katastrofa paspartino vezio vystymasi.. pasauliniu mastu daugiau ir agresyviau serga veziu po sios katastrofos.. o jos mes patys sau nepadarem.
Mano mamyte buvo dantu tecnike, ji visa gyvenm dirbo su chemikalais, vire plastmase ir namu salygom... (mes, vaikai, taip pat prisiuostem) - ash esu isitikinus, kad tai paskatino isibujoti tam "znypliuotam pabaisai".. vadinasi ir profesija pasirenkant reik mastyti, ar tai nepavojinga sveikatai.