Mes vis dar tikime.....

Labutis,
O mano mamytei pradėjo skaudėti nugarą. Juosmens srityje. Visa tai iš pradžių suvertėm tam, kad apie 30 metų dirbo prie konvejerio, tai dabar atsiliepia + svoris ir žinojom, kad reiks keisti kelio sanarį. .. Kol tas skausmas tapo nepakeliamas. Kai gulėdavo ramiai - iš vis nieko nejausdavo, bet tik reikdavo pasisukti, ar lipti lauk iš lovos - šauksmai, ašaros, ir juodas beviltiškumas. Du kartus gulėjom ligoninėje, kur "gydė nugaros išvaržą" ~" lyg ir tai lyg ir ne". Pirmą kartą 10 dienų gavo parafino šildymus ir masažus ... Antrą kartą (pas kitą gydytoją) nepilnas 10 dienų masažus ir mankštą ... Bet nebaigė kurso, nes jau ir su vaikštyne nebepaėjo. Leido tik Tramadolį, nuo kurio mamytei pykino, pakriko nervai (ir paskui kol jis išgaravo... ...) Padarius KT , (nors ir prieš tai darė), atidavė popiieriukus ir pasiųlė kitur važiuoti... Visa tai įvyko per pusmetį.Mamytė buvo jau užsirašiusi ir pas mamologą . Bet tai profilaktiškai. Ji visą laiką tikrindavosi sveikatą, buvo labai pavyzdinga... O čia krūtyje ir blyniukas iššoko, spenelis įsitraukė... Nuvažiavom mes su KT nuotrauka pas neurochirurgą, pažiūrėjo į ją ir ramiai pasakė - taigi čia mts. Tada mamytė ir paminėjo, kad važiuos į onkologinį dėl krūtų . Tai tas gydytojas - vat pirma ten ir nuvažiuokit... Tiesiog per kelias dienas viskas kaip ant delno pradėjo aiškėti. Todė beliko laukti tik diagnozės patvirtinimo... Krūties...4 st , su mts. stuburo slanksteliuose... Niekas nebeoperavo... Tik chemijos ir švitinimai. Dabar limfmazgiuose ir krutyje nieko neberodo ... Laikomės vaistukų ir Dievo pagalba...
Ir aš eisiu darytis mamogramos. Kai mamytė susirgo, pradėjau tikrintis. ( Mamytė irgi tikrinosi, tik paskutinius 2 metus apleido, nes aš sunkiai sirgau, ir ji manim rūpinosi . Tai tie pergyvenimai tikriausiai viską pagreitino). Visko nenumatysi- ką čia gali žinoti, kada kas ir iš kur... Esu potenciali rizikos grupės atstovė, atitinkanti beveik visus faktorius. Turiu cistas ir miomą, probleminė storoji žarna....ai...Aš ne to bijau , kad susirgčiau, bet labiausiai, kad savo liga skaudinčiau mylimiausių žmogučių širdeles. Ir kad negalėčiau jais pasirūpinti...

Sveikute,
aš kas du metus tikrinuosi vidaus organus ir krūtis echoskopu, taip pat reguliariai pas ginekologę (prieš naujus pasidariau ir tyrimą dėl gimdos kaklelio tyrimo pirmą kartą). Kol kas tfu tfu tfu, bet šventai ramybei man reikia tokių patikrų, kitaip man slegia "ar viskas gerai". Gegužės pirmą buvo vykdoma akcija dėl odos vėžio, t.y. tikrinama nemokamai, sakiau kitais metais užsiregistruosiu, nes šiemet nespėjau, ten tikrina apgamus ir pan. Dukriukę irgi patikrinau dėl tokio didelio kaip įgnybimo, kaip apgamo, pamiršau kaip vadinasi, sakė viskas ok. Mano vyro mama mirė nuo krūties vėžio kai sesytė buvo visai mažulytė, todėl dėl dukros bijau labiausiai. Na, bet svarbiausia stebėt ir tikrintis.
O mamograma kol kas man sakė nebūtina

Aišku, visokių formų būna, žiūrėk dubeny, žiūrėk kojoj ar galvelėj, visko nesužiūrėsi, manau kuo mažiau apie tai galvot reikia, kad ir kaip sunku būtų.

Sveikatos visoms, mergaitės

tei va man ir mamyte sako: "maziau galvot neprisisaukt zarazu"

Visur reikia rasti aukso viduriuką.Negalima eiti pas ginekologą kas 10 metų, sutikau ir tokių moterų.Rekomenduojama kas metai , tai ir nueiname kas metai.Šeimos gydytojos ar ginekologės paprašome , kad krūtis apžiūrėtų, nes man tai visur guzai.
save reikia prisižiūrėti, bet negalima to paversti vėžio paranoja.

kas be ko reik prisiziuret, taip ir darau nelaukiu paskutines minutes kai jau negaliu paeit ar pan.
siaip dazniausiai sulaukiu atsakymu is gydytoju: "Jauna ko cia ligu ieskai"

Iki 40 -ies aš buvau labai nepavyzdinga, ir praktiškai pas gydytojus nesilankiau. Dabar po savo operacijų ir ligoninių, po mamytės ligelės, atrodo, tenka lankytis oj kaip dažnai... Bet rami negaliu būti, kai tai vyksta mano šeimoje, ir kai pati patyriau, kad vienkartinis paskaudėjimas gali išaugti į tooookį mastą. Beje, iki 40 metų visada galvojau - susiimsiu ir tapsiu labai gera ir pradėsiu savimi rūpintis, ir išdrįsiu it t.t., bet tai ir liko kalbomis ir pažadais sau, kol Dievulis nepatvarkė mano norų....

sveikutes,
esu ir as is tu tyliuju jusu skaitytoju anksciau klausiau jusu kas man buvo neaisku ir aciu kiek kas zinojote padejote
labai noreciau patekti i albumeli ir savo seima parodyti, bet turbut tai neimanoma
papasakosiu kaip mums liga pasireiske. sunus parejes is mokyklos viena diena parode kakle atsiradusi dideli guza, bet jo anksciau nebuvo- atsirado staigiai. nebuciau pagalvojusi kad tai zenklas kazko negero.... bet jau kita diena nuvedziau pas savo gydytoja, israse antibiotiku, isgerem - nieko, tada nuvykome i panvezi-ten aiskina kad viskas gerai, reikia laiko kad pareitu, sako gali net metus nepraeiti. ir sake reikia ieskoti priezasties delko jis iskilo. viska atlikom viskas idealu, tik pasitvirtino taksakaroze. galvojome pagaliau atradom priezasti, bet pasirodo klydom..... taip ten menesi vazinejom, bet man buvo labai neramu viduje, ir nusprendiau siekti vilniu. uzsiregistravaom pas infekcioniste santariskese, na kaijau pasiekem vilniu tada prasidejo viskas... dar si daktare rado usisenejusi sinusita, girdejo siduteje uzsiuka, dar israse antibiotiku-tai kol viska issitikrinom vel sugaisom menesi laiko kol ji pati nusiunte mus pas chirurgus, kurie pasalino ta limfmazgi. birzelio 8d turejome vykti i vilniu suzinoti histologinio atsakymo, bet birzelio 3d mums jau paskambino pats chirurgas ir liepe kita ryta atvykti pas ji nes blogi atejo atsakymai. taigi....apsiverte gyvenimas aukstyn kojom nuo birzelio 4d, nes nuo tada sunus guli onkohematologijos skyriuje, mums nustate nehodzkino limfoma II st si sekmadieni pabaigem 4 kursus chemoterapijos, dabar laukiam ar paleis siandien i namus ar nea, nors vaikas jauciasi silpnas po 2sav tikrins ar viskas jau tvarkoje nes jei ne, tada dar prides chemiju daugiau
taigi kovo pradzioje pasirode guzas, o chemija gaunam nuo birzelio 4d, bet gydytojai sake kad ir taip jau uztempta su sia liga sake jei ir toliau taip butume nieko nedare tai si rudeni butume vaikucio jau nebetureje.... baisu......
taigi butins tikrintis
tik man labai keista sunaus kraujo tyrimai visada budavo idealus o jus rasot kad kraujukas parodojau kad kazkas yra negerai nes ir operacijai mes vaziavom su idealiais kraujo tyrimais, va to nesuprantu....

man rupinimasi savo sveikata iugde mama jei kas ko iskart pas gydytojus, vis tik netekus vieno vaiko i kitu vaiku menkas ligeles ziuredavo labai atsargiai, kas ko iskart temdavo pas gyd reik nereik
bet va gydytojai nesupranta ko as einu pas juos neva jauna (man 23m) sirkt tikrai neturetai teko pakeist ir gyd del ju poziurio

Man taip sakė. Mano variantas buvo baisiai užslaptintas. Pagal jų statistikas 30 metų - ne tas amžius, kai reik rūpintis onko profilaktika. Man buvo būtent taip, nustatė 30 su biškiu. Aš gimdžiau vėlokai - 32. Anksčiau nepavyko vaikučių susilaukt,priežasčių kaip ir nebuvo. Dievo planas toks buvo. Netikėtai davė man kūdikėlį, o po metų ligą. O apsičiuopiau pati. Ėjau 3 kartus pas ginekologę rodytis, kas čia yra, vis sakydavo ,nieko čia tau nėr. Nepastebėtai praėjęs mastitas. Ir echoskopu žiūrėjo , matė negerumus, bet vėlgi "mastitas". Šildymus prirašė, dar" paauginau". Na, žodžiu,... visos mes čia turim panašių istorijų. Tik gaila, kad kai nuvažiuoji su diagnoze 3 st. krūties..., gydytojai klausia: " Kur tu anksčiau buvai? " Ogi aš buvau vietoj, myniau medikų slenksčius ne kartą...

Likimas, ne kitaip.

Mergaitės,

gal turite kuri mūsų Modestos nuotrauką, įdėtumėt į mūsų fotoalbumiuką. Dažnai pagalvoju apie Ją ...

********

Atsiprašau, jei nusišnekėjau.

Labdien.

As kazkada rasiau jau kas ir kaip man buvo. Bet pasikartosiu. Gal kam bus naudinga.

Mano mama mirus nuo krutu vezio. 40 metu jai buvo kai mire.

As visa gyvenima buvo paveikta tuo. Visa laika "laukiau" ligos.
Sulaukiau.
Guza radau. Gavau siuntima pas onkologus. Eile - 3 menesiai. Kol atejo mano eile, buvau nescia ( 9 savaites).

Patikrino guza - nepiktybinis. Chirurgas liepe pjaut. I mano klausima del nestumo, pasake, kad tai svarbiau...

As taip nemaniau. Labai norejau vaiko ir apsisprendziau kitaip.

Mane stebejo visa nestuma. Nepiktybejo. Nebeaugo.

Pagimdziau. Maitinau. Tikrinausi kas 3 menesius. Priespaskutinis kartas man buvo labai neramus, nes JAUCIAU, kad kazkas vyksta. Bet nei markeriai, nei echoskopas nieko itartino nerode. O biopsijos nedare. Tiesiog nemate tikslo.

Nustojau maitint. Guzas per menesi padidejo 3 kartus. Nulekiau. Biopsija parode vezi. Biopsija-08.31. Rezultatas - 09.05. Operacija - 09.10.

2b STADIJA. 1 limfmazgis jau su mts...

Toks likimas.

Beje, arune, ir manes klause KUR as buvau anksciau??? Sakau, pavartykit kortele... As su jumis jau N metu....

P.s. Operaves chirurgas pasake, kad viskas jau tesesi apie metus... Pavelavau...

Žinokit gaunasi anekdotinė situacija.Ir aš kai jauna skundžiausi , nerado skydliaukės pakitimų, tai gavau karvalolio lašiukų.Tipo jauna viskas gerai.
Dabar kai jau ne jauna tai sako, kad jau amžius , tai nereikia kaži ko norėti.