Mes vis dar tikime.....

Miela Babanyte, as nei vienos merggaites zodziuose neizvelgiau Jusu dviveidiskumo, o buti bebaimiu, turbut butu nenormalu, kiekvienas zmogus kazko bijo, bijo del savo ateities, del vaiku ateities. Mano tetis labai norejo gyventi ir jis niekada neparodydavo, kad pergyvena del savo ligos, buvo visada nuotaikingas ir optimistas, bet karta mamai prasitare, nera minutes, kad nepagalvociau, kad as sergu. Nebijok nakties, nakti gi sviecia menulis ir zvaigzdes kelia rodo...

Sveikutės, bendražygės,



Taip, mums LABAI to reikia, mieliausioji Ugn*Inuke. TIKIME, KAD TIK TAIP IR BUS...



Negalvok, Arūne, apie blogiausią. Jei gausiai prakaituoji, gal tai nuo vartojamų vaistukų? O gal svoris krenta nuo tų prirašytų antidepresantų? Kaip šalutinis poveikis. Tiesiog gal pati nepastebi, valgai , atrodo tiek pat, bet pats maistas pasikeitęs. Pvz, uogos, arbūzai, obuoliukai... Gal dažniau nuo jų vaikštai į wc , ir išbėga tie gramai... Aišku, kaip Adis sako, gerai save apsižiūrėti reikia. O gydytoja žino, kad krenta svoris? ...

***

Šiandien apturėjau irgi stresą. Nuvažiavau pas tėvelius. Šnekučiavomės kambary su mamyte, tik kad nubildėjo virtuvėje. ... Taip širdį persmelkė...Nupuoliau...tėtukas guli po stalu, kėdės išsivartalioję. Tokio ištižimo dar nebuvau buvus - net nesuprantu, ką reikia daryti...Tai širdelę masažuoju, tai bėgu greitąjai skambinti... Šiap ne taip atsikėlėme, o tetukas nori toliau eiti darbus daryti... Prakaitas bėga upeliu, visas baltas. Pamatavau spaudimas 45/ 40 Kai atvažiavo greitoji - viskas buvo aprimę... Tai poliklinikoj gydytoja sakė, kad greičiausiai nuo vaistukų vienų sulėtėjo pulsas..., bet manęs tai neįtikino. Galime skambintis važiuoti į Klaipėdą (gydytoja davusi tel., jei kas ) , bet tėtukas atsisako kol kas. Sumažins tuos vienus vaistukus, gal pagerės, bet žinau , kad anksčiau ar vėliau vie tiek ten reiks vykti...
Kai viskas nuslinko, supratau ir to pasimetimo priežastį. Pirmą kartą tetuką pamačiau tokį bejėgį, kuriam pačiam dabar reikia pagelbėti... O visą laiką jis atrodė žvitrus, stiprus ir jokios pagalbos nereikalingas... Net ne visada paklausdavau, kaip šiandien jaučiasi.... Vis rūpindavomės visi mamyte... O mamytė visai neižtižo, liko blaivi, energinga(gal net per daug)... Šiap ar taip , viskas baigėsi laimingai ... Atsiprašau, kad išsiliejau...

Visoms geriausios dienelės...

Sakiau preitą savaitę, kai buvau. Tada buvo nukritę 2,5 kg. Gydytoja pasižymėjo pas save, ir pasakė, kad 2,5 - tai dar nereikia kreipt dėmesio. Bet va ir toliau krenta

Ar negali jai pasiskambint iki atostogų ir tai pasakyti, paklausti, ką toliau daryti? Tau pačiai ramiau bus...

Rasų lanka, tėtukui irgi gal per daug susikaupė - karštis, rūpestis dėl mamytės, gal dar tie vaistukai... Tai pirmas ženklas, kad ir jo sveikata ne geležinė. O vyrai - jie savaip reaguoja į stresą, neparodo, kaupia savy. Pas daktarus jų lengvai neišvarysi. Bet kaip nors išviliokit, pasitikrins, bus daugiau aiškumo...

Tai kad jis pas daktarus vaikšto sąžiningai nuo 50 metų (dabar jam 69), jau nuo tada permuša širdelę, ar šiaip ji streikuoja. Visi įmanomi tyrimai daryti prieš daug metų Kaune, prieš kelis - Klaipėdoje. Anksčiau nieko nerasdavo, o dabar jau kardiograma kartais rodo ritmo sutrikimus... Vaistukai nuo širdelės ir spaudimo nuolat geriami. Prostata tikrinama ir t.t. Tik, Tavo tiesa, jis kantrus ir nė už ką neprisipažins, kad negerai jaučiasi. Ir šį rytą paklausiau, kaip miegojai, kaip jautiesi, pasakė, kad nebligai, o po kelių minučių išgriuvo... Po viso įvykio pasakė, kad iš ryto buvo nekaip... Susikaupė jam tikrai daug - mamytės liga, begalinis rūpestis ja, tokie darbai, kokių niekad nedirbdavo (pvz. skalbinių lyginimas, maistą išmoko gaminti kaip "virtuvės šefas", o mokėjo tik visokias bulbienikes, kopustienikes su spirgučiais) - na visas "ūkis" ir ruoša ant jo pečių. Padedam ir mes, bet jie neprisileidžia...

***
Tai per savaitę nuo praeitos Tau 1kg nukrino?
Ir apie tą nuovargį...Mano mamytė visada nuvargusi po pusryčių būna. Atsikelia - dar nieko , o kai pavalgo, taip ižtęžta, jėgų nelieka... Turi net eiti prigulti ... Ir taip yra pora val. Po to viskas slenka nuslenka, ir kaip nieko nebuvę. Ir taip kas kasdieną.

Tėtukas pavargo, rasų lanka. Kartais sunku suvokt tą ribą, kur dar gali, o kur jau reik pristot. Mano giminaitis vyras 70 m.,besveikatis visai, vistiek "tempia" savo ūkį iš paskutinių, neatsisako nei daugybės gyvulių, nors senai galėjo susimažint. Ir niekieno neklauso

***
Pažiūrėjau, - per mėnesį ir 10 dienų nukrito 4 kg. (rašausi).

O gal Jus buvote priaugus svorio ir dabar kaip tik geras zenklas, organizmas atsistato i savo vezes. Manau butu blogiau jeigu kristu ne po 4kg., o koks 10 is karto. Musu kaimynas kai susirgo per pora men. 20 kg. numete.

Ugn*Ine, o aš kažkaip kitaip įsivaizdavau. Tu labai graži moteris


O gal verta pasiskambiti, pasitarti, privačiai ką nors pasidaryti?


Mano tėčiui buvo, jau prieš keletą metų. Bažnyčioj nukrito. Parvežė žmonės namo - be spaudimo visai...
Būtinai pasikonsultuokit su gydytojais. Tėčiui tada koregavo vaistus.

Babania, prašau, neįžvek mūsų žodžiose kažko tokio. Parašom, kaip atrodo. O jei jie žeidžia - atsiprašau. kažkaip bandau pastiprinti, tik suprantu, kad ne taip kažką padariau...

Santariškių klinikose, antram chirurginiam skyriuje. Palatos nr. nepamenu, bet netoli sesučių posto buvo Tave tiesiai iš tos palatos į operacinę išvežė, kiek žinau..
O aš gulėjau po kasos rezekcijos tąkart..

Labas vakaras! Sodininke pagaliau grizo namo

rasu lanka gal tikrai teveliui del vaistuku ir nuovargio taip atsitiko?Tikekimes kad nieko rimto

arune kad ramiau butu - paskambink ir pakalbek su gydytuoja.Ir stebek svori,3.5 dar nieko blogo manau,o nuo nervuku tikrai buna kad krenta svoris ir nuo antidepresantu gali.

Labas vakaras, ir mes jau grįžome, rytoj į darbelį. Oi kaip nesinori
Bet Jūs čia oi oi kiek nuveikusios. Šaunuolės. Labai gera idėka dėl pagalbos Ugn*Inei. Brangioji, laikykis ir tikėk.
Tuoj lendu į internetinį banką ir prisidedu prie paramos Inesai.
Nespėjau visko nuodugniai perskaityti - čia kelių dienų darbas

Babania - nepyk, tikrai ne taip supratai, o gal aš ne taip išsireiškiau... Pakalbėsim dar
Rasų lanka - oi, įsivaizduoju koks išgąstis Jusm buvo . Na, bet ir karšta...

O mums viskas neblogai. Pailsėjau pasyviai, bet esu patenkinta. Nes tos kelionės su lagaminais taip pat vargina. Nuo mažens esu namisėda, tai toks atostogų variantas man labai tiko. Kaip bebuvę, šie metai skirti kitiems tikslams - SVEIKTI ir PASVEIKTI. Vyrui kraujas atsistatė tik vėl nuslinko plaukai, bet man dar gražiau "basas" atrodo Nors ir slėpdamasis nuo saulės, šiek tiek sveikai įrudo. Dar du kursai tikrai, o dėl paskutinio, aštunto, nelabai besupratau.