Labukas, brangiosios
pagaliau ir as pas jus... smagu skaityt kitu svociukiu atsiliepimus, liuks,
skgreta - nerealiai Tau ten viskas, idejos fantastiskos, saunuole
Kaip gaila tu mergaiciu, kuriu artimieji kaip tycia sventems susserga - o ruostis vis tiek reik
uzjauciu ir suprantu, mano vyro senelis mire likus savaitei iki musu vestuviu.. patirtis tikrai nekokia..
Na o dabar trumpai ispudziai is praejusio savaitgalio
nieko labai daug ir labai grazaus nepadariau, nieko naujo kaip ir nebus, ziauriai daug ideju semiausi is Jusu visu
Taigi - vestuviu ryta as biskiuka velavau pas jaunaja, bet nieko, viskas tvarkoj. Maniskis jauniki is namu isleido, kuklu islydejima suorganizavo. Po to jie visi atvaziavo pas mus. Liudininkas nesesi jaunosios bateli, pagal ji ieskojo jaunikiui mergelės. Jaunasis matavo visoms, netiko. Tada irgi rinkosi gėrimą, jame buvo raktelis. Išgėręs ir atsirakinęs kambarį rado miegančiąją gražuolę - savo nuotaką, su nuometu ant veido. Pabuciavo ją.. mergelė atsibudo, pamatavo batelį - tiko. Po to ėjom visi į bendrą kambarį, pristatėm pulką, išgėrėm šampano, tada ėjom puošt mašinas, grįžus į kambarį buvo nuotakos tėvelių palaiminimas. Čia supratau, kad būtina su tėvais aptart, kaip jie supranta palaiminimą, ir jei ką - netgi pamokyt, kaip reikia tą daryt
na, kitąkart žinosiu
Po to išvažiavom į ceremonijas. Po bažnyčios pulkas barstė žiedlapius, mes įteikėm du balionus - ant lapelių jaunieji rašė savo viltis ir svajones, pririšo prie balionų ir paleido į dangų. Daugiau nieko nedarėm
Gamtoj sužaidėm keletą žaidimų, bet.. na, pirma - labai trūko laiko gamtoj, nes toli važiavom, ir su ceremonijom buvo biškiuką "ištempta", antra - nevieningas pulkas. Grupelėm pasiskirstė, išsilakstė... na bet šį tą nuveikėm su tais, kurie liko su mumis, o po to ir dalis pražuvėlių grįžo.
O jaunieji skaitė jumoristinę priesaiką bei rinkosi akmenukus-jausmus. Nemažai žaidimų ir netgi užduočių jauniesiems taip ir liko nepanaudota...
Vakare turėjom liuksinius muzikantus - ne dėl to, kad jie kažkaip ypatingai buvo vedę vakarą, bet dėl to, kad dainavo nuostabiai, viską tarėsi su mumis, viską išpildė, ir patys pora žaidimų pravedė. Tačiau kaip kitos panelės sako, kad reik organizuot kuo daugiau žaidimų - tikrai ne visada pavyksta, viskas priklauso nuo žmonių. Pvz., daugelio mūsiškių svečių buvo neįmanoma sukviest prie stalo ar į šokių aikštelę.
O dėl šokių - jaunųjų valsas buvo nuostabus.. o mudu su liudininku rokenrolą trypėm
Na o mūsų programa - dovanojom duonos kepalą (beje, mūsų namuose keptą), šeimininkės jį supjaustė ir po to nuo jaunojo rankų keliavo visiems svečiams - kaip pirmoji naujos šeimos duona. Rinkom 5 komendantus. Jauniesiems dovanojom kačergą ir pjūkliuką. Siuntėm per svečius kojinytes, jie į jas metė po monetą - nesvarbu nominalas, svarbu monetų skaičius (1svečias - 1 moneta), nubalsavo už berniuką... Tada dovanojom šeimos banką... Tiesa, teikiant šeimos židinį, skaičiau žodžius, iš forumo rastus - net nebežinau kuri mergaitė parašė, tai ačiū visoms
Tai kogero ir tiek maniškės programos, kažko galbūt ir neprisimenu šiuo metu... Tiesa, labai nepatiko tai, kad susidubliavo svečių knygos - su jaunųjų žinia ja rūpinausi aš. O po to gavosi taip, jog jaunojo sesuo taip pat nupirko tokį albumuką ir jį prasiuntė, be niekieno žinios...
Na o mes jaunuosius pasveikinom visai visai pabaigoj, ne prie svečių, o keturios akys prie keturių - linkėdami gražios saldžios pirmosios nakties - mat dovanojom dėžutę su jų nuotrauka, medaus stiklainiuką ir "drabužėlius pirmajai nakciai" - šokoladą kūnui.
Beje, kažkokiai didesnei programai ir nebuvo visai laiko, mat dar leidom fejerverkus ir dangaus žibintus, o muzikantai buvo užsakyti tik iki 3 val. Ir viskas truko vieną dieną - taigi tokios pusiau netradicinės vestuvės su tradiciniais elementais.
Mus irgi svečiai gyrė, šiltai priėmė... O jaunieji... nuostabūs jie... Apdovanojo mus, labai gražius žodžius pasakė... net nesitikėjom iš tikrųjų
Apibendrinant galiu pasakyt tiek - tai buvo smagios, paprastos vestuvės, be įtempto scenarijaus, be ilgų kalbų ir tostų. Tik kaip ir nujaučiau, kad bus - trūko laiko. Iš tikrųjų labai labai trūko laiko viskam... o gal taip ir geriau?.. niekam neprailgo, niekam nenusibodo
Tai va tokie kuklūs mano įspūdžiai
iš tikrųjų tai kartu su jaunaisiais pavargau dar iki vestuvių - nes vien jas planuojant padėjau kiek tik buvo įmanoma...
Na o dėl nuotraukyčių - neturėjau kada kažko daug nusifotografuot, tik jaunųjų taures, kurias puošiau, šampano butelius ir krepšelį - kažkada įkelsiu jas į internetą, parodysiu
o visa kita liks atminty