QUOTE(Simba_R @ 2009 09 09, 10:05)
Mes irgi pradejom lankyti Drugeliu grupe. Apie aukletojas girdejau tik gerus atsiliepimus, bet maniskis labai sunkiai adaptuojasi - verkia kai reikia issikirti, kai pasiimu pries piet irgi verkia. Darzelyje nevalgo. Jau reiktu bandyti palikti miegeliui, nes nuo pirmadienio i darba, bet kai jam taip sunku, tai net nezinau... gal yra mamyciu, kurios jau bande palikti miegui - kaip sekesi?
Labutis
Mes Drugelius lankom jau antra savaite. Pirma savaite viskas buvo kuo puikiausiai, neverke maniske ir noriai eidavo, bet sia savaite pirmadieni kai atejom, tai pataikem susitikti persirengimo kambarelyje su dviem vaikiukais, kuriai labai smarkiai ir garsiai verke. Maniske issigando ir irgi pradejo verkti
Visiskai nesitikejau tokio jos elgesio, nebuvau tam pasiruosusi ir pati pradejau verkti, nors ir zinau, kad taip daryti negalima, nes vaikas prades galvoti, kad matyt tikrai tokia situacija yra kazkuo bloga, bet negalejau susitvardyti, tai tik atidaviau aukletojai ant ranku ir isejau. Palaukusi uz duru girdejau, kad labai greit nusiramino, gal kokius zaislus kartu apziurejo, bet vis tiek buvo labai labai liudna
Ir vakar, ir uzvakar vel pataikydavaom susitikti su verkianciais vaikuciais (kad ir kaip stengdavaus ateiti kitu laiku, kad ju nebutu), tai ji iskart irgi pradedavo verkti ir manes nenoredavo paleisti. Taciau tuos kartus as jau buvau stipri ir bandydavau uzkalbeti, kad as turiu eiti i darbeli, kad jai bus smagu su vaikais, kad skaniai valgys, eis i lauka, zais, o paskui as ateisiu pasiimti. Taip kalbedama atiduodavau i grupe ir greitai iseidavau. Pasiklausydavau uz duru, ar viskas gerai (nurimdavo) ir iseidavau.
O siandien galu gale pavyko ateiti, kai nieko koridoriuje nebuvo ir jokiu verkianciu vaikuciu nesigirdejo, tai nors ir sake, kad nenori eiti, bat neverke
Tai man is karto linksmiau ir paciai
Vaikai kaip bezdzioniukai, labai imlus aplinkai, o mes - mamytes - imlios ju skausmui, taciau as manau, kad mes, suauge, privalom buti tvirti ir savo ramybe uzkresti ir juos, taip jie saugesni jausis. Priesingu atveju, kai mato, kad patys pasimetam isvyde ju asaras ir pasiduodam ju liudesiui, jie taip elgiasi ir toliau ir tikisi ir laukia, kad pavyks pasiekti to, ko jie nori, bet juk mes niekaip negalim likti su jais darzely, jei mums reikia dirbti.
As savo Gabriele palikau pietu miego jau trecia diena, viskas buvo gerai, miegojo. Taciau visi vaikuciai skirtingi, ir naturalu, kad kazkokie patarimai, kurie tinka vienam, gali nepadeti kitam vaikuciui. Tad as linkiu mamytei ir visiems kitiems teveliams stiprybes ir kantrybes pratinant savo mazuosius! Viskas bus gerai, anksciau ar veliau pripranta juk visi
P.S. O koks jusu berniuko vardas?