Ar tai negaletu buti vienas is reinkarnacijos pozymiu Biblijoje
Kai mokiniai Kristaus paklause "rabi, rastuose parasyta, kad pries tau ateinant Elijas turejo grizti i zeme" Kristus atsake "jis buvo, bet jie jo nepazino ir padare su juo ka norejo" ir tada mokiniai suprato, kad Jezus kalba apie Jona krikstytoja...
Ar tai negaletu buti vienas is reinkarnacijos pozymiu Biblijoje
Ar tai negaletu buti vienas is reinkarnacijos pozymiu Biblijoje
gali buti, o gali ir nebuti - viskas priklauso nuo interpretacijos.
As siuo klausimu pasimetus. Daug yrodymu ir tyrinejimu teigia kad reinkarnacija yra. Visokie yvykiai tai liudija. Pvz kaip mazas vaikas kalba svetima kalba, aiskina, kur jo tikri tevai kur jis istikro gyvena ir pns, ir tai istyrus atrandama kad tikrai taip buve. Bet Sventasis Rastas reinkarnacija neigia, jis aiskina amzina gyvenima ir prisikelima. Bet kartais pasvarstau, kad man tai labai panasu i reinkarnacija. Nu vnz as siuo klausimu visiskai pasimetus..
QUOTE(xxl @ 2009 09 09, 12:20)
gali buti, o gali ir nebuti - viskas priklauso nuo interpretacijos.
interpretacija galima ten kur nera zinojimo, o kai prsideda zinojimas interpretacija baigiasi
Papildyta:
QUOTE(<Pienė> @ 2009 09 09, 20:43)
Bet Sventasis Rastas reinkarnacija neigia, jis aiskina amzina gyvenima ir prisikelima. Bet kartais pasvarstau, kad man tai labai panasu i reinkarnacija. Nu vnz as siuo klausimu visiskai pasimetus..
O kurioj vietoj neigia
nu tai belieka numirti ir prisikelti, kad isitikinti, jog reinkarnacija egzistuoja 
o jei rimtai - dalai lama turetu buti pastoviai reinkarnuojantis, jei paskaityti apie tai kaip vyksta jo isrinkimas ir kada jis vyksta. nors ir tai yra ne zinojimas o turbut daugiau tikejimas
o jei rimtai - dalai lama turetu buti pastoviai reinkarnuojantis, jei paskaityti apie tai kaip vyksta jo isrinkimas ir kada jis vyksta. nors ir tai yra ne zinojimas o turbut daugiau tikejimas
Jei paskaityti, kaip vyksta Dalai Lamos ieškojimas, tai matysim, kad ten yra tikras žinojimas, o ne tikėjimas. Remiamasi faktais : atpažįstamas žmogus, atpažįstantis konkrečius daiktus ir konkrečias aplinkybes 
Darius333,
Didžioji dalis krikščionių atmeta reinkarnacijos sąvoką, nes ji prieštarauja pagrindiniams krikščionybės principams. Biblijoje apie reinkarnaciją nėra jokių užuominų, nes Biblijoje minimas tik prisikėlimas iš numirusiųjų amžinajam gyvenimui. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. šeolas, gr. Hadas). Evangelijoje pagal Luką 16,1931 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas (Žyd 9,27). Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,2324), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,1213), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. Atgimimu (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.
Ankstyvoji krikščionybė mintį apie reinkarnaciją visiškai atmetė, kai Justinas, Ireniejus ir Tertulijonas iškėlė prieš ją į viešumą svarius argumentus. Origenas (miręs 254 m.) mokė ne apie reinkarnaciją, kaip dažnai tvirtinama, o apie sielų preegzistenciją, kuri 553 metais Konstantinopolio visuotiniame Bažnyčios susirinkime buvo pripažinta klaidamoksliu. Vėlesnioji teologija nerodė net menkiausio artumo reinkarnacijos minčiai.
Didžioji dalis krikščionių atmeta reinkarnacijos sąvoką, nes ji prieštarauja pagrindiniams krikščionybės principams. Biblijoje apie reinkarnaciją nėra jokių užuominų, nes Biblijoje minimas tik prisikėlimas iš numirusiųjų amžinajam gyvenimui. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. šeolas, gr. Hadas). Evangelijoje pagal Luką 16,1931 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas (Žyd 9,27). Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,2324), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,1213), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. Atgimimu (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.
Ankstyvoji krikščionybė mintį apie reinkarnaciją visiškai atmetė, kai Justinas, Ireniejus ir Tertulijonas iškėlė prieš ją į viešumą svarius argumentus. Origenas (miręs 254 m.) mokė ne apie reinkarnaciją, kaip dažnai tvirtinama, o apie sielų preegzistenciją, kuri 553 metais Konstantinopolio visuotiniame Bažnyčios susirinkime buvo pripažinta klaidamoksliu. Vėlesnioji teologija nerodė net menkiausio artumo reinkarnacijos minčiai.
ot asilenu gauja - o kristus ne prisikele??? ko vertos visos tos rasliavos, jei jos priestarauja viena kitai? ne veltui sakoma, kad popierius gali bet ka iskesti.
ne veltui sakoma, kad popierius gali bet ka iskesti.
QUOTE(<Pienė> @ 2009 09 10, 13:57)
Darius333,
Didžioji dalis krikščionių atmeta reinkarnacijos sąvoką, nes ji prieštarauja pagrindiniams krikščionybės principams. Biblijoje apie reinkarnaciją nėra jokių užuominų, nes Biblijoje minimas tik prisikėlimas iš numirusiųjų amžinajam gyvenimui. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. šeolas, gr. Hadas). Evangelijoje pagal Luką 16,1931 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas (Žyd 9,27). Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,2324), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,1213), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. Atgimimu (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.
Ankstyvoji krikščionybė mintį apie reinkarnaciją visiškai atmetė, kai Justinas, Ireniejus ir Tertulijonas iškėlė prieš ją į viešumą svarius argumentus. Origenas (miręs 254 m.) mokė ne apie reinkarnaciją, kaip dažnai tvirtinama, o apie sielų preegzistenciją, kuri 553 metais Konstantinopolio visuotiniame Bažnyčios susirinkime buvo pripažinta klaidamoksliu. Vėlesnioji teologija nerodė net menkiausio artumo reinkarnacijos minčiai.
Didžioji dalis krikščionių atmeta reinkarnacijos sąvoką, nes ji prieštarauja pagrindiniams krikščionybės principams. Biblijoje apie reinkarnaciją nėra jokių užuominų, nes Biblijoje minimas tik prisikėlimas iš numirusiųjų amžinajam gyvenimui. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. šeolas, gr. Hadas). Evangelijoje pagal Luką 16,1931 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas (Žyd 9,27). Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,2324), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,1213), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. Atgimimu (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.
Ankstyvoji krikščionybė mintį apie reinkarnaciją visiškai atmetė, kai Justinas, Ireniejus ir Tertulijonas iškėlė prieš ją į viešumą svarius argumentus. Origenas (miręs 254 m.) mokė ne apie reinkarnaciją, kaip dažnai tvirtinama, o apie sielų preegzistenciją, kuri 553 metais Konstantinopolio visuotiniame Bažnyčios susirinkime buvo pripažinta klaidamoksliu. Vėlesnioji teologija nerodė net menkiausio artumo reinkarnacijos minčiai.
gluosni, reikalauju, kad atsakytum į mano laišką, matau kad skaitai.
grįžtant prie pienės, tai didžiąjai katalikei rekomenduočiau paskaityt Pauliaus laiškus, kuriuose jis aiškina įvairius įdomius dalykus.
apie evangelijas jau net nebekalbu.
QUOTE(<Pienė> @ 2009 09 10, 13:57)
Darius333,
Didžioji dalis krikščionių atmeta reinkarnacijos sąvoką, nes ji prieštarauja pagrindiniams krikščionybės principams. Biblijoje apie reinkarnaciją nėra jokių užuominų, nes Biblijoje minimas tik prisikėlimas iš numirusiųjų amžinajam gyvenimui. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. šeolas, gr. Hadas). Evangelijoje pagal Luką 16,1931 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas (Žyd 9,27). Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,2324), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,1213), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. Atgimimu (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.
Ankstyvoji krikščionybė mintį apie reinkarnaciją visiškai atmetė, kai Justinas, Ireniejus ir Tertulijonas iškėlė prieš ją į viešumą svarius argumentus. Origenas (miręs 254 m.) mokė ne apie reinkarnaciją, kaip dažnai tvirtinama, o apie sielų preegzistenciją, kuri 553 metais Konstantinopolio visuotiniame Bažnyčios susirinkime buvo pripažinta klaidamoksliu. Vėlesnioji teologija nerodė net menkiausio artumo reinkarnacijos minčiai.
Didžioji dalis krikščionių atmeta reinkarnacijos sąvoką, nes ji prieštarauja pagrindiniams krikščionybės principams. Biblijoje apie reinkarnaciją nėra jokių užuominų, nes Biblijoje minimas tik prisikėlimas iš numirusiųjų amžinajam gyvenimui. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebr. šeolas, gr. Hadas). Evangelijoje pagal Luką 16,1931 aiškiai pasakyta, kad miręs žmogus negali iš mirties grįžti į gyvybės karalystę. Vieną dieną žmogus turės mirti, o po mirties jo laukia teismas (Žyd 9,27). Jėzus atmeta bausmę už nuodėmes prieš gimimą ir tokiu būdu induistines mintis apie karmą (Jn 9,1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3,2324), išsipildė per Joną Krikštytoją (Mt 11,14; 17,1213), o tai susiję ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su jo misija. Atgimimu (Tit 3,5; plg. Jn 3,3) Naujasis Testamentas pažymi žmogaus atsinaujinimą per Dievo Dvasią, o ne per reinkarnaciją.
Ankstyvoji krikščionybė mintį apie reinkarnaciją visiškai atmetė, kai Justinas, Ireniejus ir Tertulijonas iškėlė prieš ją į viešumą svarius argumentus. Origenas (miręs 254 m.) mokė ne apie reinkarnaciją, kaip dažnai tvirtinama, o apie sielų preegzistenciją, kuri 553 metais Konstantinopolio visuotiniame Bažnyčios susirinkime buvo pripažinta klaidamoksliu. Vėlesnioji teologija nerodė net menkiausio artumo reinkarnacijos minčiai.
Na kaip pati ir cituoji, po mirties SIELA, o ne kunas patenka i mirties karalyste, kunas grizti i gyvuju tarpa nebegali, bet sielu is Hado yra grizusiuju
Kas liecia Origena, tai jo mintis buvo ne tik apie sielu preegzistencija, bet ir apie tai, kad per viena gyvenima siela negaletu pasiekti Dievo iskeltu tikslu igyvendinimo, o tam butina begalybe sielos gyvenimu, kad ji su kiekvienu "skaidretu ir sviesetu"
Na vyskupas Irenejus matyt padare "dideli" darba isrinkes 4 evangelijas, o kitas liepes deginti kaip erezijas
vis tik viduramziasi ir net ir siais laikais krikscioniskoji pasauleziura daug kur remiasi butent apokrifiniais saltiniais Papildyta:
QUOTE(<Pienė> @ 2009 09 10, 13:57)
Na tokiu atveju, matyt kaip Biblijos tyrinetoja ir zinove galetum man aiskiai ir nedviprasmiskai bei argumentuotai paaiskinti skirtumus Luko ir Mato evnagelijose
O kodel jus gyvieji svarstot apie mirti, ateis laikas ir visi viska suzinosit... 
