Gal yra priešingai -
Taip, kas liečia mūsų dabartinį gyvenimą, tu visiškai teisus. Bet tu ir nei vienas kitas gyvas ar net pargrįžęs iš komos nė velnio nežinote kas bus po mirtes, nes tai neįmanoma. Todėl taip, gal bus viskas priešingai nei čia surašei. Gal kaip tik vienui vienas liksi ir jokios būtybės tau net nepasirodys, kad ir kaip norėtum. Todėl nustok svaigti. Sapnai nėra mirtis, meditacijos nėra mirtis, grįžimas iš komos ir yra grįžimas, o ne mirtis. Kai numirsi, tada ir sužinosi. O dabar gyvenk, nes labai jau tos mirties šaukiesi. Eik dirbti kaip normalus vyras, nes degraduoji su savo tekstukais. Niekas tau už juos nemokės.
Ką ten kažkur kažkas vis dar gyvas ar atgijęs mato, visiškai netapatu tam ką mato numiręs kūnas. Ir asilui čia aišku. Todėl, kad jei smegenys bent procentėliu gyvos, pagal logikos dėsnius jos turi matyti kitką nei visiškai numirę. Todėl tau ir vaidenasi visokios būtybės, nes jos ir atakuoja visokius lochus, kurie nepasiruošę ir dar turėdami gyventi bando belstis į mirusių pasaulį arba žmones, kurie ant mirties ribos, kurie sunkiai serga. Ir tą reikia nugalėti. Jos puola ant kūno pirmiausia. Jos nori ne tavo dvasią pasiurbti, o kūno syvus, supranti? O kai numirsi ir dvokiants lavons būsi, nebūtinai joms būsi įdomus. Taip kad gali jau atvėsti
Monteverte, bandai kaltinti mane, kad as nieko nezinau, nes niekas negali zinoti, kaip yra su mirtimi, bet kitame sakinyje drasiai teigi savo teorijas kaip "svarbus tik sis gyvenimas", "kai numirsi nebusi idomus butybems", "butybems idomus tik kunas" ir t.t.
Labai idomu tai matyti, lol.
As tau sakiau, tai teorija su subjektyviais irodymais is ivairiu saltiniu. Jei zmonems bus idomu - pasidomes ir pats nuomone susidarys, nebus idomu - nesidomes. Koks tau skirtumas taip kisti savo nuomone? Pasakei ja, padiskutavom, viskas okey su tuo. Bet toliau kalbeti tik kad itikinti sava nuomone? Juk abu suprantam, kad neimanoma situ dalyku uztikrintai zinoti, tai is kur ideja pas tave, kad tu teisi? Nesupranti pati, kad tai tavo subjektyvi patirtis?
Labai idomu tai matyti, lol.
As tau sakiau, tai teorija su subjektyviais irodymais is ivairiu saltiniu. Jei zmonems bus idomu - pasidomes ir pats nuomone susidarys, nebus idomu - nesidomes. Koks tau skirtumas taip kisti savo nuomone? Pasakei ja, padiskutavom, viskas okey su tuo. Bet toliau kalbeti tik kad itikinti sava nuomone? Juk abu suprantam, kad neimanoma situ dalyku uztikrintai zinoti, tai is kur ideja pas tave, kad tu teisi? Nesupranti pati, kad tai tavo subjektyvi patirtis?</p>
taigi ne aš per 3 skirtingas temas einu su savo nuorodomis ir bandau forumiečius įtikinti kažkokiomis teorijomis o tu tai tik parodo ant kiek tai tau svarbu, liepsnoji tiesiog visas, nors realiai nežinai nieko
aš kaip tik tik svarstau, kad gal nebūsime visai jau įdomūs jokioms būtybėms, kurių čia taip bijai toje savo matricoje
beje, tu nežinai bazinių dalykų apie šį gyvenimą, nes galvoji, kad tu pats sau vienas gali būti stiprus ir net nesupranti kas suteikia tau tą stiprybę, iš kur ji, tai ką gali dar leisti sau pezėti apie pomirtinį?
ką tu realiai esi patyręs pats ne iš svetimų nuorodų? kiek aš tave permatau, tai tu net nežinai kur tu eini, galvoji apie tą savo gyvenimo/mirties ciklo ratą nuolat, bet būtent ta transformacija ir yra tavo silpnoji pusė, tu dėl jos labai klysti. Visatos jėgų patarimas tau uždaryti šį skyrelį, nes ne ten pradėjai kapstytis, ne nuo to galo. Kai ateityje mirsi, viską ir sužino. O dabar gyvenk
"taigi ne aš per 3 skirtingas temas einu su savo nuorodomis ir bandau forumiečius įtikinti kažkokiomis teorijomis o tu" -
taip jau sutapo, kad trys postai i tema, bet norejau kuo tiksliau perteikti savo mintis, tai papildziau, kad jei zmonems bus idomu, kad butu kuo aiskiau. Parasiau, palikau forume, taip ir liks.
Del kitu tavo komentaru - I get it, esi ipratus "medituoti, atsipalaiduoti, gyventi" pasitikint Visata. Zinau as si principa. Bet jeigu tu nesupranti/nelabai pajutusi savo laisves/naturalumo/saves priemimo principu per save - pasakyciau, kad tau truksta patirties/aiskumo siuo klausimu. Nesupranti, kad tiek "pasitiketi Visata", tiek "puoseleti savo naturalu buvima/laisve" gali buti lygiai toks pats dalykas jausmiskai. Jei to nesupranti - again, tai tik rodo pacios nesupratima. Jei tau tinka tik pasitiketi Visata, that's fine, nesakau keisti savo metodu, bet tu ryskiai nepagauni apie koki principa kalbu, ir kokiu budu jie gali buti visiskai vienodi jausmiskai.
Is esybes perspektyvos - niekas negimsta ir nemirsta, kaip ir ant tv ekrano atsirade paveiksliukai nera pagimdomi, ar kada isnyksta nemirsta. Jie grizta i tai kas yra pirmine samones busena. Amzinas yra priespriesa trumpam. Negalima sakyti "amzinasis gyvenimas", nes nera nei pradzios, nei pabaigos, yra tiesiog gyvenimas, nes jame nera nei laiko nei erdves.
Kai kurie mano, kad reinkarnacija, tai kaip atskiri vandens sukuriai, integruojasi i upes visuma, bet ne ta prasme, kad zmogus turi atskira egzistencija, ir ji islieka ir jo fiziniam pavidalui isnykus.
Happyface, hmm, nelabai supratau, kokia tavo nuomone.
"Kai kurie mano, kad reinkarnacija, tai kaip atskiri vandens sukuriai, integruojasi i upes visuma, bet ne ta prasme, kad zmogus turi atskira egzistencija, ir ji islieka ir jo fiziniam pavidalui isnykus" -
Na matai, tai yra tik spejimas. Tai spejimas, turintis absoliutu 0% patvirtinimu dabartinėje realybėje ir kitose erdvėse (narkotinių medžiagų, NDE ar kitų potyrių sukeltų). Ar yra asmuo, kuris tą galėjo patirti ar patyrė? Tas "susijungimas" su "pirmine samones busena" ir "taves isnykimas" yra realiai sugalvota fantazija.
Reikėtų apipavidalinti, ką mes vadiname "susijungimu si pirmine samones busena"? Kas tada nutinka? Ar tu pranyksti kaip samone? O ar tu kaip samone islieki, bet paprasciausiai issipleti, pajauti, kad turi rysi su visuma?
Kalbant apie visiska pranykima nera jokiu irodymu, kad tai galetu buti. Nebent irodymais laikome kai miegame ar kai netenkame samones, kad neatsimename, kur buvome ir ar is viso buvome. Bet jeigu atmetame tokius potyrius (kurie yra limituoti musu smegenu), ar yra irodymas, kad mes galime pranykti kaip samone? Asmeniskai as kai sau kartoju siuos zodzius "Is esybes perspektyvos - niekas negimsta ir nemirsta", ne tik kad neisnykstu, bet labiau jauciu savaja egzistencija. Taip, kartu jauciamas ir bendras rysys su egzistencija, bet niekas nepranyksta, o atvirksciai sustiprinamas jausmas, kad tu turi savaja nekeiciama/nejudinama egzistencija.
"Is esybes perspektyvos - niekas negimsta ir nemirsta, kaip ir ant tv ekrano atsirade paveiksliukai nera pagimdomi, ar kada isnyksta nemirsta. Jie grizta i tai kas yra pirmine samones busena." -
Bet ar tikrai automatiskai griztame i savo pirmine samones busena jei liekame samoningi po mirties? Jeigu po mirties griztame i savo naturalia busena, tai ka mes veikiame sioje zemeje? As sutinku, kad is esybes perspektyvos tu visada esi/turi rysi su naturalia samones busena, bet tai nereiskia, kad negali "pasiklysti" erdvese, potyriuose, savo supratime. Mano pagrindine ideja yra, kad egzistuoja musu naturali samones busena, bet siuo metu mes esame pasiklyde ir reikia tinkamai nukreipti savo demesi ir tureti tinkamus principus, kad atrastume savo naturalia samones busena kazkiek siame gyvenime ir pilnai po mirties.