Vandenis

Papasakokit vandeniu zinoves, kaip susitaikyti su vandeniu. kelis kartus teko susipykti su vandeniu, tiksliau ne susipykti, o aplinkybes taip susikloste, kad ant manes supyko. na ir ka, nelindau, nekalbinau. matesi kad jis pyksta. susitikus ignoruodavo, net nesisveikindavo. na o po kokios savaites pradeda sveikintis, kita karta jau paklausia kaip sekasi na ir vel bendraujam kaip visada. o gal reiktu pirmai zenkti zingsni susitaikymo link?

jeigu turi ka protingo pasakyti - gali zengti ta zingsni. as taip pat taip darau. jeigu supykstu, tai sedziu ilgai ir galvoju, kuom as nusipelniau tokio elgesio su savimi. jeigu pati sau lieku nekalta ir jokios kaltes dalies neizvelgiu - tada ignoruoju ir nebebendrauju su tuo zmogum. jeigu jis pats prieina ir nori taikytis... na, cia sudetinga viskas. priklauso nuo "zalos" padarymo. su kaikuriais po to, net po atsiprasymu, artimai nebebendrauju. as nesu siuksliu deze, i kuria net artimieji gali mesti savo blogas nuotaikas. taip, as nuolanki iur tolerantiska zmoniu minusams, ir daug tiesiog praleidziu pro filtra, bet viskam yra riba. dauguma zmoniu sito bruozo nesupranta ir tiesiog paprasciausiai "atsiseda ant sprando", manydami, kad as toks skuduras, kuriam viskas tiks ir galima purvais pilti - tipo, aj, isgyvens. Bet ne viskas paprasta. As tai isgyvensiu, bet tokiu draugu man nereikia. vandeniai puikiai moka ir megsta gyventi vieni, kompanija jiems retokai reikalinga, tad, reikia 10000 kartu pagalvoti, jeigu nori savo emocijas ant ju lieti.

Na, bent jau su manim butent tokia situacija. Jeigu nuskriaudziu as - as atsiprasau. bet taip pat nebebendrauju. Matai, cia pagal save sprendziu, kad ir su manimi, tikriausiai, po tokio draugauti nesinori. nors, ir as pati negaleciau.

Tai va. Vandeni izeisti tikrai sunku. Bet jeigu sugebejai - nelauk tokiu pat santykiu. Gal pirmai ir stengsis jis issaugoti buvusi artuma, bet su laiku supras, kad... nebeiseina jam.
Papildyta:

as irgi taip darau... tikrai... dar taip pagalvojus.... as dar neatrasiau i 2 sms, kur man uzvakar siunte...

as irgi megstu pasiplanuoti. mano planai yra grandioziniai. labai. kaip taisykle, jie ir lieka grandioziniais planais. su atvira data.

Aišku, žinau, kad su vyrais vandeniais kitaip, bet jo, bent aš niekad nepamirštu. Dar tas įsižeidimas mano toks gaidžiukiškas - dėl ko kiti neįsižeistų ir irgi esu įsitikinusi, kad supykdyti vandenį nėra paprasta Vėlgi aš pati net susipykimu nevadinu kai kurių situacijų, ką kiti žmonės vadina. Beje, atsiprašyti pati nevengiu, jei pamąstau, kad buvau neteisi ar jaučiu, kad žmogus nuo manęs nukentėjo. Kai tai pajaučiu - jaučiuosi žiauriai klaikiai baisiai viduje. Taip pat ir po kokio apsižodžiavimo, kur būnu pradėjusi ne aš pirma (nu dabar net į galvą nešauna, kas turėtų atsitikt, kad pirmą pradėčiau konfliktą) jaučiuosi toookia išsunkta, kad apie jokį bendravimą bent savaitę su tuo žmogumi, negali būti nė kalbos.
Nžn., tiesą sakant, ar čia vandeniška, bet panašu, kad yra bent kažkiek

Kaip supratau su vandeniais reikia atsargiai elgtis norint issaugoti santykius. is savo patirties supratau, kad geriau buti vandenio draugu nei priesu, nes ta tyla ir abejingumas labai slegia.

o as manau, kad kaip tik su jais idomu visi mes norim buti ivertinti.

Mano isizeidimas irgi toks pat. keistas. kas kitiems atrodo normalu - mane izeidzia. ir atvirksciai - visi cia isizeide, o man - nu nieko blogo nematau.
Ir del to issunkimo man taip pat. Galbut, butent del to as ir tampu abejinga.

o as nepriklausau siai zmoniu kategorijai, kurie noretu buti ivertinti. man labiau nei pakanka, jei mane tiesiog priimtu su visom keistenybem ir nepradetu manes keisti. man nereikia buti nei suprastai, nei ivertintai. tiesiog - prasau, neperdarykinekite manes. ir tiek. na, nejaugi tokia nepakeliama uzduotis?

su tavimi, Maidenana.
Kai paskaičiau, atrodo mano mintis surašei.
Kiek save stebėjau po barnių su vyru, nors ir susitaikom, bet lieka tokios nemalonios nuosėdos, ypatingai, kai ne aš būnu dėl to kalta. Ir tos nuosėdos vis kaupiasi ir kaupiasi. Ir retkarčiais sukyla... su eretiškom mintim ... ar verta toliau tęsti santykius...
Dar ko nemėgsta Vandeniai (bent jau aš ) tai iki galo atverti savo mintis. Iš karto, kai susipažinau su savo būsimu vyru, pasakiau, kad savo širdį, mintis, gyvenimą esu padalinus į 2 dalis: vieną - kuri jam atvira ir viskas žinoma. Ir antra - kuri yra tik mano, ir, jei norėsiu, leisiu iš jo kažką sužinoti ar pasakysiu.
Dėl bendravimo - nemoku aš palaikyti tokių santykių, kaip kad visuomenėje įprasta: dažni skambučiai, teiravimaisi kaip laikaisi, susitikimai ir pan. Man mieliau su artimu žmogumi ar draugu matytis rečiau, bet tada atsigriebti: sėdėti iki gilios nakties, kalbėtis atvirai ir jausti, kad su tuo žmogumi jautiesi jaukiai.
Papildyta:


Aš irgi stengiuosi visuomet atsiprašyti, jei suprantu, kad aš buvau kalta. Bet žiauriai negaliu pakęsti tų, kurie bando kaltę suvesti man. O po visokių nemalonių barnių ar apsižodžiavimų, jaučiuosi kaip purvinas ir išrgęžtas grindų skuduras - visa suvailiota ir nešvari.

As esu vandene, bet manau nesu tipiskas vandenis. Esu pedante, smulkmeniska man ant stalo turi buti sudelioti indai labai kruopsciai ir vietoj vyno taures bokalas labai nepatiks , o kad esu kompanijos siela ir organizatore tai be abejo ir man duokit papalepet o ne pavalgyti ir dar esu labai didele pgalbininke ir prizaduke Be to esu labai tradiciska ir seimyniska....viskas turi buti laiku ir savo vietose. Tai gi apie zmogaus harakteri sprendzia is asmeninio horoskopo, mano zvaigzdes turbut yra susijungusios su kitomis...tik kazin kokiomis

Ką parašei, tai labai tinka apie mano vyrą, kas liečia atviravimą ir bendravimą, vis nepriprantu prie tokio bendravimo, kažkaip pradžioje nekreipiau dėmesio, o dabar kuo toliau tuo labiau pradeda mane erzint tai. Ir po susipykimo, nors ir susitaikom, lieka kažkokios nuoskaudos kurios kaupiasi... ir kartais pamąstau, ar dar ilgai taip tempsim...
Tiesa reti mūsų susitikimai nebūna tokie jaukūs, mano vandenis pasiilgęs būna tik pradžioje, paskui viskas į senas vėžes stoja...

Gal pasikartosiu, bet nemanau, kad vandeniams būdingas pikčiurniškumas. O tas abejinumas, tai toks bent jau man, tik išorinis, o galvoje milijonas minčių, kuriomis dalinuosi, kai noriu dalintis, jei kada užsinoriu išvis Ta tyla nebūtinai piktumą reiškia Vėlgi - man pačiai žmogus jei nelimpa iškart, tai ir nesistengiu prilipint, nebent žinau, kad teks daug bendrauti, pvz., darbe, tada stengiuosi stengtis, kad manęs neslėgtų ir aš neslėgčiau - galiu net šiltai bendrauti ir nuoširdžiai, bet vis tiek pewr atstumą. Jei tas, kaip rašai, abejingumas, tyla slegia, tai tokios poros geriau nerurėti, jei ką, nes to tikrai nepakeisi, o ką ta tyla, abejingumas reiškia, tai vienas pats vandenis težino ir nebūtinai yra taip, kaip įsivaizduoji, kad priešas.

na ta tyla, uzsidarymas savyje slegia todel, kad nesupratau ka tai reiskia ir ka galvoti. tai vienintelis vyras vandenis, kuri pazystu, todel ir sunku suprasti, ka jis galvoja. juk kiti zmones susipyksta issirekia, issako ka galvoja ir toliau bendrauja kaip niekur nieko.