Vandenis

Gotish, nepergyvenk. As irgi jau vegetavimo stadijos priejau. Net minciu neturiu. Tustuma. Pasakyciau, kad gana idomi busena. Noru nera, jausmu nera, nieko nera. vsiskai. Apatija. saskaitos neapmoketos, mokslai eina po nacert, nes neapmoketi, suknysta matematika neislaikyta, aj... ir jokiu emociju del to

Maidenana, gal čia net labiau tinkama vieta

Aš vandenis, 42 metų, draugė dvynys, 35 metų amžiaus.

O kokie mūsų pokalbiai tau užkliuvo

Nu gal. Su dvyniais mes tai randam bendra kalba, as manau. Nes ju yra 2 in 1.
O uzkliuvo tas, kad jus kalbejotes "kaip gerai be vyro", o jus pati jau su seima... nu keistai man.. Nors, as visiskai sutinku, kad vandeniskos seimos yra kitokios. O pas drauge matyt islindo dvynys - tas, kitas zmogus.. nezinau, as dvyniu horoskopu nelabai domejausi, mazai ju pazistu.. bet jeigu zenklas dvigubas, kaip zuvys, kaip dvynys - tai turetu 2 puses buti. Kazkas yra, kad ji uzsiskleidusi...

ar ji jau a priori mano, kad noresite jos vyro?

Ne, nu, kad aš norėčiau jos vyro, tai jau būtų draugei psicha, juk bendraujame virš 10 metų, tiek kartu praklykta iš aplinkinių nuomonės, kad aš esu durninama draugės žmona.

Matai, mes buvome supažindintos, kai aš jau visus tris vaikus turėjau, bet nuo pat pirmos dienos pasijautėme kaip senai pažystamos. Bendravimui visai nemaišė, kad aš su šeima, o ji be jos, nors kulinarė tai tikrai ji geresnė nei aš, mano šeimą ji tuo klausymu palepindavo kartu su mano dukra

Gal ne visai taip supratai "kaip gerai be vyro". Ne tai, kad gerai tik be vyro, o gera tik su tuo, kurį myli ir net jei metų 30+, tai vis tiek bet kokio nereikia, reikia to kurį myli ar bent jau įsimylėjai ir manai, kad pamilsi, na tokio kurio nori ir tiek.

Taip, ji turi savo dvi puses ir pakankamai priešingas. Viena pusė tokia "delovaja ženščina", kategoriška, net gi šalta ir neprieinama. Kita pusė, beveik priešingybė, jautri, ašarojanti, pergyvenanti dėl bet kokios smulkmenos, susilydanti.
Taip ir bendravome, pripažindamos buitį, kulinariją ir visas rutinas, tik labai to nesureikšmindamos, o vat meilę, santykius tarp žmonių, tokius "pa česnamų", laikėme didele vertybe. Toje savo stoiškoje pusėje, ji būdavo darbe, prie žmonių, nesvarbu, kad aš ją irgi mačiau, o vat kitoje savo pusėje, jautriojoje, ji būdavo pas mane namuose arba kai būdavom be pašalinių.
Tiesiog matėme vieną kita visokiomis ir laimingomis, ir nusivylusiomis, ir apsibliovusiomis, ir besišypsančios. Leidome viena kitai pasakyti tiesą bet kokią, gerą ir blogą, kai aplinkiniai tuo tarpu sako tai ką tu nori išgirsti arba kukliai meluoja.

Gal man todėl ir driokstelėjo jos toks dabartinis elgesys.
Nu niekaip neįkertu kodėl ji dabar su manim nebegali būti nuoširdi, na bent jau nemeluotų. Ką aš tokio padariau per tuos du mėnesius, kad manim nebegalima pasitikėti, kam tie išsisukinėjimai, kam tas melavimas, juk aš nieko neprašau paaiškinti, geriau jau patylėtų ir tiek.

Neisivaizduoju... Siaip, paklausti reiketu. As tai paklausciau. Tikriausiai. Nors... sprendziant pagal save, as nebendrauju su tais, kas nerodo iniciatyvos pats bendrauti su manimi.... Tai as ir nesivarginciau. Bet jeigu tau uzkliuvo - tai kapstyk ir nepalik tu taip. eikit i kavyne kokia, pusvalandziui... jau pusvalandi tai tikrai gales skirti.

Tai va ir aš tokia, nors dėl smalsumo perlipau kelis kartus per save ir pabandžiau suorganizuoti pasikalbėjimą, atviru tekstu paprašiau "susitinkam pasišnekėti", nu ir ką, susitinkam, o ji su uodega , tai kaip čia man dabar paklausi kas ir kaip.
Taip kvailai jaučiuosi, kai su jos mama bendrauju, nors visaip to vengiu, bet ne visada išeina, o ir vaikai su ja bendrauja, ji vieno krikšto mama.
Vat ir mąstau, negi čia viskas taip apsisuko dėl vyro.
Brrrr, kaip nepatinka man tokia situacija, kartu ir liūdna, bet išgyvensiu, tikiuosi.

1. O is anksto neejo susitarti, kad be uodegos susitikti?
2. O kodel kvailai? Nu ir bendrauk tu su jos mama - koks skirtumas? O siaip jo - apsisuko del vyro. 35 metus pragyventi vienai ir staiga toooooookia laime, kad vajej... Nu ir viskas. ir apsisuko. kai pripras, kad tas jau pasilieka su ja, tai ir pati paskambins, tikriausiai.

Gal aš kažko nesuprantu, nežinau, bet kai man pasakoma "aš turiu problemą, reikia pasišnekėti", tai man visai nesiderina su vaizdu "susikviečiu visą savo šeimyną, susėdam ratu ir klausiam- kas tau atsitiko, pasakok."

Su jos mama bendraujant gal bijau vėl pakliūti į tokią situaciją, kai šnekam, šnekam, aš įsitikinusi, kad apie jos anūko krikštynų planavimą ir vienu momentu, iš smulkmenų, kaip puzzle, susidėlioja, kad apie draugės vestuves, kurios bus po dviejų savaičių Tą kart pavyko išvengti klausimo "kas tarp jūsų atsitiko", bet ar pavyks kitą kartą. Aš tai nežinau kas atsitiko, negi pasakosiu jos mamai, kaip ji man kuria istorijas.

Nu tai džiaukis, kreizėk iš tos laimės, kam reikia pradėti išsisukinėti, meluoti, griaut pasitikėjimą, kurio gali ir nebeatstatyti.

Ex, gal čia kaltas tik mano pačios vandeniškas draugystės supratimas.

tai tau butent ir reikia sito klausimo. pati isprovokuok ji. o atsakymas tavo bus labai lengvas - "nezinau, ji (drauge) labai nutolo, daug ka nutyli, as nesuprantu kas atsitiko, bet man atrodo ji vengia musu ankstesniu pokalbiu. gal jus zinote, gal ji jums ka nors minejo, ka as ne taip padariau? nes kai as noriu paklausti jos pacios, ji visada ateina su vyru, ir man nesigauna dvieju draugiu pokalbio, todel taip ir kabo sis klausimas"..

nu jo.... vandeniai draugams yra reiklus. abipusis supratimas, visiskas priemimas kito neigiamu ir teigiamu pusiu yra neatskiriama draugystes dalis.

Ką aš žinau, bet jei pasakysiu jos mamai, tai butų lyg prašymas su dukra pasikalbėti, kad ji pasikalbėtų, tai aš net neabejoju, o paskui kas , perduos ką jai pasakė, nu kažkoks vaikų darželis.
O gal bijau atsakymo "kas tau yra, gi viskas čia normaliai".
Ai, jaučiu reikia užsidaryti į savo saugią kriauklę ir pralaukti, juk kas svarbu man, nebūtinai turi būti svarbu kitam.
Ačiū už pabenravimą

Ak, kaip vandeniska........... As dabar irgi tyliai sedziu savo kriauklej. Matyt, periodas toks. Kriauklinis.

Oi jus vandeniai... Mano vandenis po truputi islindo is savo kriaukles