Atvažiuojam pažiūrėt dar vienos Livonijos ordino pilies.. Lauke karštis, kaip kokioj Ispanijoj, tvankuma, bet taip gera, kad ir pabaltyje galima pajust tą svilinantį saulės spindulėlį.. besidžiaugdami puikiu karščiu imam girdėti ir perkūno balsą, dangus ima niauktis ir vaizdelis darosi vis grėsmingesnis.
Aplankom 1301m metais pastatytą pilį- Jaunpils. Tvirtovė ypatinga tuo, kad išlaikė savo išvaizdą nepakitusią iki šių dienų. Aplink pilį daug vandens, lelijų ir gulbiių
Bežiūrint pilį, užeina siaubinga audra, bet ne šiaip lietus bet jau rimta audra, mes tekini į mašiną, vedam variklį ir vos bematydami kur važiuot perstatom mašiną kuo toliau nuo medžių, taip pasėdėję gerą pusvalandį važiuojam toliau..
Į Tukumą.
16 am, Durbės pils dabar joje Tukumo muziejus, gražus kalsikinio stiliaus dvaras
Sulytos Tukumo gatvės:
Ir provoslavų bažnyčia:
Supratę, kad būtų gerai pernakvoti kur namuke - pasiskambinam į artimiausią kempingą. Gerai nuteikia vyriškas balsas telefone-'' labadiena'', ''gerai gerai'' '' keli lietuviški žodžiai, bet taip gera ant dūšios
Pakeliui pamatom nuorodą- Jaunmoku pils.. Įsukam , o ten pakelės perlas, neogotikinio stiliaus pilaitė. Stende pasiskaitėm, kad vos prieš šimtą metų ji buvo pastatyta Rygos merui.. kaip medžioklės pilis.. neblogai tokią pamedžiojimui turėti
Apžiūrėję privažiuojam savo kempingą. Nustembam , kažkokia kavinė visai šalia kelio ir motelis, pasirodo nameliukai šalia miškelyje. O praūžusi audra čia gerai pridirbo - nulaužytos šakos, dingusi elektra:
nėr ką veikt, einu pasimaudyt į šalia esančią upę Abava. Nemeluosiu jei sakysiu, jog bijojau į ją lysti, - vaizdelis tai kaip kokiam kaime į prūdą list, aplink viksvos, upė siaura, dugno nesimato, bet kai įlindau, tai visos baimės dingo- liko tik pasimėgavimas..
Vakare elektra atsirado, ir labai gerai, nes visi aparatai jau prašė savo elektros davinio. Rytas.. kava.. upelis.. daiktų krovimas ir vėl į trasą..
Pakeliui pamatom nuorodą- Jaunmoku pils.. Įsukam , o ten pakelės perlas, neogotikinio stiliaus pilaitė. Stende pasiskaitėm, kad vos prieš šimtą metų ji buvo pastatyta Rygos merui.. kaip medžioklės pilis.. neblogai tokią pamedžiojimui turėti
Apžiūrėję privažiuojam savo kempingą. Nustembam , kažkokia kavinė visai šalia kelio ir motelis, pasirodo nameliukai šalia miškelyje. O praūžusi audra čia gerai pridirbo - nulaužytos šakos, dingusi elektra:
nėr ką veikt, einu pasimaudyt į šalia esančią upę Abava. Nemeluosiu jei sakysiu, jog bijojau į ją lysti, - vaizdelis tai kaip kokiam kaime į prūdą list, aplink viksvos, upė siaura, dugno nesimato, bet kai įlindau, tai visos baimės dingo- liko tik pasimėgavimas..
Vakare elektra atsirado, ir labai gerai, nes visi aparatai jau prašė savo elektros davinio. Rytas.. kava.. upelis.. daiktų krovimas ir vėl į trasą..
Atvažiuojam į Kandava, čia turi būti kažkokie pilies giūvėsiai, išmaišę miestelį, nieko nerandam.
Vėl supranti koks geras dalykas yra turismo info arba kaip gera yra turėti konkretų adresą. Lipam iš mašinos ir klausiam žmonių. Mums rodo, kad reik važiuoti toliau į Rumeme, ten yra laaaabai gražu. Taigi sėdam važiuojam, bet viduj vistiek atrodo, jog Kandavoj tūrėjo būti
Vėl supranti koks geras dalykas yra turismo info arba kaip gera yra turėti konkretų adresą. Lipam iš mašinos ir klausiam žmonių. Mums rodo, kad reik važiuoti toliau į Rumeme, ten yra laaaabai gražu. Taigi sėdam važiuojam, bet viduj vistiek atrodo, jog Kandavoj tūrėjo būti
Rumenes miestelyje privažiuojam dvarą, pastatas atrodo arba labai neseniai renovuotas arba aplamai naujai pastatytas viešbutis, griūvėsiais net nekvepia, pastatom mašina už kampo, dar pažiūriu kad kažkoks ženklas alia plyta su latviškais užrašais, bet kažkaip nesuku galvos. Įeinam per paradinius vartus, gretimas pastatas apvyniotas ažuolo vainikais, ryškiai buvo balius.. vaikštinėjam fotkinam sau:
Mano juodaplaukis nubėgo dar į apačią pafotkint, aš sau ramiai vaikštinėju.. ir staiga išlekia į balkona kokia tai furija ir kad ima kaukti, kažką latviškai... nuotaika krenta.. suprantu, kad įsibroviau į svetimą laaabai privačią teritoriją. Sukandu dantis, įjungiu šypseną ir dūrą ir visa nuotaikingai nusiteikus, sakau:
- zdrastvuite, neznajete gde tut razvaliuchi, gdeta riadom? -Moteriške sako, kad mums čia negalima, aš lietuviškai šaukiu saviškį, kad čia negalima, o ir toliau, žiūriu jai į akis ir sakau:
- o mums sake , kad čia yra griuvėsių. aa nėra, ne čia.. o kur... a ten, pačioj kandavoooj.. oi ačiū ačiū..
Važiuojam atgal į Kandavą, ir šį syk pamatome ženklus ir randam griūvėsius, tiesą sakant nėra ką labai žiūrėt, bet ant aukštos kalvos, su vaizdeliu pro apaugusius medžius, kažkada buvo gerulė, bet:
Dar užsukam pažiūrėt Kandava tilto, seniausio akmenų tilto Latvijoje
Papildyta:
Atvykstame į labiausiai mane nustebinusį latvijos meistuką - Sabile. Pirmą kart paminėtas raštuose 13 amžiui, kai Livoncai užkariavo kuršių žemes. 16 amžiui čia apsigyveno daug žydų, kas skatino prekybą ir amatus apskrity. Iki antro pasaulinio karo čia jų buvo apie 70 proc, bet ... dabar matyt nebėra visai, nes net sinagoga naudojama ne pagal paskirtį
Sabilė dar garsi , nes čia yra pats šiauriausias pasaulyje ( kai kur rašo , kad europoje ) vynuogynas, tradicija čia augint vynuoges siekia 14am, dabar yra apie 600 krūmų, 16 rūšių.. bet taip ir neparagavom žalio vyno, nieks taip ir nepasiūlė
gražu ir be komentarų:
ir čia neklauskit, kas tai, bet taip praliksmino:
Mano juodaplaukis nubėgo dar į apačią pafotkint, aš sau ramiai vaikštinėju.. ir staiga išlekia į balkona kokia tai furija ir kad ima kaukti, kažką latviškai... nuotaika krenta.. suprantu, kad įsibroviau į svetimą laaabai privačią teritoriją. Sukandu dantis, įjungiu šypseną ir dūrą ir visa nuotaikingai nusiteikus, sakau:
- zdrastvuite, neznajete gde tut razvaliuchi, gdeta riadom? -Moteriške sako, kad mums čia negalima, aš lietuviškai šaukiu saviškį, kad čia negalima, o ir toliau, žiūriu jai į akis ir sakau:
- o mums sake , kad čia yra griuvėsių. aa nėra, ne čia.. o kur... a ten, pačioj kandavoooj.. oi ačiū ačiū..
Važiuojam atgal į Kandavą, ir šį syk pamatome ženklus ir randam griūvėsius, tiesą sakant nėra ką labai žiūrėt, bet ant aukštos kalvos, su vaizdeliu pro apaugusius medžius, kažkada buvo gerulė, bet:
Dar užsukam pažiūrėt Kandava tilto, seniausio akmenų tilto Latvijoje
Papildyta:
Atvykstame į labiausiai mane nustebinusį latvijos meistuką - Sabile. Pirmą kart paminėtas raštuose 13 amžiui, kai Livoncai užkariavo kuršių žemes. 16 amžiui čia apsigyveno daug žydų, kas skatino prekybą ir amatus apskrity. Iki antro pasaulinio karo čia jų buvo apie 70 proc, bet ... dabar matyt nebėra visai, nes net sinagoga naudojama ne pagal paskirtį
Sabilė dar garsi , nes čia yra pats šiauriausias pasaulyje ( kai kur rašo , kad europoje ) vynuogynas, tradicija čia augint vynuoges siekia 14am, dabar yra apie 600 krūmų, 16 rūšių.. bet taip ir neparagavom žalio vyno, nieks taip ir nepasiūlė
gražu ir be komentarų:
ir čia neklauskit, kas tai, bet taip praliksmino:
Ir mano atmintis ma šlubuoti, niekaip nepamenu.. žiūriu į žemėlapį, kur šita muiža galėtų būti.. a nežinau
Dienos tikslas- kolka, kondorų nesitikim sutikti , bet nuvažiuoti irgi verta. Pakeliui sutinkam miestelį ispanišku pavadinimu
Pūrciems, baltoji kopa. Kažkaip įsivaizdavau, kad jei kopa, tai turi būti jūros pakrantėj, pasiemu maudimkę.. galvoju ir pažiūrėsiu ir atsigaivinsiu.. bet kopa ta miške, šalia tekančio upeliūkščio, ratuku apėjom.. na įdomi vieta.. jei dar lentą duotų prasinešt per smėlį..ir pasimaudyčiau
Šiek tiek pavažiavę randam Evaži skardį, skardis kaip skardis, smėlio keletos metrų
pajūris šiaip gal ir nieko būtų, ypač kai nėra jokių žmonių, rodos ko daugiau reikia
Papildyta:
iš miesto pabėgusiam? o gi vanduo kad švarus būtų.. deja nors netiek žolių kaip estijoj, bet jų yra ir jos plunksnuotos, pagaliuotos, jei tik praeit, o gryžt per švarią vietą gal ir surizikuotum, bet kad nepavyks
Pagaliau atvykstam į kolką, keletas bažnyčių, provoslavų ir liuteronų
mašiną pasistatom ne prie pat jūros ir įlankos sandūros, bet kur pažintiniai takai, tad smagų gabalą einam vienuj vieni pajūrių, vėjas siaubingas, nebūtų baltija, šaltoka, bet saulytė šildo, o smėlį kaip pusto
vaizdelis iš taško kai matosi abu iškyšulio kraštai
o čia susiduria jūros ir įlankos bangos
nesitikėjau, bet vieta man patiko, galvojau, kad nieko ten gero, bet čiotkai
Dienos tikslas- kolka, kondorų nesitikim sutikti , bet nuvažiuoti irgi verta. Pakeliui sutinkam miestelį ispanišku pavadinimu
Pūrciems, baltoji kopa. Kažkaip įsivaizdavau, kad jei kopa, tai turi būti jūros pakrantėj, pasiemu maudimkę.. galvoju ir pažiūrėsiu ir atsigaivinsiu.. bet kopa ta miške, šalia tekančio upeliūkščio, ratuku apėjom.. na įdomi vieta.. jei dar lentą duotų prasinešt per smėlį..ir pasimaudyčiau
Šiek tiek pavažiavę randam Evaži skardį, skardis kaip skardis, smėlio keletos metrų
pajūris šiaip gal ir nieko būtų, ypač kai nėra jokių žmonių, rodos ko daugiau reikia
Papildyta:
iš miesto pabėgusiam? o gi vanduo kad švarus būtų.. deja nors netiek žolių kaip estijoj, bet jų yra ir jos plunksnuotos, pagaliuotos, jei tik praeit, o gryžt per švarią vietą gal ir surizikuotum, bet kad nepavyks
Pagaliau atvykstam į kolką, keletas bažnyčių, provoslavų ir liuteronų
mašiną pasistatom ne prie pat jūros ir įlankos sandūros, bet kur pažintiniai takai, tad smagų gabalą einam vienuj vieni pajūrių, vėjas siaubingas, nebūtų baltija, šaltoka, bet saulytė šildo, o smėlį kaip pusto
vaizdelis iš taško kai matosi abu iškyšulio kraštai
o čia susiduria jūros ir įlankos bangos
nesitikėjau, bet vieta man patiko, galvojau, kad nieko ten gero, bet čiotkai
Pabuvę kolkoj, važiuojam į Dundagas pils. pradėta statyti 13 amžiui, poto keičiantis saviniinkams keitėsi ir išvaizda, šiam dvare yra info centras, prisiimam visokių gėrių...
Toliau maunam pažiūrėt keisčiausio kelionės objekto- didžiausio šiaurės europoj parabolinio radio teleskopo- geras daiktas.. super
kelios minutės saulės ir smėlio vonių
kažkada čia buvo rusijos karinis miestelis, deja shiandien iš miestelio likę tik namų griaučiai, nejaukiai atrodo.. tad fotkių ir nedėsiu.. toliau puikiu asfaltuotu kelių į lietuvių taip pamėgtą Venspilį, tiek daug prirašyta , išgirta.. reik ir mums
Toliau maunam pažiūrėt keisčiausio kelionės objekto- didžiausio šiaurės europoj parabolinio radio teleskopo- geras daiktas.. super
kelios minutės saulės ir smėlio vonių
kažkada čia buvo rusijos karinis miestelis, deja shiandien iš miestelio likę tik namų griaučiai, nejaukiai atrodo.. tad fotkių ir nedėsiu.. toliau puikiu asfaltuotu kelių į lietuvių taip pamėgtą Venspilį, tiek daug prirašyta , išgirta.. reik ir mums
Vos neišlūžom pamatę pirmąją Venspilio karvę
antroji
trečioji
Kitų nebedėsiu, geriau gatvikė
Papildyta:
ir ordino pilis
Įspūdžių tiek, kad niekam nebėra sveikatos, o lankytini objektai nebekeliao to pirminio smalsumo, nuovargis daro savo ir pajutę, kad žiūrim žiūrim ir mažai besidžiaugiam, nutariam likt nakvot vienai dienai kur nors pakeliui į lietuvą, aplankyt kas svarbiausia, o likusius gerus objektus, pasilikt ateičiai..
Išvažiuojam iš Venspilio, neaplankę gėlėtų parkų ir paplūdimių
Užsukam į Jurkalne
Vykstam link Kuldigos, pakeliui sustojam Alsunga pilies pažiūrėt
šiaip namas, bet man jie bais patinka, tokie iš akmeninių sienų keturšlaičiu stogu
Visai vakare dasigaunam iki viešbučio, tik 16 latų dviems, o ne šiaip koks nameliukas, gerai įrengtas viešbutuks drąsiai galėtų prašyt trigubos kainos..
Registratūros darbuotoja pasitaikė labai kalbi, išpasakojo ką apžiūrėti, pakalbėjom apie krizę ir pagaliau atvažiuojančius lietuvius į latviją, bo anksčiau sakė tik latviai į lietuvą važiuodavo, dar išgyrė palangą, o mes jų laukinius paplūdimius.. smagu
na ryt gal pratęsiu
antroji
trečioji
Kitų nebedėsiu, geriau gatvikė
Papildyta:
ir ordino pilis
Įspūdžių tiek, kad niekam nebėra sveikatos, o lankytini objektai nebekeliao to pirminio smalsumo, nuovargis daro savo ir pajutę, kad žiūrim žiūrim ir mažai besidžiaugiam, nutariam likt nakvot vienai dienai kur nors pakeliui į lietuvą, aplankyt kas svarbiausia, o likusius gerus objektus, pasilikt ateičiai..
Išvažiuojam iš Venspilio, neaplankę gėlėtų parkų ir paplūdimių
Užsukam į Jurkalne
Vykstam link Kuldigos, pakeliui sustojam Alsunga pilies pažiūrėt
šiaip namas, bet man jie bais patinka, tokie iš akmeninių sienų keturšlaičiu stogu
Visai vakare dasigaunam iki viešbučio, tik 16 latų dviems, o ne šiaip koks nameliukas, gerai įrengtas viešbutuks drąsiai galėtų prašyt trigubos kainos..
Registratūros darbuotoja pasitaikė labai kalbi, išpasakojo ką apžiūrėti, pakalbėjom apie krizę ir pagaliau atvažiuojančius lietuvius į latviją, bo anksčiau sakė tik latviai į lietuvą važiuodavo, dar išgyrė palangą, o mes jų laukinius paplūdimius.. smagu
na ryt gal pratęsiu
QUOTE(Aruna @ 2009 08 09, 20:29)
Gera ta jusu kelione. O ka kainavo tas medinukas namelis- ten kur audra prauze? Gali ir daugiau kainu idet- kas ruosiasi tuos krastus lankyt, tai orientuotis geriau
Gerai kainų apžvalga, visur kaina bus dviems žmonėms:
Aplamai brangiausiai Estijoje mokėjome :
už visą sodybą - 131 lt ( 600 kronų)
pigiausias namukas su visais patogumais- 300 kronų ( 66 lt)
Vidutiniškai nakvynė su bendrais patogumais- 400 kronų ( 88 lt ) - praktiškai visur ta pati kaina.
Palatkės statymas ir visi patogumai bendri- 100 kronų ( 22 Lt )
Latvija:
Namukai kažkur 13-15 latų ( 65- 75 lt )
Palatkė su bendrais patogumais- 7 latai (35 lt )
be patogumų - 2 latai
viešbutį gavom už 16 latų - ( 80 lt )
Tai gi apie Kuldigą. Miestas įdomus keliais savo objektais, pirmiausia tai Ventos upes rumba, krioklys nors tik 2m aukščio bet 249m pločio, kaip ir ilgiausiais Pabaltyje, deja prie pat prėję nebuvom tai nuotrauka įspūdžio neperteiks
Apžiūrim akmenų tiltą, kaip ir ilgiausias tokio tipo europoje:
Žiūrėdami į kelionių vadovo nuotraukas bandom ieškot to gero vaizdo, kur upeliukas teka tarp namų... nelabai sekasi, bet kažkas panašaus
Apžiūrim akmenų tiltą, kaip ir ilgiausias tokio tipo europoje:
Žiūrėdami į kelionių vadovo nuotraukas bandom ieškot to gero vaizdo, kur upeliukas teka tarp namų... nelabai sekasi, bet kažkas panašaus
Turizmo info centre pasiėmėm žurnalą apie Kuldygą latvių kalba, ir visai nieko, ne viskas aišku, bet daug aiškiau kai skaitai nei klausaisi
va čia yra Alekšupites ūdenskritums
Miesto gatvelės plačios, nameliukų daug medinių
Ir aišku, negaliu ramiai praeit pro katulį, jei dar biški toks padlyza ir leidžiasi glostomas, tai rankas paleidžiu
Onos liuteronų bažnyčia
Šis namas yra kažkuo ypatingas, senovės savivaldybė lygtai buvo, o rusyje pirmasis Kuldigos kalėjimas
trisvienibas katolu baznica. 1640m
Jos kiemas
va čia yra Alekšupites ūdenskritums
Miesto gatvelės plačios, nameliukų daug medinių
Ir aišku, negaliu ramiai praeit pro katulį, jei dar biški toks padlyza ir leidžiasi glostomas, tai rankas paleidžiu
Onos liuteronų bažnyčia
Šis namas yra kažkuo ypatingas, senovės savivaldybė lygtai buvo, o rusyje pirmasis Kuldigos kalėjimas
trisvienibas katolu baznica. 1640m
Jos kiemas
Hercoga Jekaba galma aptieka ( vaistinė). Vokiško stiliaus
Šis gelsvas pastatas priešais tūtėtų berods būti sinagoga.. nors nesu tikra
Oras niaukstosi, perkūnas gūmoja, vėjelis kyla, bet turim dar apžiūrėt ir provoslavų cerkvę, palaikant katalikų-liuteronų-provoslavų draugystę..
Pamatyt spėjom, bet grįžt sausi į mašiną ne, užėjo toks didžiulis lietus, stambiais lašais, ir sulijo subuvo iki paskutinio siūūūūūūlo
Šis gelsvas pastatas priešais tūtėtų berods būti sinagoga.. nors nesu tikra
Oras niaukstosi, perkūnas gūmoja, vėjelis kyla, bet turim dar apžiūrėt ir provoslavų cerkvę, palaikant katalikų-liuteronų-provoslavų draugystę..
Pamatyt spėjom, bet grįžt sausi į mašiną ne, užėjo toks didžiulis lietus, stambiais lašais, ir sulijo subuvo iki paskutinio siūūūūūūlo
Važiuojant iš Kuldigos į Skrundos pusę yra Pelču pils su parku
Rudbaržu muiža
Ir keistoka Rudbaržu liuteronų bažnyčia
Atvykstam į Kazdangą. vėl apžiūrim muiža
Rudbaržu muiža
Ir keistoka Rudbaržu liuteronų bažnyčia
Atvykstam į Kazdangą. vėl apžiūrim muiža