Tema gera. Va, kai buvo atkeliavusios budistines realikvijos i Vilniu (antra karta), tai eilute buvo visai shauni.
As paskutiniu metu naudoju analitine meditacija ir vienakrypte meditacija. Analitine - kai apmastai tam tikras savybes ir pagrindi ju privalumus ir trukumus. Paskui medituoji i gautas isvadas.
Tokiu budu imanoma palaipsniui apsivalyti nuo neigiamu emociju ir priarteti prie nushvitimo.
Budizmo esme yra meile ir atjauta kitoms gyvoms butybems ir nuosavo proto treniravimas.
vytautai, o nuo ko pradeti - su sia filosofija gi negimem, ir sunku atskitri kur budizmas o kur parodomasis show. gal padarytum koki ale pradziamokli ?
Nu, kai nuejau pas krishnaitus, tai man gana greitai atsirado jausmas, kad ten "kazhkas ne to". Bet kazhkur du metus dar praktikavau ish inercijos... o mano draugas - deshimt metu.
Dabar nepriklausau jokiai religinei bendruomenei, praktikuoju budizma individualiai. Klausausi Dalai Lamos, Sogyal Rinpoce paskaitu, esu susidares gera ispudi apie Lama Zopa Rinpoce. ZEN budistai, manau, yra gana stiprus. Skaitau knygas. Is ten ir imu meditacijas, bandau ir kas gaunasi, tas gaunasi.
Reikia labai gerai isiklausyti i vidinius pojucius tam, kad atskirti grudus nuo pelu.
"Deimantinis kelias" man nepatinka, manau, kad jie suklydo ishsirinkdami Karmapos XVII dubleri.
zinai ka as girdziu kai skaitau si sakini - la bla blablala juokauju, bet iki sito dar neuzaugau
man patinka budizmo ideja, bet kaip ir daugelis sioje vietoje esu profanas viena ausim kazka girdejus, viena akim kazka macius, ar yra stiprios surantamos literaturos lietuviu kalba?
Labai nuostabiai ishaishkinti budistines praktikos pagrindai - meditacija, kas rekomenduotina, ko vengti, kaip ugdyti atjauta savyje ir daugelis kitu dalyku.
Madridas, Ispanija, 2003 m. spalio 8 d. (www.zenit.org). Tibeto budistų dvasinis vadovas Dalai Lama kreipėsi į Vakarus nepriimti budizmo kaip paprastos kultūrinės mados.
Klausiamas žurnalisto Tenzino Gjaco, 14-asis Dalai Lama ir Tibeto vadovas tremtyje paneigė siūlęs per susitikimą su popiežiumi apjungti budizmą ir krikščionybę.
Dvasinis vadovas padarė šiuos pareiškimus po jo kalbos XXI amžiaus klube Madrido Eurobuilding viešbutyje.
Paklaustas apie budizmo ateitį Vakarų pasaulyje, Nobelio taikos premijos laimėtojas atsakė: Įvairių tradicijų žmonės turėtų jų laikytis, o ne keistis. Vis dėlto tibetietis gali linkti į islamą lai jį išpažįsta. Kai kurie ispanai linksta į budizmą tegu jį išpažįsta. Bet pagalvokite apie tai rimtai. Nedarykite to dėl mados. Kai kurie žmonės tampa krikščionimis, vėliau išpažįsta islamą, dar vėliau budizmą ir galiausiai nieko.
Jungtinėse Amerikos Valstijose mačiau žmonių, kurie priima budizmą ir pakeičia savo drabužių stilių, juokėsi jis. Kaip New Age (Naujojo amžiaus) sąjūdyje. Jie ką nors perima iš induistų, budistų, dar ką nors ir dar. Tai nėra sveika.
Dalai Lama papasakojo ir apie savo susitikimą su Jonu Pauliumi II.
Buvome labai maloniai susitikę su juo pačioje pradžioje, prisiminė Dalai Lama. Kadangi jis irgi yra komunistų priešininkas, mūsų istorijos, gyvenimai tam tikra prasme panašūs, be laisvės. Aš taip gyvenu nuo 1951 m. Mus sieja labai šilti jausmai. Žaviuosi jo energija, jo humaniškomis pažiūromis ir pastangomis suartėti su kitų tradicijų ir religijų žmonėmis Asyžiuje.
Vis dėlto Dalai Lama pridūrė, kad negali būti krikščionybės ir budizmo apjungimo. Jei turite omeny artimesnius santykius, supratimą, tai jau vyksta tarp šių religijų, pastebėjo jis.
Konkretiems tikintiesiems labai svarbu turėti vieną tiesą, vieną religiją, o ne priešingai kelias tiesas bei religijas tarė Dalai Lama.
Esu budistas, pridūrė jis. Todėl budizmas man yra vienintelė tiesa ir vienintelė religija. Mano krikščioniui draugui krikščionybė yra viena tiesa ir religija. Mano draugui musulmonui islamas yra viena tiesa ir viena religija. Tačiau tuo pat metu aš gerbiu ir žaviuosi savo draugais krikščionim ir musulmonu. Jei kalbėdami apie apjungimą jūs kalbate apie sumaišymą, tai yra neįmanoma ir beprasmiška.
"It seems to me that all religions could benefit from buddhist meditation techniques - single-minded concentration could be applied usefully in many situations." p. 133
Vertimas: "Man atrodo, kad budistines meditacijos technikos galetu duoti naudos visoms religijoms - vienakrypte koncentracija galima naudingai pritakyti daugelyje situaciju."
Man asmenishkai pati artimiausia religija yra budizmas.
meditacine technika nera susieta su religija - ji irankis skirtas perproramuoti save, kad galetum suprasti daugiau. krikscionybeje tai pat yra panasiu techniku - kad ir staciatikiu isichazmas.
meditacine technika nera susieta su religija - ji irankis skirtas perproramuoti save, kad galetum suprasti daugiau. krikscionybeje tai pat yra panasiu techniku - kad ir staciatikiu isichazmas.
Maldos poveikis, be abejo, yra labai teigiamas. Budizme malda ir mantros taip pat naudojamos.
Medituojant koncentruojamasi i kazkoki viena objekta ar ketinima. Derinant koncentracija ir atsipalaidavima, siekiama tam tikra laika ishlaikyti demesi. Neseniai maciau laida, kur Dalai Lamos paklause, ar budizme meditacija yra svarbi. Atsakymas buvo: "Zinoma! Praktikuojant budizma tai yra butina proto treniravimui."
O skirtingos religijos yra tam, kad butu ivairove. Kad zmones galetu rinktis pagal savo polinkius.
Klasikinėje meditacijoje yra svarbu sustabdyti proto veiklą arba neprisirišant jį stebėti, kad mūsų dėmesiui nedarytų įtakos. Tačiau reikia pastebėti, kad daug vizualizacinių technikų šiuo metu yra vadinama meditacijos vardu. Tai nėra tas pats. Tiesiog reiktų suprasti ir įsisąmoninti, kad kur ilgą laiką būna žmogaus dėmesys (nebūtinai meditacijoj, ir kasdienybėj) tai toks yra ir žmogus. Pakeitus dėmesio vietą kinta charakteris, pomėgiai ir pan. Nors daugumai žmonių sunku susikaupti ilgesnį laiką, nes kepenys (organas, kuris atsakingas už mūsų dėmesį) yra užterštos, tiek fiziniam, tiek emociniam lygmeny.