Dar tiesa, gal kai vaikas neima krūties, tai gali būti ir kitokių priežasčių, nei krūtų problemos, kaip pvz mums - vakarais pilvukas kankina ir vaikui valgyt neįsiūlysi, net jei jau senokai bus nevalgęs. Bet kai apsnūdęs tai viską pamiršta ir žinda, ausytėm lapsi.
Nes iš giminių pastebėjau - labai greit vaiko verksmas "nurašomas" ant neva blogo ar nepakankamo pieno
. Giminaitė taip ir nustojo po mėnesio maitint - neva vaikas nepavalgo, nes dažnai verkia. Su tom gydytojom žindymas po truputį ima tapti retenybe...
Va, dar irgi iš trumputės, bet vis augančios patirties pastebėjau - kai vaikas neramus ar ilgiau paverkęs, kartais tenka kelias pozas išbandyt, kad jis nusiramintų ir valgytų - vieną dieną jam geriau sekasi gulomis, kitą dieną labiau patinka, kai aš sėdžiu, laikau jį ant rankų ir dar šiek tiek linguoju žindant, trečią - nusiramina tik padėtas ant krūtinės, kaip kad pirmą kartą, kai tik gimė. Dar kartais, kai žįsdamas prisirija oro, tenka kelis kartus pakelti vaiką, priglausti, nuraminti ir luktert, kad atsirūgtų, tada toliau jau ramesni pratęsiam pietus.
Papildyta:Va, dar pasidalinsiu padrąsinančia draugės patirtim - ji per pirmą mėnesį išvis nieko nepriaugo, tik nukrito svoris, tai jau gydytoja liepė mišinukus pirkt ir pamiršt žindymą. Bet ji nepasidavė, o pasirodo - vaikas miegalius buvo, per retai žįsdavo (kartais ir po 8 val miegodavo), jį vis pabudint reikėjo. Ir mamai sriubų visokių valgyt daugiau. Tai viskas paskui pasitaisė, vaikui jau 8 mėn - sėkmingai tik ant motinos pienuko auga.