Dovanojimas (sklypo, buto ir pan.)

Sveikutes,


Niekada nebuvau atsidurus tokioje situacijoje, jus gal turit daugiau patirties ir paaiskinsit man. Tevai nori atiduoti puse namo. Kaip yra su zeme, ar pasirasant dovanojimo sutarti puse namo reiskias ir puse viso sklypo (t.y.) puse zemes?Paaiskinkit jeigu esate susidure su tokia situacija. Aciu labai

paprastai žemė ir namas registre turi skirtingus numerius, taigi tai yra du skirtingi subjektai. Tačiau namas be žemės negali egzistuoti, taigi panašu, kad teks spręsti ir sklypo dalijimo klausimą, tik jis nebūtinai turi būti dalinamas tokiomis pačiomis dalimis kaip namas.

Namo be dalies žemės netgi nepadovanos, nes žemė yra pagrindinis daiktas, namas jos priklausinys.

Na aisku kad namas ir zeme turi but neatskiriami, del zemes padalinimo tai eini pas notara su nustatytom ribom ir patampi bendrasavininkiais.

Galiu pasakyt savo situaciją: tėvas man sugalvojo dovanot pusę namo. Tai aš darau taip. Esu vioeniša mama ir auginu vaiką su invalidumu, turiu teisę į nemaža lengvatą paskolai. Tai imu iš banko paskolą būstui įsigyti. Tada perku iš tėvo pusę namo, bankas pardavėjui į sąsaitą perveda pinigus, o aš iš to "pardavėjo"sąskaitos pinigėlius pasiimu ir susiremontuoju savo namo dalį pagal architekto paruoštą projektą, valakitos daugiau, bet už tai rezultatas labaaai geras...

Mano puseseserė taip dalino į tris dalis. Nekilnojamo turto registre kiekvienas pastatas ir žemės plotas turi atskirus numerius, todėl buvo labai aišku kad namas priklauso trims savininkams ir žemė priklauso trims savininkams.

Gerai tada pasakykite man ka man daryti su va tokiu bardaku.
Mire senele ir paliko puse namo savo 3 vaikam is tu triju vaiku 2 is ju perleido savo teises savo vaikams. Tai gavosi pagal testamenta, kad puse namo padalinta sunui ir 2 anukam. Kita puse namo senelio, bet senelis dar gyvas, jo testamentas analogiskas, taciau zeme yra visa jo vardu.
Kaip bus su zeme po jo mirties, jeigu viena anuke nori pasiglemsti visa zeme ir is kailio neriasi oi neriasia. Ir kaip su komunikacijom, jeigu jos yra bendros visam namui. Sakykim kiti du savininkai nori parduoti savo dalis ar jie gali parduoti ir visas bendras komunikacijas? Bet mes jomis naudojames, tai kaip tada?

У меня сейчас аналогичная ситуация с придурковатыми соседями
Смотрят на другие постройки, которые находятся на этой земле (сарайчики, туалеты, теплицы....). Делится земля или от доли в доме, от проходов к дому от главной дороги... Есть еще много ньюансов, если при разделе хоть один человек не согласен, решается через суд

kad galima padovanoti dalį namo, nedovanojant žemės, tai tikrai. Sutinku, kad perleidžiant pastatą / jo dalį turi būti suteikiamos teisės į žemę, tačiau tai gali būti ne tik nuosavybės teisė. Greta dovanojimo (pastato dalies) galima daryti žemės sklypo (ar sklypo dalies) nuomą, panaudą, superficijų, nustatyti servitutą. Yra milijonai variantų. Geriausiai viską paaiškintų notaras - Jums jo bet kuriuo atveju reikės, jei darysite pastato dalies dovanojimą.
Šiaip, sutartis turi būti tokia, kokios norite Jūs ir Jūsų tėvai - jei jie nenori dovanoti žemės, tai nepriversi...
O jei dovanotojai jūsų tėvai, tai tikrai nesivarginkite su žemės atidalijimu, kuris tiek užtrunka ir toks, manyčiau, korumpuotas kol kas. Tiesiog, paprasykite, kad matininkai parengtų planą, kuriame sklypas perskirtas į dvi dalis (su ribų taškais ir taškų koordinatėm), ir pas notarą sklypo dalies dovanojimo metu nustatykite naudojimosi tvarką: kuria iš plane pažymėtų sklypo dalių naudositės Jūs, ir kuria Jūsų tėvai. Ta sutartimi galima išspręsti ir kitus bendro turto valdymo, naudojimo klausimus (leidimai statyti, išlaidų apmokėjimas etc.)


Papildyta:
Nektariuke Paskelbta Šiandien, 00:01
" Gerai tada pasakykite man ka man daryti su va tokiu bardaku.
Mire senele ir paliko puse namo savo 3 vaikam is tu triju vaiku 2 is ju perleido savo teises savo vaikams. Tai gavosi pagal testamenta, kad puse namo padalinta sunui ir 2 anukam. Kita puse namo senelio, bet senelis dar gyvas, jo testamentas analogiskas, taciau zeme yra visa jo vardu. Kaip bus su zeme po jo mirties, jeigu viena anuke nori pasiglemsti visa zeme ir is kailio neriasi oi neriasia."
Ar tikrai visa žemė yra senelio vardu, turiu galvoje, ar ji tikrai ne valstybinė? Jei bus testamentas, kuriame žemės paveldėjimo tvarka bus minimą, žemę paveldės jame nurodyti asmenys, jame nurodytomis dalimis. Jei žemės paveldėjmo tvarka testamentu nebus pakeista, ji bus paveldima pagal įstatymą.
Jei toji neršianti anūkė pasieks savo, ir senelis jai surašys testamentą dėl žemės, žemę paveldės tik ji, tačiau pastatų savininkai turės teisė prašyti (gražiuoju arba teisminiu keliu), kad ji suteiktų tam tikras teises į žemę - kad ir neatlygintinį servitutą, kiek tai būtina į pastatus patekti.

"Ir kaip su komunikacijom, jeigu jos yra bendros visam namui. Sakykim kiti du savininkai nori parduoti savo dalis ar jie gali parduoti ir visas bendras komunikacijas? Bet mes jomis naudojames, tai kaip tada? "
Na, pirmiausiai reikėtų nustatyti, kas realiai yra tos bendros komunikacijos ir koks jų juridinis statusas. Gal galėtumėte plačiau?

Bendros komunikacijos tai vandentiekis, kanalizacija, elektra, dujotekis. Yra atvesta bendros visam namui. Kadangi naudojemes tik trecdaliu namu, tai turime isivede savo kontrolinius skaitiklius, taciau jie yra neiteisinti. O mokescius mokame pagal bendrus vieno namo skaitiklius. Tai klausimas butu toks?
Jeigu kiti du savininkai parduoda savo namo dalis, tai kaip padlinti komunikacijas jeigu jos yra bendros visam namui?
Papildyta:
P.S
Žemė yra nevalstybinė, o senelio nuosavybė, tai tikrai žinau 100%.

Sveikos mamytės. Girdėjau, kad dovanojant namą su žeme , net kai dovanoja tėvai vaikams, reikalinga padaryti turto įvertinimą ir sumokėti nemažą mokestį už gaunamą turtą valstybei. Ar tai tik kalbos? O jai taip tai kokio dydžio mokestis? Gal kuri iš mamyčių galėtumete patarti? Būčiau labai dėkinga.

Reikia valstybei mokėti 15 proc. mokesčio skirtumą tarp rinkos vertės ir įsigyjimo kainos jeigu parduodi, dovanoji turtą (namą, butą, žemę), kuris nėra išlaikytas trejus metus. Jeigu jūsų tėvai šį turtą valdo daugiau kiaip trejus metus ir nori jį perleisti jums, tai jokių mokesčių valstybei mokėti nereikia.
Papildyta:


Bendrasavininkų nuosavybė reguliuoja CK. Štai kelios nuostatos iš jų gal jums pagelbės:
4.73 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys

1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.
2. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
3. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.
4.74 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės objektai

Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

4.75 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas

1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
2. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitą kasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti.

Dėl komunikacijų, tai tikrai nežinau. reikėtų elektros tinkluose pasiteirauti.
O del mokesčio dovanojant, tai dovanojimo atveju (tik dovanojimo, kai jis nera prielaida paskesniam pardavimui, siekiant išvengti GPM) DOVANOTOJAS nemoka jokio mokesčio, nepriklausomai nuo to, kada turtą įsigijo - juk jis perleidžia neatlygintinai (tokia dovanojimo esme), todėl nėra pajamų. o jei nėra pajamų, nėra ir gyventojų PAJAMŲ mokesčio.
Dovanojimo atveju, mokestį gali tekti susimokėti DOVANOS GAVĖJUI - jis gauna pajamas natūra. Tačiau įstatyme yra išimtis - tėvų, vaikų, sutuoktinių tarpusavio dovanos neapmokestinamos.
Dėl turto vertinimo - tai jis vyksta tais atvejais, kai realiai siekiama pardauoti turtą, kuris, tarkim yra tėvų įgytas, ir nuo įisigijimo nepraėjo trys metai. Tokį turtą tėvai dovanoja vaikams, ir dovanojimo datai turtas įvertinamas. Paskui vaikai išsyk parduoda turtą, ir gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir vertės, nurodytos turto vertintojo išvadoje. TAČIAU NIEKAM TAIP DARYTI NEPATARČIAU, kadangi su tokiomis mokesčių inspekcijos teisėmis, kokias ji turi dabar, šis mokesčių vengimo būdas tėra tik papildomos išlaidos ir rūpesčiai - be rezultato. Ir tai, kad Jūsų pažįstamai prieš gerus metus tai visai pavyko jau nebe argumentas.