QUOTE(letuciux @ 2009 11 07, 22:57)
Gal kas didesniu zindukliu mamytes pasidalintumet patirtim, ar nebuna neigiamu jausmu, kai dickis valgo, pvz. ilgiau? Man kaip kada..
Buvo.
Man prasidėjo su nėštumu, bet tada jautrumas buvo nerealus. O vaikam atvirkščiai - iki pastojimo jau pavalgydavo ir lūždavo per 4-7min, o tuomet pradėjo kaboti po 25-30min. Tai jau maitinti baigdavau savo iniciatyva, nelaukdavau kol jau pačios atsikabins.
Ir žindant jau visas, gerokai vėliau, kai mažoji jau buvo ūgtelėjusi - tai dėl kažkokių priežasčių irgi būdavo mano didesnio savisaugos periodai - būdavo nebemalonu nuo ilgesnio žindimo, itin stipraus ir motyvuoto traukimo (visgi vyresnieji ir jau su patirtim geroka ). tuomet ieškodavau išeičių - arba prašydavau švelniau elgtis, arba nutraukdavau savo iniciatyva.
Kažkaip man susidarė įspūdis, kad MAN (sakau, jog tai tik mano asmeninis potyris, kuris gali kitoje šeimoje negalioti ) tie nemalonumai kildavo, kai staigiai pritrūkdavo MP kiekio.
Neturėjau aš vieningos sistemos, tad išeičių ieškodavau priklausomai nuo situacijos.
Visgi šioj vietoj visi žindymo dalyviai yra vienodai svarbūs, ir į mamos jausmus, potyrius privalu atsižvelgti - tai yra jos kūnas, kuriuo JI DALINASI. Tad mama ir nustato taisykles bei būdus.
Sėkmės