QUOTE(odelija1 @ 2009 04 26, 11:14)
manau,kad jums reiktu kreiptis i advokata ,bet as ,paimciau viska ir ismesciau ,nes faktiskai butas yra jusu mamos ir tiktai nnes tevas dokumentu nesusitvarkes,tai jis tegul paskui teisybes ir iesko,per teismus,pere policija per anstolius,jei toks buvo nesaziningas,tegul jis dabar pavargsta,bet nemanau,kad eis ieskot teisybes .Jam smagiau jus turbut paterorizuot del to kambario ir daiktu.butu norejes to kambario butu dokumentus iki galo susitvarkes,ir jei jus nieko nedarysit tai dar 20 metu taip gyvensit.Po kokio nors veiksmo is jusu arba tevo puses,jei jis ten negyveno ir mokesciu nemokejo,to kambario verte ko gero butu ismoketa per tiek metu mokant uz ji komunalinius mokescius.
Nzaisciau as nei su policija,nei su anstoliai,ismesciau ir tiek,del viso pikto pasiimciau pora liudininku,surasytumem daiktus kurie buvo kambaryje ir jei tik yra kur ,ten ir iskraustyciau.toks butu mano ejimas,teisesauga nevisagale,is patirties sakau
as irgi lygiai taip pat galvoju,visiskai

su jumis,nes jau perejom daug instituciju ir notarai ir teisines pagalbos,bet matau,kad cia viskas vyktu dar ilgai ir ilgai,man irgi realiausias variantas butu ismesti viska lauk,arba nuvezti prie jo namu,pries tai jam paskambinus ir sutarus laika(jam butu sokas pamacius jo daiktus),o be to bendravimas pas mus su tevu ,kaip su svetimu zmogum
tik dabar nzn kur reik kreiptis del liudininku ir gal pasamdyti kokia firma,kad jie ateje supakuotu daiktus ir perveztu jam,ar kaip cia padarius geriau

?o be to kaip jau rasiau,kad kambarys yra uzrakintas ir rakta tik jis vienas turi,tai pakviest raktininka,kad atrakintu,nes duru lauzt nesinori
pamates jis savo daiktus ir ,kad mes taip pasielgem ,net nekyla jokiu abejoniu,kad jis paduos mus i teisma,iskvies policija ar dar kazka,bet pavargom jau taip gyventi