QUOTE(redukee @ 2009 07 22, 13:20)
pritariu,kad vaikiukas pats nusprendzia kada ateina laikas atsisveikint su siuo "daikciuku"
Na, kai gatve eina 4-5 vaikas su soske burnoje, tai man jau nebenormalu

. Jau tuomet kažkas negerai su tuo vaiku
Mano vyresnėlis soskės neteko 1,2 metų. Tiesiog nedaviau vieną dieną ir tiek. Be didelių riksmų viskas praėjo. Pirmas dvi tris dienas paniurzgėjo, pasivartė lovoje ir viskas. Bet užtat mes turėjom tokį nakties užmigimo ritualą - laikydavau vaiko rankytę savo rankoje ir sėdėdavau šalia kol užmigdavo. Niekada nepalikdavau vieno užmigti. Būdavo dar šalia pasiguldom kokį meškiuką ar kitą žaisliuką, kurį vaikas nori tuo kartu pasiimti į lovą.
Mažėlis soskės visai neėmė, mėtosi ir dabar po namus nereikalinga

. Bet matinau pati iki 1,8 metų, tad prieš pietų ir nakties miegus visad papas burnon būdavo. Bet pienas baigėsi ir vieną dieną ėmiau neduoti. Miegoti vaikas eidavo su tėtuku pradžioje, paskui ir su manim. Irgi kažkaip be didelių riksmų atsipratinom. Dabar dar būna, kad kartais uždeda ranką ant papo, purto galvytę ir sako - papa nė

. Pas mus net nėra pieno gėrimo iš buteliuko ritalo prieš miegą, nes paprastai valgom košę nakčiai - tiesiog sočiau vaikui. O pienuką iš buteliuko dažniausiai geriam jei prabunda anksti ryte (būna išgeria ir vėl užmiega) ir prieš pietų miegą (bet išgeriam koks pusvalandis iki ėjimo miegoti).
Svarbiausia vaikui manau yra artumas su mama, kad būtų kuo dažniau glaudžiamas, myluojamas, bučiuojamas, glostomas ir pan. Tada gal ir nuo tų soskių vaikui lengviau atprasti